Projekto lyginamasis variantas
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1183 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 3 IR 4 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO
pakeitimas
dalimi: „2. Elektros ir elektroninė įranga – buityje naudojama įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms kategorijoms, ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1
nuolatinei srovei, nurodyta Įstatymo 3 priedėlyje. 3. Transporto priemonės – bet kokios transporto priemonės, priskiriamos M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratės motorinės transporto priemonės, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais, nurodytos Įstatymo 3 priedėlyje.“
2Pakeisti 2 straipsnio 5, 6, 7,
8, 9 dalis ir jas išdėstyti taip: „5. Gaminių ar pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ar pakuotės naudojimo laikui. 6. Gaminių ar pakuotės atliekų perdirbimas – apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos ar pakuotės atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą, bet išskyrus naudojimą energijai gauti, norint gaminių ar pakuotės atliekose esančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį. 7.
ar pakuotės atliekų tvarkymas – apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ar pakuotės atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdirbimas arba naudojimas energijai gauti. 8. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkytojas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris pagal nustatytus reikalavimus tvarko apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ar pakuotės atliekas taip, kaip nustatyta šio Įstatymo ar kitų teisės aktų. 9. Gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys – Vyriausybės ir
(ar) jos įgaliotos institucijos nustatytas atitinkamų gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo kiekis, išreikštas procentais nuo mokesčio mokėtojo per mokestinį laikotarpį tiekto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai visų pakuočių ir (ar) apmokestinamųjų gaminių kiekio.“
ir ją išdėstyti taip: „10. Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris gamina apmokestinamuosius gaminius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotus apmokestinamus gaminius), elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones ir (ar) pakuoja gaminius (išskyrus ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį) į apmokestinamąją pakuotę, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo.“
ir ją išdėstyti taip: „23.
Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas gamintojo reikmėms arba
2) įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės atlygintinai arba neatlygintinai perleidimas bet kuriam kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje ar sunaudojimas importuotojo reikmėms, arba
3) likviduojamų ar reorganizuojamų mokesčio mokėtojų apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir (ar) gaminių, supakuotų į apmokestinamąją pakuotę, neperleistų kitam asmeniui, pagaminimas ir (ar) įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją.”
4Buvusias 2 straipsnio 2, 3, 4,
5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 dalis laikyti atitinkamai 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 ir 26 dalimis. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie nėra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį“. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „5.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie patys arba per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos pagal šį Įstatymą apmokestinamus gaminius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones ir (ar) į apmokestinamąją pakuotę įpakuotus gaminius, yra atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis už tokį gaminių ar pakuotės kiekį, koks buvo išvežtas iš Lietuvos Respublikos teritorijos per mokestinį laikotarpį, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka pateikus dokumentus, patvirtinančius išvežtą iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminių ar pakuotės kiekį.“
ir ją išdėstyti taip:
„6. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą
gaminių, išskyrus transporto priemones, ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių, išskyrus padangas, ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. 2. Papildyti 5 straipsnį 9 dalimi: „9. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą transporto priemonių atliekomis jei individualiai ar kolektyviai įvykdo LR atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ str. 3 dalyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „7. Apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių sąrašas ir mokesčio už aplinkos teršimą šių gaminių atliekomis tarifai pateikti šio Įstatymo 3 priedėlyje. 5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas 1.
7 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „2. Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas Įstatymo
sumoka ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija deklaraciją pateikiama pateikia ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre. 2. Papildyti 7 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Nuo mokesčio neatleisti, Įstatymo 4 str. 3 dalyse nurodyti mokesčio mokėtojai mokestį už aplinkos teršimą sumoka ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaraciją pateikia ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, balandžio 15 dienos, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre. Įstatymo
neįvykdę Vyriausybės nustatytos apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, turi teisę ją įvykdyti per kitų kalendorinių metų pirmą ketvirtį.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį Įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį. 3. Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą.“
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nuslėptą apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2;“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3.
Didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą, kai jis taikomas už nuslėptą teršalų, sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį, už normatyvus viršijantį teršalų kiekį, mokamas arba išieškomas iš pažeidėjo į valstybės biudžetą. Šios lėšos naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti.“
priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
Gaminys
1Padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg:
ex40.1186
ex40.1286
463
463
347 ¹Prekių kodai pateikti pagal Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo I
Buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos kategorija
400
2Ekranai, monitoriai ir įranga,
kurioje yra ekranų, kurių paviršiaus plotas didesnis nei 100 cm2330
1000
išorinių išmatavimų didesnis nei 50 cm)250
išorinių išmatavimų neviršija 50 cm)400 6.
Smulki IT ir telekomunikacijų įranga (nė vienas iš išorinių išmatavimų neviršija 50 cm)360 TRANSPORTO PRIEMONIŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO TARIFAI Transporto priemonės Tarifas, Eur/vnt Transporto priemonės, priskiriamos M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratės motorinės transporto priemonės, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais 30 8 straipsnis. Įstatymo 4 priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 4 priedėlį ir jį išdėstyti taip:
rūšys Tarifai, Eur/t Stiklinė pakuotė
521
579
579
753
PREZIDENTAS Teikia Seimo narė Virginija Vingrienė
TVARKYMO ĮSATYMO NR. viii-787 34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB dėl atliekų, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ATĮ), Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (toliau – MUATĮ) ir kituose teisės aktuose įtvirtintas gamintojo atsakomybės principas, reiškiantis, kad transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrų, degalų filtrų, tepalo filtrų, hidraulinių (tepalinių) amortizatorių), elektros ir elektroninės įrangos (toliau – Gaminiai) ir pakuočių atliekų sutvarkymu turi rūpintis šių gaminių gamintojai ir importuotojai. ATĮ ir MUATĮ nuostatos dėl Gaminių atliekų tvarkymo yra nepakankamos siekiant užtikrinti efektyvų Gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹ ir 34²⁰ str. pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnio ir įstatymo 3 ir 4 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimų projektais (toliau – Įstatymų projektai) parengti, siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą, šešėlinės ekonomikos Lietuvoje mažinimą. VĮ
„Regitra“ duomenimis LR kas metus pirmą kartą įregistruojama daugiau negu 170
000 vnt. M1 ir N1 klasės transporto priemonių, tačiau tik apie 70 000 vnt. transporto priemonių importuotojų vykdo pareigas ir finansuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau – ENTP) tvarkymą ir užduočių vykdymą. Pasitaiko, kad prieš pirmą kartą registruojant Lietuvoje transporto priemonę, pasirašoma automobilio pirkimo-pardavimo sutartis tarp automobilio savininko (užsienio valstybės piliečio) ir automobilio pirkėjo (Lietuvoje registruoto asmens), o tikrasis automobilio pardavėjas ir pajamų gavėjas dokumentuose nefigūruoja ir nefinansuoja atliekų tvarkymo, nevykdo kitų pareigų. Preliminariais duomenimis Lietuvoje kasmet išardoma 50-60 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP), iš kurių apie 30 proc. (15-20 tūkst. tonų) susidaro rinkoje vertės neturinčių plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos gaminių ir kitokių automobilinių dalių, kurios neišvengiamai patenka į buitinių atliekų sąvartynus, gamtinę aplinką ir ją teršia, mokesčiai už sutvarkymą padengiami visų gyventojų per padidėjusias sąskaitas už atliekų sutvarkymą Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti apmokestinamųjų gaminių LR vidaus rinkai atskirai patiekia apie 25 tūkst. tonų naujų, naudotų ir restauruotų padangų, o surenkama apie 20 tūkst. tonų.
Rinkos dalyvių vertinimu, realiai vidaus rinkai patiektas padangų skaičius yra dar didesnis ir gali siekti maždaug 35 tūkst. tonų su įvažiuojančiomis su transporto priemonėmis ar neapskaitoma prekyba. Gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai kasmet atskirai patiekia apie 2 tūkst. tonų įvairių automobilinių filtrų ir amortizatorių, o surenkama ir perdirbama apie 1,6 tūkst. tonų šių atliekų. Didžioji dalis AG atliekų susidaro autoservisuose. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklą Lietuvoje vykdo apie 13,3 tūkst. juridinių ir fizinių asmenų, kuriems ši veikla buvo pagrindinė. Iš jų beveik 6,3 tūkst. įmonių, o kiti - automobilių meistrai veiklą vykdę veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą. Tik kiek daugiau nei 1 tūkst. visų autoservisų ir meistrų pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai metines atliekų susidarymo apskaitos ataskaitas už 2016 m. Darytina prielaida, kad ne visos atliekos perduodamos apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojams. Padangas autoservisai ne tik palieka didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse, bet ir grąžina klientams, dažniausiai paliekantiems jas gamtoje.
