Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 75 dalimi:
„75. Teroristinius nusikaltimus skatinanti ar kurstanti informacija – informacija, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai skatinama arba kurstoma
vykdyti teroristinius nusikaltimus, įskaitant informaciją, kuria šlovinami ar pateisinami šie nusikaltimai, niekinamos jų aukos, skleidžiami jų vaizdai siekiant užsitikrinti paramą teroristiniam elgesiui ar stipriai įbauginti gyventojus.“
2Buvusias 2 straipsnio 75–91 dalis laikyti atitinkamai 76–92 dalimis. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) raginama prievarta keisti pažeisti Lietuvos
Respublikos konstitucinę santvarką; suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę
nepriklausomybę, skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai;“. 3. Papildyti 19 straipsnį 9 dalimi:
„9. Policija, sužinojusi apie šio straipsnio 1 dalies 2
punkte nurodytos neskelbtinos informacijos paskleidimą internete ir atsižvelgusi į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes:
1) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją.
Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;
2) bendradarbiaudama su kitomis už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija. Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;
3) praneša pagal šio įstatymo 48 ir 50 straipsniuose nurodytą kompetenciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir
(ar) žurnalistų etikos inspektoriui.“
4Papildyti 19 straipsnį 10 dalimi:
„10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2
punktuose nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos.“
straipsnį 11 dalimi:
„11. Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytus privalomus
nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, tinklo paslaugų teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo.“
6Papildyti 19 straipsnį 12 dalimi:
„12.
Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai apie savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o tinklo paslaugų teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, paskelbia savo interneto svetainėje.“
Papildyti priedą 5 punktu:
„5. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su
terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL 2017 L 88, p. 6).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-2452(2)ES lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 75 dalimi:
„75. Teroristinius nusikaltimus skatinanti ar kurstanti informacija – informacija, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai skatinama arba kurstoma
vykdyti teroristinius nusikaltimus, įskaitant informaciją, kuria šlovinami arba pateisinami šie nusikaltimai, niekinamos jų aukos, skleidžiami jų vaizdai siekiant užsitikrinti paramą teroristiniam elgesiui arba stipriai įbauginti gyventojus.“
2Buvusias 2 straipsnio 75–91 dalis laikyti atitinkamai 76–92 dalimis. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) raginama prievarta keisti pažeisti Lietuvos
Respublikos konstitucinę santvarką; suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;“. 2. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę
nepriklausomybę, skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai;“. 3. Papildyti 19 straipsnį 9 dalimi:
„9. Policija, sužinojusi, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta
neskelbtina informacija paskleista internete, ir atsižvelgusi į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes:
1) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją.
Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;
2) bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio
pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;
3) praneša pagal šio įstatymo 48 ir 50 straipsniuose nurodytą kompetenciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir
(ar) žurnalistų etikos inspektoriui. Kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija pašalinta arba panaikinta galimybė ją pasiekti, šios informacijos kopija pateikiama kartu su pranešimu minėtoms institucijoms.“
4Papildyti 19 straipsnį 10 dalimi:
„10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte
nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus.
Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą.“
straipsnį 11 dalimi:
„11. Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punktuose nurodytus privalomus
nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, tinklo paslaugų teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo.“ 6.
Papildyti 19 straipsnį 12 dalimi:
„12. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai apie
savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o tinklo paslaugų teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, paskelbia savo interneto svetainėje.“
išdėstyti taip: „11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, policijos pranešimą šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo
žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;“. 2.
taip: „1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;“. 4 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu:
„6. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su
terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL 2017 L 88, p. 6).“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininko pavaduotoja Raminta Popovienė
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 180, 181, 250, 252¹ straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas) parengtas siekiant į Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) visa apimtimi perkelti 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva), nuostatas, susijusias su baudžiamąja atsakomybe už teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo projektas) siekiama perkelti Direktyvos 21 straipsnio nuostatas ir nustatyti kovos su internetiniu turiniu, kuriuo viešai skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, priemones. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai BK projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]) Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected]). Visuomenės informavimo įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, bendradarbiaudamos su Policijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Projektą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, tel. 8 608 45993, el. p. [email protected] ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Zdanevičiūtė, tel. 8 608 46005, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Baudžiamąją atsakomybę už teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus nustato BK 249¹
klastojimas (BK 300 straipsnis), jeigu jais siekiama gauti lėšų, įrankių ar priemonių teroristiniams nusikaltimams daryti ar remti grupės, kurios tikslas – daryti teroristinius nusikaltimus, veiklą.
Šios BK nuostatos buvo suformuluotos Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-497 ir
nacionalinę teisę perkeltos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu ir jį keitusio 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/919/TVR (toliau – Pamatiniai sprendimai), Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ir jos Papildomo Protokolo, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178 (2014) nuostatos. Šiais pakeitimais BK buvo suderintas su minėtais Europos Sąjungos teisės aktais ir jų pavadinimai buvo išvardinti BK priede. BK 250 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar elektroninių duomenų saugumo pažeidimą teroristiniais tikslais, jeigu dėl to atsirado ar galėjo atsirasti sunkių padarinių.
