1500 Įstatymo projektas Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Seimo narė Ingrida Šimonytė XIIIP-2486

Lietuva · XIIIP-2486 · 2018-09-06 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2018-09-06
  2. Aiškinamasis raštas · 2018-09-06
  3. Teisės departamento išvada · 2018-09-06
  4. Teisės departamento išvada · 2018-09-06

Lyginamasis variantas

2018-09-06 · oficialus registras ↗

Projekto Projekto Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1460 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

„2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt dešimt procentų;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt dvidešimt procentų.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Ingrida Šimonytė

Aiškinamasis raštas

2018-09-06 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO

PROCESO KODEKSO 570, 629, 631,

663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1460 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2018 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir

749 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1460, kuriuo, be kita ko, sumažinti Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnyje nustatyti išskaitų dydžiai, taip siekiant suteikti skolininkams galimybę patenkinti bent minimalius poreikius. Numatyta, kad CPK 736 straipsnio pataisos įsigalios 2018 m. gruodžio 1 d. Tačiau siekis mažinti išskaitas nėra pakankamas spręsti tokią gilią problemą, kaip skurdas ir socialinė atskirtis. Priimtas įstatymas yra orientuotas tik į minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD), kuris šiuo metu yra 245 eurai, apsaugojimą, nes nuskaičius 30 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) liktų vos daugiau nei MVPD. Būtina atkreipti dėmesį, kad MVPD apima tik minimaliausius poreikius, kurie reikalingi patenkinti gyvybiškai būtiniems poreikiams. Tuo tarpu dirbančiam žmogui yra svarbu ne tik palaikyti savo egzistenciją, bet ir turėti galimybę oriai gyventi. Todėl parengtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma nuskaičiuoti 20 proc. nuo MMA (jei žmogus turi daugiau nei vieną bylą) – liktų

288 eurai. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis skurdo rizikos riba

siekia 282 eurus. Pasiūlymas užtikrintų, kad vienas gyvenantis asmuo, dirbdamas ir mokėdamasis skolas, gyventų aukščiau skurdo rizikos ribos.

Norint pasiekti reikšmingų pokyčių, būtina imtis ryžtingų veiksmų. Žmogui, racionaliai priimant sprendimą, ar išeiti iš šešėlio ar paramos sistemos, yra itin reikšminga, kokia dalis jo algos bus išskaityta – trečdalis ar penktadalis. Manytina, kad šiuo atveju dešimties procentų skirtumas tarp išskaitų dydžių yra lemtingas žmogaus apsisprendimui. Tuo tarpu neryžtingi sprendimai neduotų laukiamo rezultato. Taikant 20 proc. išskaitas būtų geriau apsaugotos senatvės pensiją gaunančių ir žmonių su negalia, gaunančių netekto darbingumo pensijas, pajamos. Tai yra labai svarbu, nes pensijinio amžiaus žmonės ir žmonės su negalia, turintys mažą darbingumo lygį, paprastai neturi kitų galimybių užsitikrinti didesnes ir pakankamas pragyvenimui pajamas. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius 2016 m. atliko kai kurių Europos Sąjungos valstybių (Airijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kt.) išieškojimo iš darbo užmokesčio apžvalgą, kurioje nurodyta, kad iš minimalaus atlyginimo kai kuriose šalyse apskritai neišieškoma, o daugumoje valstybių 20–30 proc. išieškoma tik nuo tos dalies, kuri viršija MMA. Todėl Įstatymo projektu ir siūloma sumažinti galimų išieškoti lėšų procentinį dydį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?

Pagal 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliosiančias CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pakeitimus, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:

  • visų kitų rūšių išieškoms,

jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;

  • pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Kaip minėta, tai nepakankamai sprendžia nedideles pajamas gaunančių, tačiau skolų turinčių žmonių skurdo ir socialinės atskirties problemą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
  • visų kitų rūšių išieškoms, jeigu

kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dešimt procentų;

  • pagal kelis vykdomuosius

dokumentus – dvidešimt procentų. Tai, kaip minėta, užtikrintų, kad vienas gyvenantis asmuo, dirbdamas ir mokėdamasis skolas, gyventų aukščiau skurdo rizikos ribos. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. gruodžio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

Priešingai, tai leistų labiau apsaugoti mažai uždirbančių, pensijinio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia, turinčių mažą darbingumo lygį, pajamas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?

Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Išskaitos“, „skolininkas“, „pajamos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Ingrida Šimonytė

Teisės departamento išvada

2018-09-06 · oficialus registras ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-07 Nr. S-2018-6416 Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO

570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO Nr. XIII-1460 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2486 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. rugsėjo

7 d. raštu Nr. S-2018-6416 pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2486 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-09-06 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO

PROCESO KODEKSO 570,

629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XIII-1460 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-09-10 Nr. XIIIP-2486