Esami teisės aktų netobulumai sudaro prielaidas netinkamam filtrų pašalinimui, tad neretai pasitaiko jų atsikratymo aplinkai ir žmonių sveikatai kenksmingu būdu atvejų. Gamintojų ir importuotojų sąvade registruoti 1696 elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvos rinkai per 2016 metus patiekta 32 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos. Ekspertų vertinimu, gamintojai ir importuotojai kasmet į vidaus rinką įveža mažiausiai 40 tūkst. tonų elektronikos. 2016 m. finansuojant gamintojams ir importuotojams buvo tinkamai sutvarkyta apie 9,8 tūkst. tonų buityje naudojamos EEĮ – apie 3,6 tūkst. tonų mažiau nei nustatyta LR Vyriausybės užduotyse. 2017 metų situacija vykdant užduotis dar prastesnė. ATĮ nustatyta, kad elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai kasmet Aplinkos apsaugos agentūrai teikia banko garantiją, kuri turėtų užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotys bus vykdomos. Tačiau praktikoje tai nepasiteisino, Vyriausybės nustatytos užduotys nevykdomos, o Aplinkos apsaugos agentūra priversta dalyvauti brangiai kainuojančiuose teisminiuose procesuose. Kontroliuojančioms institucijoms panaikinus neteisėtai išduotus dokumentus, patvirtinančius metalinės pakuotės sutvarkymą, 2018 metais gamintojai ir importuotojai buvo priversti susimokėti didelį mokestį. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos tiek dėl žmogiškųjų išteklių stokos, tiek dėl ribotų galimybių nepajėgios efektyviai patikrinti tūkstančius Gaminių atliekų tvarkymą organizuojančių gamintojų ir importuotojų, taip pat Gaminių atliekų turėtojų.
Teisės aktų netobulumai ir kontroliuojančių institucijų ribotos galimybės sudaro prielaidas netinkamam atliekų tvarkymui arba jų tvarkymo vengimui, keliančiam grėsmę aplinkai, o už gamtoje pašalintų atliekų sutvarkymą sumoka visi gyventojai, o ne teršėjas. Problemą kelia ir visuomenės švietimo bei informavimo nebuvimas. Įstatymų projektais siekiama sumažinti administracinę naštą verslui vykdant gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, mažiausiais kaštais užtikrinti pareigų vykdymą, suvienodinti konkurencines sąlygas, mažinti šešėlį, užtikrinti tinkamą atliekų sutvarkymą, sumažinant finansinę naštą gyventojams. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu MUATĮ ir ATĮ nustato, kad apmokestinamųjų gaminių bei pakuotės gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti ir finansuoti atliekų tvarkymą ir įvykdyti Vyriausybės nustatytas užduotis; pasibaigus kalendoriniams metams, pateikiama deklaracija. Jei užduotys yra neįvykdomos, mokamas mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis. Užduočių neprivalo vykdyti į transporto priemones ir įrangą įmontuotų apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai. ATĮ nustato, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti ir finansuoti ENTP tvarkymą, tačiau realios atsakomybės už pareigų nevykdymą nenumato.
ATĮ nustato, kad elektros bei elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti ir finansuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti Vyriausybės nustatytas užduotis. Vyriausybės nustatytų užduočių vykdymą turi užtikrinti banko garantija ar laidavimo draudimo sutartis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama užtikrinti, kad visi elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, į gaminius įmontuotų gaminių gamintojai ir importuotojai dalyvautų atliekų tvarkymo sistemoje, organizuotų ir finansuotų gaminių atliekų surinkimą visoje Lietuvoje, vykdytų Vyriausybės nustatytas užduotis ar kitas pareigas, taip pat panaikinti neefektyvią ir verslui brangiai kainuojančią priemonę, kuri turėjo užtikrinti tinkamą elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą – banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad gaminių atliekos bus tvarkomos. Vietoje banko garantijų ar laidavimo draudimo sutarčių teikimo derėtų numatyti, kad elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, baterijų ir akumuliatorių sutvarkymo pareigų nevykdantys gamintojai ir importuotojai privalėtų deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Mokesčio sumokėjimo neišvengiamumas paskatins verslą rūpintis atliekų sutvarkymu, gerins konkurencinę aplinką, sumažins valstybės išlaidas kontrolės vykdymui.