Vadovaujantis šia nuostata, baudžiamoji atsakomybė kyla tik tais atvejais, jeigu nustatoma, kad kilo ar galėjo kilti sunkūs padariniai, ir veika buvo padaryta didelę reikšmę turinčiai informacinei sistemai ar elektroniniams duomenims. Tai neatitinka Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punkto, kuris nustato, kad neteisėtas įsikišimas į informacinę sistemą teroristiniais tikslais būtų baudžiamas kaip teroristinis nusikaltimas bent tais atvejais, kai: 1) paveikiamas labai didelis kiekis informacinių sistemų, arba; 2) padaroma didelė žala, arba; 3) veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą. O neteisėtas įsikišimas į kompiuterinius duomenis teroristiniais tikslais – tais atvejais, kai veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą. Šios veikos, padarytos be teroristinių tikslų, šiuo metu kriminalizuotos BK 196 ir
straipsnį. Kaip minėta, grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą (BK 250³ straipsnis) laikomas su teroristine veikla susijusiu nusikaltimu ir vietoj BK 252¹ straipsnio 1 dalies yra nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Tai neatitinka Direktyvos 3 straipsnio reikalavimo, kuriuo remiantis grasinimas padaryti teroristinį nusikaltimą taip pat laikytinas teroristiniu nusikaltimu. Direktyvos 17 straipsnyje įtvirtinta valstybėms narėms pareiga imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti patraukti atsakomybėn už bet kurią iš 3–12 straipsniuose ir 14 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų.
Už Direktyvos (ES) 2017/541 12 straipsnio a ir b punktuose nurodytas nusikalstamas veikas – vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, siekiant padaryti teroristinį nusikaltimą – BK nėra įtvirtinta juridinio asmens atsakomybė, todėl atitinkama Direktyvos nuostata šiuo atžvilgiu lieka neįgyvendinta. Nacionalinėje teisėje šiuo metu nėra veiksmingų teisinių priemonių skubiai (kaip reikalauja Direktyvos 21 straipsnis) pašalinti žalingą interneto turinį, kuriuo viešai skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, arba, kai pašalinti tokio turinio iš jo šaltinio neįmanoma, panaikinti galimybę jį pasiekti. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje, kur nustatytos neskelbtinos informacijos kategorijos, teroristinių nusikaltimų skatinimas ar kurstymas nėra numatytas. BK 250¹ straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už teroristinių nusikaltimų kurstymą, tačiau ne visais atvejais konkrečios informacijos paskleidimas gali būti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika (pavyzdžiui, nenustatomas fizinis asmuo (kaltininkas), kuris ją parengė). Be to, pradėtas ikiteisminis tyrimas neužtikrina greito internete paskleisto turinio, kuriuo viešai skatinami arba kurstomi teroristiniai nusikaltimai, pašalinimo arba galimybės pasiekti tokį turinį panaikinimo, o toks turinys paprastai žalingiausias pirmąją valandą po jo paskleidimo internete (Europos Komisijos (ES) rekomendacijos 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu priemonių preambulės 35 dalis). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
siūlomos nuostatos
Direktyva su keliomis nedidelėmis išimtimis perėmė 2002 ir 2008 m.
Tarybos pamatinių sprendimų nuostatas, taip pat atsižvelgė į Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos ir jos Papildomo Protokolo, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 2178 (2014) normas. Atsižvelgiant į tai, BK projektu nėra iš naujo peržiūrimos šiuos tarptautinius dokumentus įgyvendinusios galiojančio BK nuostatos, susijusios su terorizmu, kurios buvo išsamiai apsvarstytos jų priėmimo metu, o tik atliekamos nedidelės korekcijos ta apimtimi, kiek Direktyva pakeitė teisinį reguliavimą, lyginant su ankstesniais Pamatiniais sprendimais. BK projekto 1–3 straipsniu siūloma už vagystės, plėšimo ir turto prievartavimo nusikaltimus įtvirtinti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Pastebėtina, kad Direktyvos 12 ir 17 straipsniai reikalauja už šiuos nusikaltimus juridinio asmens atsakomybę numatyti tik tuomet, kai jais siekiama įvykdyti teroristinius nusikaltimus, t. y. itin siaura apimtimi. Vis dėlto, Direktyvos įgyvendinimas BK tik šia apimtimi būtų neracionalus, nes nėra pagrindo numatyti juridinio asmens atsakomybę už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą teroristiniais tikslais, o likusiais atvejais – nenumatyti. Jeigu šie nusikaltimai padaromi juridinio asmens naudai ar interesais ir veika atitinka kitas BK 20 straipsnyje numatytas juridinio asmens baudžiamosios sąlygas, logiška būtų juridinį asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn ta pačia tvarka kaip ir dėl kitų turtinių, ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurias BK numato juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Nors šių nusikalstamų veikų Lietuvoje registruojama nemažai, tačiau itin retai jos būtų padaromos juridinio asmens naudai ar interesais. Dėl šių priežasčių manytina, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės ribų plėtimas neturės neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ar teisėsaugos institucijų ar teismų darbo krūviui.