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projektu siūloma keisti dar neįsigaliojusį įstatymą, kuriuo

sistemiškai buvo keistas Civilinio proceso kodeksas (toliau - CPK), siekiant palengvinti skolininkų teisinę padėtį, vykdant priverstinį skolų išieškojimą. Keičiamu įstatymu vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, iškaitoma suma buvo sumažinta nuo penkiasdešimties procentų iki trisdešimties procentų. Projektu siūloma keisti dar neįsigaliojusį CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išskaitų dalį sumažinti dar 10 procentų, t .y. iki dvidešimties procentų. Be to, projektu siūloma keisti CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nuo dvidešimties iki dešimties procentų mažinti išskaitas vykdant išieškojimą visų kitų rūšių išieškoms, kurios nepatenka į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkto apimtį. Projekto aiškinamajame rašte tokie pasiūlymai yra grindžiami siekiu mažinti skurdą ir atskirtį, kad asmenys, turintys skolų, gyventų aukščiau skurdo ribos. Pateiktų pasiūlymų kontekste pažymime, kad skolų išieškojimo procesas turi užtikrinti ne tik skolininkų, tačiau ir kreditorių interesus, o tarp šių interesų turi būti išlaikytas balansas, kad vienų, ar kitų asmenų grupių interesai nebūtų ginami labiau nei tai būtina.

Taigi atkreiptinas dėmesys, kad gerinant skolininkų teisinę padėtį kartu yra bloginama kreditorių teisinė padėtis, todėl turėtų būti svarstoma, ar teikiami pakeitimai atitinka interesų balanso kriterijus, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą teisėkūros proporcingumo principą. Šiame kontekste pastebėtina, kad keičiamo įstatymo aiškinamajame rašte, siūlomi CPK pakeitimai, sisteminis skolininkų teisinės padėties gerinimas ir siūlomi išskaitų dydžiai buvo pagrįsti ekonominiais skaičiavimais – siūlomi išskaitų dydžiai sumažino šiuo metu nustatytus dydžius ir užtikrino, kad net ir MMA uždirbančiam skolininkui, nepriklausomai nuo to, kiek skolų išieškoma, atlikus išskaitas liktų minimalių vartojimo poreikių dydį viršijanti suma, t. y. keičiamu įstatymu esama išieškotojo padėtis buvo bloginama tik tiek, kiek reikia objektyviam tikslui pasiekti – garantuoti skolininkui minimalių vartojimo poreikių dydį viršijančias lėšas[1]. Tuo tarpu, teikiamas įstatymo projektas, tokiais ekonominiais skaičiavimais nėra pagrįstas, jo argumentacija grindžiama prielaidomis, jog priėmus įstatymo projektą galimai bus pasiekti tam tikri teigiami rezultatai, tačiau neanalizuojama, kokią įtaką įstatymo projektas turės kreditorių teisėms ir skolų išieškojimo procesui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog prieš priimant keičiamą įstatymą Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018 m. birželio 13 d. organizavo įstatymo projekto klausymus[2], kuriuose dalyvavo skolininkus atstovaujančių organizacijų, valstybės institucijų, mokslo institucijų atstovai, suinteresuoti Seimo nariai.

Klausymuose ir vėliau buvo teikiami pasiūlymai dėl įstatymo projekto, tarp kurių buvo pateikti ir pasiūlymai, pagal savo turinį analogiški tiems pasiūlymams, kurie teikiami analizuojamame įstatymo projekte. Pastebėtina, jog tokiems pasiūlymams buvo nepritarta tiek klausymų metu, tiek ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto (pagrindinis komitetas) 2018-06-20 išvadoje Nr. 102-P-22 Dėl Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir

749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[3]. 2. Teikiamu įstatymo projektu

siūloma sumažinti pagal vykdomuosius dokumentus atliekamų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Atkreipiame dėmesį, kad tais atvejais, kai išieškojimas būtų vykdomas valstybės naudai (išieškotojas – valstybė), nustačius sumažintus išskaitų dydžius, atitinkamai sumažėtų įplaukų į valstybės biudžetą, taip pat atitinkamai į Socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir kitus valstybės pinigų fondų biudžetus dydis. Atsižvelgus į tai, kad Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu siūloma keisti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, tačiau keičiamo įstatymo aštuntas straipsnis neturi dalių su punktais, nes šiuo straipsniu CPK 736 straipsnis yra išdėstytas nauja redakcija. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, kad atitiktų teisės technikos taisykles. 4.

4. Teikiamu įstatymo projektu keičiamo Lietuvos

Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 12 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo 8 straipsnis, kurį siūloma keisti ir teikiamu įstatymo projektu, įsigalioja 2018 m. gruodžio

1 d. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas

taip pat įsigalioja 20018 m. gruodžio 1 d. Taigi, priėmus teikiamą įstatymo projektą, 2018 m. gruodžio 1 d. įsigaliotų tiek keičiamo įstatymo 8 straipsnis, kuriame CPK 736 straipsnis dėstomas nauja redakcija, tiek teikiamu įstatymo projektu siūlomi šio straipsnio pakeitimai. Siekiant to išvengti, svarstytina, ar teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnio nereikėtų atsisakyti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8

5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir

749 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150

straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d02235c0e3b811e7b4d1bdd5f1a9ff0e?positionInSearchResults=25&searchModelUUID=8ddd1727-1ef6-43fb-a1bc-c0edb7d7fdf7 [2] http://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=15931&p_k=1&p_t=259046 [3] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/def207b075ee11e8a76a9c274644efa9?positionInSearchResults=10&searchModelUUID=8ddd1727-1ef6-43fb-a1bc-c0edb7d7fdf7