projekte numatyta, kad tik atliekų tvarkymo sistemoje nedalyvaujantys ir užduočių neįvykdę apmokestinamųjų gaminių, pakuotės, elektros ir elektroninės įrangos ir transporto priemonių gamintojai ir importuotojai privalo deklaruoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis, Taip būtų panaikinta perteklinė administracinė našta. MUATĮ projekte numatyta, kad gamintojai ir importuotojai, einamaisiais kalendoriniais metais neįvykdę Vyriausybės nustatytos apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, turi teisę ją įvykdyti per kitų kalendorinių metų pirmą ketvirtį; dėl šios priežasties deklaracijų pateikimo terminas nukeliamas balandžio 15 dienai. Ši nuostata pagerintų atliekų tvarkymo sąlygas, nes leistų efektyviau planuoti gaminių atliekų tvarkymą, sumažintų neteisėtų dokumentų išdavimo riziką. MUATĮ projekte sumažinami kai kurie pakuotės mokesčio tarifai, kurie akivaizdžiai buvo per dideli ir neatitiko realių pakuotės atliekų sutvarkymo kaštų, t.y. neįvykdžius Vyriausybės nustatytų užduočių įmonės turėdavo susimokėti labai didelius mokesčius, kurie buvo neproporcingai dideli nesutvarkytam atliekų kiekiui. ATĮ projekte numatyta, kad transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje savivaldybėje buvimą ir organizuoti priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimą, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotys. Ši nuostata užtikrintų, kad transporto priemonių gamintojai ir importuotojai rūpintųsi ne tik ENTP surinkimu visoje Lietuvoje, bet ir 2000 m. rugsėjo 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių nustatytų pakartotinio naudojimo, naudojimo ir perdirbimo pateiktų užduočių vykdymu. Taip pat nustatytas draudimas transporto priemonių ir apmokestinamųjų gaminių platintojams platinti gaminius, kurių gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tai paskatins automobilių ir jų atsarginių dalių pardavėjus reikalauti, kad gamintojai ir importuotojai vykdytų jiems nustatytas pareigas, reikės mažiau kontrolės. ATĮ projekte numatyta, kad apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai privalo sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiuo metu savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse gyventojai priduoda padangas ir kitas atliekas, už kurių sutvarkymą moka savivaldybių gyventojai, nors pagal ATĮ tai finansuoti privalo gamintojai ir importuotojai. Toks reglamentavimas užtikrintų „gamintojų atsakomybės“ principo įgyvendinimą ir už jų tvarkymą gyventojams nereikės mokėti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų pakeitimai pagerins konkurencinę aplinką, sumažins administracinę naštą ir šešėlį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galio Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymais būtų įteisinta faktinė situacija, teisės aktų pakeitimų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
įgyvendinamųjų teisės aktų
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „aplinkos apsauga“, „atliekos“, „atliekų tvarkymas“, „gamintojai“, „importuotojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narė Virginija Vingrienė
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aplinkos teršimą įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) įstatymo 2 straipsnis papildomas 2 ir 3 dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje numatyta, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Atliekų tvarkymo įstatyme. Pastebėtina, kad beveik analogiškos sąvokos yra įtvirtintos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje, todėl svarstytina, ar keičiamame įstatyme tokios sąvokos yra reikalingos ir kodėl jos skiriasi nuo aukščiau minėtame įstatyme pateikiamų sąvokų. Nepritarus šiai pastabai, pastebėtina, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalys dėstomos pagal abėcėlę, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis pildytinas ne 2 ir 3 dalimis, o 4 ir 24 dalimis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad viena straipsnio dalimi gali būti keičiama tik viena straipsnio dalis;
įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apmokestinamaisiais gaminiais laikomi pagal šį įstatymą apmokestinamieji gaminiai, nurodyti Įstatymo 3 priedėlyje.
Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 3 priedėlis papildomas elektros ir elektroninės įrangos bei transporto priemonių sąrašais bei paliekamas apmokestinamųjų gaminių sąrašas, todėl iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar į sąvoką „apmokestinamieji gaminiai“ patektų tik projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 3 priedėlyje pirmojoje lentelėje nurodyti gaminiai, ar ši sąvoka savo turiniu be minėtų gaminių apimtų ir priedėlio antrojoje bei trečioje lentelėse nurodytus gaminius – elektros ir elektroninę įrangą bei transporto priemones. Jei sąvoka „apmokestinamieji gaminiai“ savo turiniu apima elektros ir elektroninę įrangą bei transporto priemones, tai projekto
straipsniais siūlomi pakeitimai yra pertekliniai. Kitu atveju, projektu reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 3 priedėlio nuostatas. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad gaminių atliekomis be kita ko būtų laikomos ir atliekos, kurios susidaro pasibaigus transporto priemonių naudojimo laikui. Atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, jog gaminių atliekomis yra laikomos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Siekiant aiškumo, projekto nuostatas reikėtų suderinti su minėto įstatymo nuostatomis.
Jei būtų pritarta šiai pastabai, tai atitinkamai reikėtų tikslinti projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7, 8 dalių, projekto 3 straipsnio 3 dalimi (projekte nurodyta 2 dalimi) keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalies nuostatas vietoj formuluotės „transporto priemonių <...> atliekų“ įrašant formuluotę
„eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“ (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2
straipsnio 7 dalyje formuluotė „transporto priemonių ar pakuotės atliekų“ keistina į formuluotę „pakuotės atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių“). Be to, manytina, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje turi būti įrašytos ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. 4. Iš projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos „gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys“ turinio nėra aišku, ar šios užduotys apimtų ir
„Vyriausybės nustatytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo
užduotis“, kurias siūloma nustatyti kartu su teikiamu projektu susijusio Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34¹, 34², 34⁴, 34⁵, 34¹⁶, 34¹⁸, 34¹⁹ ir 34²⁰ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2459) (toliau – Įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2459)) 3 straipsniu keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnio 3 dalyje. Jei apimtų - tuomet šios projektų nuostatos derintinos tarpusavyje, nes jose numatoma skirtinga užduočių nustatymo (apskaičiavimo) tvarka, jei neapimtų - tuomet teikiamo projekto nuostatose reikėtų numatyti išimtį dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. 5.
su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatomis toje apimtyje, kurioje vartojama formuluotė „įvykdytos Vyriausybės nustatytos <...> užduoties“, nes pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį minėtas užduotis gali nustatyti ne tik Vyriausybė, bet ir (ar) jos įgaliota institucija. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatoms. 6. Projekto 3 straipsnio 3 dalimi (projekte nurodyta 2 dalimi) keičiamo įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą transporto priemonių atliekomis, jei individualiai ar kolektyviai įvykdo LR atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 3 dalyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas“. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu susijusio Įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-2459) 3 straipsniu keičiamo įstatymo 34⁴ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vykdydami šio straipsnio <...> nustatytas pareigas transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje savivaldybėje buvimą ir organizuoti priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimą, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotys“.
Iš šių projektų nuostatų nėra aišku, ar gamintojai ir importuotojai nuo mokesčio už aplinkos teršimą būtų atleidžiami, jei jie užtikrintų bent vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos buvimą kiekvienoje savivaldybėje ir organizuotų priimtų netinkamų eksploatuoti transporto priemonių apdorojimą, ar vis dėlto mokesčio lengvata būtų taikoma už įvykdytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotį. 7. Projekto
ir importuotojai gali būti atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą transporto priemonių atliekomis, jei individualiai ar kolektyviai įvykdo atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 3 dalyje transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant terminus nustatytų pareigų įvykdymui. 8. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nuo mokesčio neatleisti įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti mokesčio mokėtojai mokestį sumoka ir mokesčio deklaraciją pateikia iki kitų kalendorinių metų balandžio 15 dienos.
Be to, įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti mokesčio mokėtojai, einamaisiais kalendoriniais metais neįvykdę Vyriausybės nustatytos apmokestinamųjų gaminių, elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, turi teisę ją įvykdyti per kitų kalendorinių metų pirmą ketvirtį. Šios nuostatos diskutuotinos keliais aspektais:
Pirma, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalyse yra numatyta galimybė dalinai atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą, todėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė „nuo mokesčio neatleisti“ tikslintina, nes nėra aišku, ar projekto nuostata būtų taikoma tik visiškai nuo mokesčio neatleistiems mokesčio mokėtojams, ar ir tiems, kurie būtų dalinai atleisti nuo mokesčio. Antra, nėra aišku, iki kada šio mokesčio deklaraciją turėtų pateikti įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti mokesčio mokėtojai, kurie buvo atleisti nuo šio mokesčio. Trečia, antrame projektu siūlomos nuostatos sakinyje brauktina perteklinė formuluotė „elektros ir elektroninės įrangos“ bei žodis „apmokestinamųjų“. Ketvirta, projektu siūloma leisti įvykdyti Vyriausybės nustatytas apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis per kitų kalendorinių metų pirmą ketvirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Nėra aiškus šių dviejų nuostatų santykis.
Manytina, kad praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą gali kilti nemažai apskaitos problemų, nes pirmąjį ketvirtį vykdant praėjusių kalendorinių metų neįvykdytas užduotis atitinkamai nebūtų vykdomos tų kalendorinių metų užduotys, t.y. joms įvykdyti liktų atitinkamai 3 metų ketvirčiai. 9. Siekiant įstatymų nuostatų suderinamumo ir atsižvelgiant į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį bei projekto 8 straipsnio (projekte nurodyto antro 7 straipsnio) 1 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje siūlomus pakeitimus, kartu su projektu reikėtų teikti ir su projekto nuostatomis suderintą Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo 3 straipsnio 3 punkto nuostatų pakeitimą. 10. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Be to, pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgiant į visa tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 11.
įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 12. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog „įstatymams įgyvendinti nereikia parengti ir priimti įgyvendinamųjų teisės aktų“. Manytina, kad priėmus projektą, Aplinkos ministerija turėtų parengti ir patvirtinti šiam įstatymui įgyvendinti būtiną Mokesčio už aplinkos teršimą elektros ir elektroninės įrangos bei transporto priemonėmis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašą bei kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėtų parengti ir patvirtinti Mokesčio už aplinkos teršimą šiomis atliekomis deklaracijos formą ir jos pildymo taisykles. Todėl projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose reikėtų pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
perteklinė;
turi būti keičiamos atskiromis projekto 1 straipsnio dalimis;
projekto 3 straipsnis turi dvi 1 dalis, atsižvelgiant į tai, siūlytina jas pernumeruoti;
įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje esantis trumpinys „LR“ brauktinas kaip perteklinis, o trumpinys „str.“ keistinas žodžiu „straipsnio“; 13.5. vienintelė projekto 4 straipsnio dalis nenumeruotina;
žodį „Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“;
žodžiai „ir ją išdėstyti taip“;
pernumeruoti;
įstatymo 3 priedėlio lenteles sunumeruoti;
straipsniu keičiamo įstatymo 3 priedėlio lentelėje „ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS SĄRAŠAS IR MOKESČIO TARIFAI“ vartojamą sąvoką „Buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos kategorija“;
raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
kodas 188600362 2018-09- Nr. Į 2018-09-07 Nr. S-2018-6416 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL lietuvos respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir Įstatymo 3 ir 4 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nr. XIIIP-2460 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir Įstatymo 3 ir 4 priedėlių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIIIP-2460 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas bei pasiūlymus. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) 2 straipsnį 2 dalimi, kurioje būtų apibrėžiama sąvoka „elektros ir elektroninė įranga“ numatant, kad tai yra buityje naudojama įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms kategorijoms, ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1
nuolatinei srovei, nurodyta Įstatymo 3 priedėlyje.
Šiame kontekste pažymime, jog sąvoka „elektros ir elektroninė įranga“ yra apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (elektros ir elektroninė įranga arba EEĮ – įranga, kuriai tinkamai veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai, ir tokios srovės bei laukų generavimo, perdavimo ir matavimo įranga, skirta naudoti esant ne didesnei kaip
nuolatinės srovės įtampai), o į nacionalinę teisę ji yra perkelta Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo (toliau – ATĮ) 2 straipsnio 27 dalimi. Todėl šiuo atveju, viena vertus, manytina, kad MATĮ numačius, jog tai yra buityje naudojama įranga gali būti susiaurinta šios sąvokos reikšmė, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ši sąvoka jau yra apibrėžta ATĮ, manytume, kad šią sąvoką įtvirtinti MATĮ netikslinga. 2. Analogiška pastaba dėl tikslingumo taip pat taikytina ir Projekto 1 straipsniui, kuriuo siūloma papildyti MATĮ 2 straipsnį 3 dalimi įtvirtinant sąvoką „transporto priemonės“. Pažymėtina, jog ši sąvoka yra įtvirtinta 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, o į nacionalinę teisę ji yra perkelta ATĮ 2 straipsnio 62 dalimi.