BK projekto 4 straipsniu siūloma įgyvendinti vieną iš keleto Direktyvos naujovių – tai Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies i punkte atsiradusi nauja nuostata dėl neteisėto įsikišimo į informacinę sistemą ar kompiuterinius duomenis teroristiniais tikslais. Kaip minėta, Direktyva reikalauja, kad neteisėtas įsikišimas į informacinę sistemą teroristiniais tikslais būtų baudžiamas kaip teroristinis nusikaltimas bent tais atvejais, kai: 1) paveikiamas labai didelis kiekis informacinių sistemų, arba; 2) padaroma didelė žala, arba; 3) veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą. O neteisėtas įsikišimas į kompiuterinius duomenis teroristiniais tikslais – tais atvejais, kai veika nukreipta prieš ypatingos svarbos infrastruktūros informacinę sistemą. Atsižvelgiant į tai, siūloma BK
traukiami asmenys, kurie teroristiniais tikslais paveikė daugelį informacinių sistemų, arba paveikė vieną ar daugiau informacinių sistemų padarydami didelės žalos, arba paveikė didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčią informacinę sistemą ar jos elektroninius duomenis. Poveikis elektroniniams duomenims ir informacinei sistemai turėtų būti suvokiamas sistemiškai aiškinant BK 196, 197 ir 250 straipsnių nuostatas. Poveikiu elektroniniams duomenims turėtų būti suvokiamas bet koks elektroninių duomenų sunaikinimas, sugadinimas, pašalinimas, pakeitimas arba galimybės jais naudotis apribojimas, o poveikiu informacinei sistemai – bet koks informacinės sistemos darbo sutrikdymas ar nutraukimas. Kadangi teroristiniai tikslai savaime yra neteisėti, „neteisėtumo“ požymis paveikiant informacinę sistemą ar elektroninius duomenis papildomai neįtvirtinamas ir jo atskirai įrodinėti nereikėtų.
BK projekto 5 straipsniu, atsižvelgiant į Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies j punkto reikalavimus, siūloma grasinimą padaryti teroristinį nusikaltimą (BK 250³ straipsnis) laikyti teroristiniu nusikaltimu. Šiuo metu toks nusikaltimas nevisiškai tiksliai pripažįstamas su teroristine veikla susijusiu nusikaltimu ir vietoj BK 252¹ straipsnio 1 dalies yra nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. BK projekto 6 straipsniu, atsižvelgiant į Direktyvos 27 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio reikalavimus, BK priedas papildomas nuoroda į Direktyvą, kartu pripažįstant netekusiomis galios nuorodas į Direktyva pakeistus Pamatinius sprendimus. 4.2. Visuomenės informavimo įstatymo projektu siūlomos nuostatos Visuomenės informavimo įstatymo projekto 1 straipsniu, siekiant teisinio aiškumo, siūloma apibrėžti teroristinius nusikaltimus skatinančios arba kurstančios informacijos sąvoką. Visuomenės informavimo įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir kaip neskelbtiną informaciją nustatyti teroristinių nusikaltimų skatinimą ar kurstymą. Be to, numatoma nustatyti priemones, įgalinčias greitai pašalinti žalingą interneto turinį arba panaikinti galimybę jį pasiekti, tuo pačiu užtikrinant, kad šios priemonės būtų būtinos ir proporcingos.
Siūloma, kad policijai, sužinojusiai apie teroristinius nusikaltimus skatinančios arba kurstančios informacijos paskleidimą internete (sužinoti galima iš nacionalinių, tarptautinių, Europos Sąjungos institucijų, asmenų pranešimų, patiems pastebėjus), ir atsižvelgiant į informacijos saugojimo vietą, jos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, kiltų konkrečios pareigos užtikrinti tokios informacijos nepasiekiamumą:
1) jeigu informacija yra saugoma Lietuvos teritorijoje /jos jurisdikcijai priklausančių paslaugų teikėjų infrastruktūroje, policijai nustatoma pareiga pranešti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie jų saugomą informaciją (elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams nėra teisinės pareigos domėtis, ar jų infrastruktūroje yra saugoma neteisėta informacija), kurie gali savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti (Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad jie neatsako už neteisėtą informaciją, jeigu jie apie ją nežino, o sužinoję skubiai ėmėsi veiksmų dėl jos neprieinamumo).
Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai to nepadaro, policija jiems duoda motyvuotus privalomus nurodymus panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgesniam laikui – su Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimu;
2) jeigu informacija saugoma ne Lietuvos teritorijoje, policijai nustatoma pareiga bendradarbiaujant su kitomis už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingomis institucijomis (konkrečiai tai gali būti Europolas, trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos arba kiti subjektai) siekti, kad ji būtų pašalinta.
Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma (pavyzdžiui, galimi atvejai, kad konkrečioje valstybėje nėra stabilios santvarkos), policija duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę tokią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgesniam laikui – su Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimu. Pirmiau nurodyti prevenciniai veiksmai yra skirti skubiai pašalinti akivaizdžiai neteisėto turinio ir didelio pavojingumo informacijos pasiekiamumą. Kiti ar tolimesni policijos veiksmai priklausytų nuo kitų reikšmingų aplinkybių. Pavyzdžiui, jeigu nustatoma nusikalstamos veikos požymių, policijai Baudžiamojo proceso kodeksas numato pareigą spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Kai informacija yra mažo pavojingumo ir (ar) ją parengusių ir (ar) paskleidusių asmenų atliktų veiksmų vertinimas priskirtinas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (arba) žurnalistų etikos inspektoriui, policija turėtų pranešti apie neskelbtiną informaciją pagal Visuomenės informavimo įstatymo 48 ir 50 straipsniuose nustatytą kompetenciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai arba žurnalistų etikos inspektoriui, kurie gali priimti sprendimus dėl tyrimo pradėjimo tikslingumo, reikalavimų viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) teikimo, pažeidimų pašalinimo, atsakomybės taikymo ir pan. Kadangi informacija, kuria viešai skatinami arba kurstomi teroristiniai nusikaltimai, paprastai yra žalingiausia pirmąją valandą po jos viešo paskleidimo, siekiant užtikrinti kuo greitesnį tokios informacijos neprieinamumą, siūloma elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, tinklo paslaugų teikėjams numatyti pareigą įvykdyti privalomus nurodymus ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo (Visuomenės informavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalis). Visuomenės informavimo įstatymo projekto
dalyje) siūloma nustatyti tą pačią teismo leidimo atlikti veiksmus (duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams) išdavimo procedūrą, kokia jau yra nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje ir kituose įstatymuose (pvz., Azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnyje). Kadangi Direktyvos 21 straipsnis numato, kad apie informacijos pašalinimo ir blokavimo priežastis turi būti informuojami naudotojai, Visuomenės informavimo įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalimi (t. y.
Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 12 dalyje) siūloma nustatyti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų ir tinklo paslaugų gavėjų (pirmu atveju tai būtų viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai, antru – vartotojai) informavimo apie jiems paslaugas teikiančių teikėjų atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis tvarką. Išimtys, kada viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai nėra informuojami apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis, Visuomenės informavimo įstatymo projekte siūlomos atsižvelgiant į Europos Komisijos (ES) rekomendacijoje 2018/334 dėl veiksmingų kovos su neteisėtu turiniu priemonių pateiktas rekomendacijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta BK projektu nėra kriminalizuojamos naujos nusikalstamos veikos, o tik nustatoma griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už poveikį informacinei sistemai ar elektroniniais duomenimis, kai tai padaryta teroristiniais tikslais. Dėl šių priežasčių nenumatoma, kad priimtas BK projektas turėtų kokių neigiamų pasekmių. BK projektu taip pat nustatoma juridinio asmens atsakomybė už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą. Nors šių nusikalstamų veikų Lietuvoje registruojama nemažai, tačiau itin retai jos padaromos juridinio asmens naudai ar interesais. Dėl šių priežasčių manytina, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės ribų plėtimas neturės neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ar teisėsaugos institucijų ar teismų darbo krūviui.