Ir nors Projektu siūloma sąvoka iš esmės nesiskiria nuo direktyvoje esančios sąvokos, vis dėlto, manytume, kad šią sąvoką įtvirtinti MATĮ netikslinga. 3. Kaip nurodoma Projekto aiškinamjame rašte, šiuo metu „užduočių neprivalo vykdyti į transporto priemones ir įrangą įmontuotų apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai“. Atitinkamai, Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti MATĮ 3 straipsnio 2 punktą ir iš esmės įtvirtinti, kad mokesčio už aplinkos teršimą objektu bus laikomi ir tie Įstatymo 3 priedėlyje nurodyti gaminiai, kurie yra bet kokio kito pagaminto ar įvežto (importuoto) į Lietuvos Respublikos teritoriją gaminio sudedamoji dalis, be kurios gaminys negali būti naudojamas pagal paskirtį. Šiame kontekste atkreipiame Jūsų dėmesį, jog toks siūlomas reguliavimas tam tikrais atvejais gali reikšti dvigubo apmokestinimo, kurį draudžia Europos Sąjungos teisės aktai, grėsmę. Pavyzdžiui, 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 5 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms yra įtvirtinta pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai numatytų visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir, kiek tai techniškai įmanoma, naudotų dalių, išimtų remontuojant keleivinius automobilius, surinkimo sistemas bei jų teritorijoms reikalingą surinkimo įrenginių skaičių.
Pažymime, kad šios nuostatos yra įgyvendintos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 34⁴ straipsnyje Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos, kurio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, jog transporto priemonių gamintojai ir importuotojai turi pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, neišskiriant joje esančių dalių, pvz. akumuliatorių. Todėl šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų 16 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms yra įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad įgyvendinant 1 dalį (t.y. surenkant, apdorojant ir perdirbant visas nešiojamų baterijų ir akumuliatorių bei surenkant, apdorojant ir perdirbant visas pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekas) būtų išvengiama bet kokio dvigubo apmokestinimo gamintojams tuo atveju, kai baterijos ar akumuliatoriai surinkti Direktyvoje 2000/53/EB arba Direktyvoje 2002/96/EB nustatytose sistemose. 4. Projekto
dėmesį į tai, kad 3 priedėlyje nurodytas reglamentas šiuo metu yra nebegaliojantis.
Priedėlio lentelėje nurodyti prekių kodai yra pateikti ne pagal Europos kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2003 m. rugsėjo Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo I priedą (Reglamentas (EB) Nr. 1789/2003 nebegalioja), o pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2016 L 294, p. 1). 5. Projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti MATĮ 4 priedėlį ir sumažinti tam tikrų pakuočių mokesčio tarifus kurie, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, buvo „neproporcingai dideli nesutvarkytų atliekų kiekiui“. Kai kuriuos tarifus siūloma sumažinti itin ženkliai, pvz. metalinei pakuotei taikomą mokesčio už aplinkos teršimą tarifo dydį nuo 753 eurų iki 82 eurų už toną. Šiame kontekste atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 1168 „Dėl apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių patvirtinimo“ pakeitimo Nr. 1113 (toliau – Nutarimas), kuriuo, be kitų, yra įgyvendinama 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2013/2/ES, yra patvirtintos apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys.
Nutarime yra nurodyta, kad nuo 2016 metų metalinės pakuotės perdirbimo užduotis yra 54 % atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį. Todėl siūlytume įvertinti, ar toks Projektu siūlomo tarifo sumažinimas neturės įtakos šiame Nutarime numatytoms pakuočių atliekų perdirbimo užduotims įvykdyti. 6. Kadangi vadovaujantis ATĮ 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą bei kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalį, siūlytume Projektui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]