Neigiamų pasekmių nenumatoma ir priėmus Visuomenės informavimo įstatymo projektą, nes siūlomi pakeitimai parengti atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėje numatytas teisinio reguliavimo sąlygas, įvertinus praktikoje kylančias problemas dėl neteisėto turinio informacijos pašalinimo. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarys galimybę greitai pašalinti turinį, keliantį didelį pavojų asmenų saugumui ir gyvybei. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad BK projektas turės teigiamos įtakos atskleidžiant ir užkardant teroristinius nusikaltimus ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus, įskaitant terorizmo finansavimą, taip pat sėkmingam Lietuvos Respublikos bendradarbiavimui su kitomis valstybėmis kovos su terorizmu srityje. Visuomenės informavimo įstatymo projektas sudarys galimybę greitai pašalinti žalingą informaciją, kuria skatinami ir kurstomi teroristiniai nusikaltimai, arba panaikinti galimybę ją pasiekti. Tokiu būdu mažės tokio pobūdžio informacijos sklaida ir galimybė su ja susipažinti, mažės galimybė įbauginti gyventojus ar užsitikrinti paramą teroristų elgesiui, teroristinės veiklos organizavimas taps sudėtingesnis. Nei BK projektas, nei Visuomenės informavimo įstatymo projektas korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai BK projekto įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. Nors BK projektu nustatoma juridinio asmens atsakomybė už vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, o tokių nusikalstamų veikų Lietuvoje registruojama nemažai, tačiau itin retai jos padaromos juridinio asmens naudai ar interesais. Dėl šių priežasčių manytina, kad juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės ribų plėtimas neturės neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Visuomenės informavimo įstatymo projekto įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų ir tinklo paslaugų teikėjai savo paslaugas teikia nepertraukiamu režimu ir, įvykus incidentams, į juos operatyviai reaguoja. Be to, teroristinius nusikaltimus kurstančios informacijos paskleidimo Lietuvoje tikimybė yra nedidelė. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomus BK projektą ir Visuomenės informavimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymų projektai), kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti BK projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
Visuomenės informavimo įstatymui įgyvendinti iki jo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 290, ir Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektais keičiamiems įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia BK projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Baudžiamasis kodeksas“, „teroristinis nusikaltimas“, „su teroristine veikla susijęs nusikaltimas“, „teroristiniai tikslai“. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Visuomenės informavimo įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „neskelbtina informacija“, „skatinimas“, „kurstymas“, „teroristiniai nusikaltimai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 2 punktą ir nustatyti, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai. Atitinkamai šiuo straipsniu pildomose 9-12 dalyse suteikiami įgaliojimai policijai imtis būtinų veiksmų, reikalingų šios informacijos pašalinimui iš interneto ar galimybės ją pasiekti panaikinimui. Vertinat tokį siūlymą, nėra aišku, kodėl kaip visuomenės informavimo priemonės neskelbtina informacija yra išskiriamas tik vienos grupės nusikaltimų – teroristinių nusikaltimų, kurstymas ir skatinimas. Kitaip sakant, proporcingumo požiūriu nėra aišku, kodėl kitų nusikalstamų veikų, pvz. nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai ar laisvei, kurstymui ir skatinimui nėra suteikiamas draudžiamos skelbti informacijos statusas. Atitinkamai neaišku, kokiais motyvais vadovaujantis policija įpareigojama imtis neatidėliotinų veiksmų dėl neskelbtinos informacijos pašalinimo tik minėtųjų veikų, t.y. teroristinių nusikaltimų, kurstymo ir skatinimo internete atveju. Vadovaujantis analogiškais argumentais, taip pat manome, kad projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje turėtų būti nustatyta, kad policija imasi būtinų jos kompetencijai priklausančių veiksmų dėl ne tik šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ir 1 bei
pasiekti panaikinimo. 2.
vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 3. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos priede jau yra 5 punktas, projekto 3 straipsniu įstatymo priedas turi būti pildomas ne 5, o 6 punktu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 19, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-11-15 Nr. XIIIP-2452(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 4 straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas perteklinis žodis „Įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 19 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Vytautas Rastenis, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Darius Mickevičius, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, šio skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Zdanevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai. Atitinkamai šiuo straipsniu pildomose 9-12 dalyse suteikiami įgaliojimai policijai imtis būtinų veiksmų, reikalingų šios informacijos pašalinimui iš interneto ar galimybės ją pasiekti panaikinimui.
Vertinat tokį siūlymą, nėra aišku, kodėl kaip visuomenės informavimo priemonės neskelbtina informacija yra išskiriamas tik vienos grupės nusikaltimų – teroristinių nusikaltimų, kurstymas ir skatinimas. Kitaip sakant, proporcingumo požiūriu nėra aišku, kodėl kitų nusikalstamų veikų, pvz. nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai ar laisvei, kurstymui ir skatinimui nėra suteikiamas draudžiamos skelbti informacijos statusas. Atitinkamai neaišku, kokiais motyvais vadovaujantis policija įpareigojama imtis neatidėliotinų veiksmų dėl neskelbtinos informacijos pašalinimo tik minėtųjų veikų, t. y. teroristinių nusikaltimų, kurstymo ir skatinimo internete atveju. Atsižvelgti Pastaba įvertinta kaip ateityje verta diskusijos, nes vis daugiau informacijos talpinama elektroninėje erdvėje, gali būti tokia informacija susijusi su kurstymu padaryti kitus sunkius nusikaltimus, tuomet reikėtų įvertinti ir įvardyti įstatyme, kokie tai nusikaltimai, o šiuo įstatymo projektu siekiami kiti tikslai - įgyvendinamos 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (toliau – Direktyva), 21 straipsnio nuostatos, tai yra kovos su internetiniu turiniu, kuriuo viešai skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai, priemones. Vadovaujantis analogiškais argumentais, taip pat manome, kad projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje turėtų būti nustatyta, kad policija imasi būtinų jos kompetencijai priklausančių veiksmų dėl ne tik šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ir 1 bei 3 punktuose nurodytos neskelbtinos informacijos pašalinimo ir teisės ją pasiekti panaikinimo.
Atsižvelgti Pastaba įvertinta teigiamai, tačiau paliekama ateities diskusijai, kadangi rengiama įgyvendinimui nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, susijusi su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva), pagal ją bus numatomas kitas informacijos talpinimą kontroliuojantis subjektas – Lietuvos radijo ir televizijos komisija ar kitas subjektas. Visuomenės informavimo įstatymo keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte kėsinamasi į svarbiausius gėrius ir valstybės pamatus, t. y., 1) raginama prievarta keisti pažeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką; suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, o TD pastaboje minėtame 1 d. 3 punkte, kuris nekeičiamas šiuo projektu, draudžiama informacija, kurioje: „3) skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;“. Šiame straipsnyje yra numatyta ir kitų draudimų, todėl reikia įvertinti jų pavojingumą ir policijos galimybes dėl kitos draudžiamos informacijos paskelbimo greitai reaguoti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-102 2.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu pildomą įstatymo 9 straipsnio (19 straipsnio-pastaba mūsų) 10 dalį siūlome papildyti nuostata, nustatančia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
galiojančios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos priede jau yra 5 punktas, projekto 3 straipsniu įstatymo priedas turi būti pildomas ne 5, o 6 punktu. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė4 Įstatymo 4 straipsnyje nustatytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos -2018 m. spalio 1 d. ir 2018 m. rugsėjo 30 d. jau praėjusios. Atsižvelgiant į Seimo plenarinių posėdžių grafiką, reali įsigaliojimo data siūlytina 2019 m. .sausio
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2018-10-16 *
Informuojame, kad įvertinome Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2452ES (toliau – Projektas) nuostatas. Policija aktyviai dalyvavo rengiant ir derinant Projektą su suinteresuotomis institucijomis. Projektui neprieštaraujame, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7.
sutarimu). 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Vitalijus Gailius. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Kultūros komitetas
2018-11-06
nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė ir Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Gytis Andrulionis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėjas Andrius Šaparnis, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Administracijos Teisės ir reguliavimo skyriaus patarėja teisės klausimais Toma Jaškūnaitė-Juodėnienė, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-052
principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir nustatyti, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skatinami ar kurstomi teroristiniai nusikaltimai. Atitinkamai šiuo straipsniu pildomose 9-12 dalyse suteikiami įgaliojimai policijai imtis būtinų veiksmų, reikalingų šios informacijos pašalinimui iš interneto ar galimybės ją pasiekti panaikinimui.
Vertinat tokį siūlymą, nėra aišku, kodėl kaip visuomenės informavimo priemonės neskelbtina informacija yra išskiriamas tik vienos grupės nusikaltimų – teroristinių nusikaltimų, kurstymas ir skatinimas. Kitaip sakant, proporcingumo požiūriu nėra aišku, kodėl kitų nusikalstamų veikų, pvz. nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai ar laisvei, kurstymui ir skatinimui nėra suteikiamas draudžiamos skelbti informacijos statusas. Atitinkamai neaišku, kokiais motyvais vadovaujantis policija įpareigojama imtis neatidėliotinų veiksmų dėl neskelbtinos informacijos pašalinimo tik minėtųjų veikų, t.y. teroristinių nusikaltimų, kurstymo ir skatinimo internete atveju. Vadovaujantis analogiškais argumentais, taip pat manome, kad projekto 2 straipsniu pildomoje įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje turėtų būti nustatyta, kad policija imasi būtinų jos kompetencijai priklausančių veiksmų dėl ne tik šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, bet ir 1 bei 3 punktuose nurodytos neskelbtinos informacijos pašalinimo ir teisės ją pasiekti panaikinimo. Nepritarti Argumentai:
perkelti Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu 21 straipsnio „Kovos su internetiniu turiniu, kuriuo viešai kurstoma vykdyti teroristinius nusikaltimus, priemonės“ (toliau – Terorizmo direktyva) nuostatas. Šiuo projektu nėra siekiama nustatyti priemones kovai su kitokia informacija, keisti ar tobulinti nuostatas, nesusijusias su direktyvos 21 straipsnio įgyvendinimu. Seimo kanceliarijos Teisės departamento įvardintas siūlymas reikalauja atskirų nuodugnių diskusijų ir suderinimo su Baudžiamojo kodekso ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatomis.
kad šios direktyvos nuostatos dėl terorizmą kurstančios informacijos yra visiškai suderintos su Terorizmo direktyva; o atnaujinta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva netrukus turės būti perkeliama į nacionalinę teisę (Visuomenės informavimo įstatymą). Todėl prie nagrinėjamo pasiūlymo bus grįžtama perkeliant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-09-052
įstatymo 9 straipsnio 10 dalį siūlome papildyti nuostata, nustatančia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Iš dalies pritarti Argumentai: Komitetas siūlo projekto 2 straipsniu pildomą įstatymo 9 straipsnio 10 dalį papildyti ne tik Teisės departamento siūlomu papildymu, bet taip pat nuostata, kad „Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą“ (Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
informavimo įstatymo redakcijos priede jau yra 5 punktas, projekto 3 straipsniu įstatymo priedas turi būti pildomas ne 5, o 6 punktu. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė 2018-10-174 Įstatymo 4 straipsnyje nustatytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos -2018 m. spalio 1 d. ir 2018 m. rugsėjo 30 d. jau praėjusios. Atsižvelgiant į Seimo plenarinių posėdžių grafiką, reali įsigaliojimo data siūlytina 2019 m. .sausio 1 d., atitinkamai įgyvendinimui - 2018 m. gruodžio 31 d. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018-10-16 Informuojame, kad įvertinome Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2452ES (toliau – Projektas) nuostatas. Policija aktyviai dalyvavo rengiant ir derinant Projektą su suinteresuotomis institucijomis. Projektui neprieštaraujame, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti2
radijo ir televizijos komisija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime svarstomas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2452 (toliau – Projektas) yra inter alia susijęs su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija, taip pat į tai, kad į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S-200 „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto“ Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai teiktas esmines pastabas dėl Projekto nebuvo atsižvelgta, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto: 1.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„Siūloma, kad policijai, sužinojusiai apie teroristinius nusikaltimus
skatinančios arba kurstančios informacijos paskleidimą internete (sužinoti galima iš nacionalinių, tarptautinių, Europos Sąjungos institucijų, asmenų pranešimų, patiems pastebėjus), ir atsižvelgiant į informacijos saugojimo vietą, jos pavojingumą ar kitas reikšmingas aplinkybes, kiltų konkrečios pareigos užtikrinti tokios informacijos nepasiekiamumą:
1) jeigu informacija yra saugoma Lietuvos teritorijoje /jos jurisdikcijai priklausančių paslaugų teikėjų infrastruktūroje, policijai nustatoma pareiga pranešti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie jų saugomą informaciją (elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams nėra teisinės pareigos domėtis, ar jų infrastruktūroje yra saugoma neteisėta informacija), kurie gali savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti (Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad jie neatsako už neteisėtą informaciją, jeigu jie apie ją nežino, o sužinoję skubiai ėmėsi veiksmų dėl jos neprieinamumo).
Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai to nepadaro, policija jiems duoda motyvuotus privalomus nurodymus panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgesniam laikui – su Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimu;
2) jeigu informacija saugoma ne Lietuvos teritorijoje, policijai nustatoma pareiga bendradarbiaujant su kitomis už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingomis institucijomis (konkrečiai tai gali būti Europolas, trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos arba kiti subjektai) siekti, kad ji būtų pašalinta.
Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma (pavyzdžiui, galimi atvejai, kad konkrečioje valstybėje nėra stabilios santvarkos), policija duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę tokią informaciją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgesniam laikui – su Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimu.“ Projekto 2 straipsnyje dėstomoje Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje ir šios dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad policija, sužinojusi apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos neskelbtinos informacijos paskleidimą internete ir atsižvelgusi į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes, praneša pagal šio įstatymo 48 ir 50 straipsniuose nurodytą kompetenciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (ar) žurnalistų etikos inspektoriui.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Kai informacija yra mažo pavojingumo ir (ar) ją parengusių ir (ar) paskleidusių asmenų atliktų veiksmų vertinimas priskirtinas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (arba) žurnalistų etikos inspektoriui, policija turėtų pranešti apie neskelbtiną informaciją pagal Visuomenės informavimo įstatymo 48 ir 50 straipsniuose nustatytą kompetenciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai arba žurnalistų etikos inspektoriui, kurie gali priimti sprendimus dėl tyrimo pradėjimo tikslingumo, reikalavimų viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) teikimo, pažeidimų pašalinimo, atsakomybės taikymo ir pan.“ · Pažymėtina, kad nurodytos Projekto ir jo aiškinamojo rašto formuluotės kelia neaiškumų dėl Projekto nuostatų įgyvendinimo ir atitinkamų policijos pareigų įgyvendinant Projekto nuostatas.
Vadovaujantis teisėkūros aiškumo principu, siūlome aiškiai reglamentuoti, kad policija Lietuvos radijo ir televizijos komisiją informuoja apie teroristinius nusikaltimus skatinančios arba kurstančios informacijos paskleidimą internete tik tuo atveju, kai pati policija nesiima prevencinių tokios informacijos sklaidos užkardymo veiksmų nusprendusi, kad tokios informacijos vertinimas priskirtinas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ar žurnalistų etikos inspektoriui. Nepritarti Argumentai:
1) Policijos vaidmuo sužinojus apie teroristinius veiksmus skatinančią ir kurstančią informaciją yra skirtas greitai reaguojant imtis prevencinių veiksmų dėl akivaizdžiai neteisėto turinio ir didelio pavojingumo informacijos (skubiai pašalinti tokios informacijos pasiekiamumą). Policija neturi kompetencijos taikyti atsakomybę viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams už tokios informacijos parengimą ar paskleidimą, ją turi Lietuvos radijo ir televizijos komisija ir (ar) žurnalistų etikos inspektorius.
2) Tais atvejais, kai įvertinus informacijos pavojingumą, bus nuspręsta, jog ji yra mažo pavojingumo, policija informuos Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir(ar) žurnalistų etikos inspektorių nesiimdama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punktuose numatytų veiksmų. 3. Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2018-10-303
N · Sistemiškai vertinant Projekto nuostatas ir jo aiškinamąjį raštą ir preziumuojant, kad policija praneš Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (ar) žurnalistų etikos inspektoriui apie teroristinius nusikaltimus skatinančios arba kurstančios informacijos paskleidimą internete tik tuo atveju, kai nuspręs, kad atitinkamos informacijos vertinimas priklauso nurodytų institucijų kompetencijai ir pati jokių veiksmų neatliks, Projekto 2 straipsnyje dėstomos Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio
nenustatomos jokios pozityviosios pareigos už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingoms institucijoms, t. y. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir žurnalistų etikos inspektoriui. Pažymėtina, kad Projekte taip pat nesiūloma atlikti jokių Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio ir 50 straipsnio pakeitimų.
Mūsų nuomone, būtų tikslinga bent jau papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 11 punktą nuostatomis, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija sprendimą dėl objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo priima inter alia gavusi policijos pranešimą šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu ir šį punktą išdėstyti taip: „11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar
įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktuose nurodytais atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;“. Pritarti
televizijos komisija 2018-10-303
dėstomose Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 9, 11 ir 12 dalyse vartojamą sąvoką „elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjas“ su šiuo metu galiojančios Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „informacijos prieglobos paslaugų teikėjas“, atitinkamai Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte prieš žodį „informacijos“ įrašant žodį „elektroninės“ ir šį punktą išdėstant taip: „1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją
Galiojančiose Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojama sąvoka „už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingos institucijos“, suprantant ją kaip apimančią dvi institucijas – tai Lietuvos radijo ir televizijos komisiją ir žurnalistų etikos inspektorių. Projekto 2 straipsnyje dėstomame 19 straipsnio 9 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingos institucijos“ turėtų būti suprantama kaip „Europolas, trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos arba kiti subjektai“, taigi ne Lietuvos radijo ir televizijos komisija ar žurnalistų etikos inspektorius. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 2 straipsnyje dėstomame 19 straipsnio 9 dalies 2 punkte vietoj žodžių „už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingomis institucijomis“ įrašyti žodžius „kompetentingomis institucijomis“ ir šį punktą išdėstyti taip: „2) bendradarbiaudama su kitomis už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingomis kompetentingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija. Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;“. Pritarti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018-10-17
atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2452(2)ES ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kultūros komitetas 2018-10-25 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pasiūlymus Nr. 3,4, kuriems Komitetas pritarė, būtina patikslinti projekto pavadinimą. Pasiūlymas: Projekto pavadinimą išdėstyti taip:
2018-10-252
Atsižvelgiant į Lietuvos radijo ir televizijos pasiūlymą Nr. 5, kuriam Komitetas pritarė, ir į tai, kad Lietuvos radijo ir televizijai komisijai ir(ar) žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, gavus policijos pranešimą gali reikėti susipažinti su informacija, kuri dėl policijos greitų veiksmų jau buvo pašalinta iš interneto, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punktą. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„9. Policija, sužinojusi, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte
nurodyta neskelbtina informacija paskleista internete, ir atsižvelgusi į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes:
1) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją.
Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;
2) bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija. Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;
3) praneša pagal šio įstatymo 48 ir 50 straipsniuose nurodytą kompetenciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (ar) žurnalistų etikos inspektoriui. Kai šio straipsnio 1 dalies
pasiekti, šios informacijos kopija pateikiama kartu su pranešimu minėtoms institucijoms.“ Pritarti 3.
Kultūros komitetas 2018-10-252
Siekiant didesnio teisinio aiškumo Projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiama įstatymo 19 straipsnio 10 dalis pildytina ne tik Seimo kanceliarijos Teisės departamento išsakyta pastaba, bet taip pat prirašytina nuostata, jog „Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą“. Tapačios nuostatos jau yra nustatytos Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje, Azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnyje, kur aprašoma teismo leidimų davimo procedūra. Pasiūlymas:
4Papildyti 19 straipsnį 10 dalimi:
„10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte
nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento.
Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą.“
Atsižvelgiant į Lietuvos radijo ir televizijos pasiūlymus Nr. 3 ir 4, kuriems Komitetas pritarė, siūlytina projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio
straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktuose nurodytais atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;“. 2.
straipsnio 6 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos
prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;“. Pritarti
2018-10-254 * Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu:
„6. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos
su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL 2017 L 88, p. 6).“
2018-10-255 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Projekto įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatose numatyti terminai jau yra praėję, būtina tikslinti Projekto 4 straipsnį. Pasiūlymas:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotoja (Parašas) Raminta Popovienė Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė