Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ūkio, maisto ir kaimo plėtros ĮSTATYMO NR. IX-9878 straipsnio PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Kazys Starkevičius Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Masiulis Eugenijus Gentvilas Algirdas Sysas Aušra Maldeikienė Bronislovas Matelis Rasa Budbergytė Edmundas Pupinis Andrius Kubilius Jaroslav Narkevič Simonas Gentvilas Kęstutis Glaveckas Virgilijus Alekna
ir uždaviniai. Šiuo metu Europos Sąjungos žemės ūkiui teikiama parama Lietuvoje nėra pakankamai diferencijuojama ir adekvačiai paskirstoma tiems, kam jos labiausiai reikėtų. 2017 metams Lietuvai tiesioginėms išmokoms tekusi 467 070 000 eurų suma yra skirstoma pagal įvairius kriterijus, vienas kurių – parama už pirmuosius hektarus, veikianti kaip finansavimą labiau smulkiesiems ūkininkams nukreipiantis mechanizmas. Tuo tarpu konkrečių maksimalių išmokų lubų nėra, o vienintelis stambios tiesioginių išmokų ribojimas pagal 2017 m. išleistą Žemės ūkio ministro įsakymą yra vienam pareiškėjui tenkančios 2000 eurų viršijančios paramos sumos sumažinimas 1,388149 procento. Tokia situacija sukuria nesąžiningas konkurencijos sąlygas, kuomet ir milžiniškus žemės plotus asmeniškai, per giminaičius ar per juridinius asmenis valdantys ir didelius pelnus gaunantys ūkininkai ir žemės ūkio koncernai gali gauti didelę ES paramą, nepaisant to, jog jų apyvartos ir pajamos tokią paramą daro perteklinę. Šiuo metu Europos Sąjunga yra sudariusi galimybę šalims narėms pačioms kreiptis dėl stambių išmokų sumų ribojimo. Dabartinė tvarka leidžia šalims nuo 5 iki 100 procentų mažinti pagrindines išmokų dalis, viršijančias 150 000 eurų, tačiau valstybėms, naudojančioms pirmųjų hektarų paramos modelį ir paskiriančios jam bent 5 procentus gauto paramos voko, šis ribojimas nėra privalomas. Lietuva
hektarus, sudaro tik 15 iš maksimaliai galimų 30 procentų Lietuvai skiriamo išmokų voko. Pastebima, kad pačioje Europos Sąjungoje jau vyksta diskusijos dėl maksimalių išmokų slenksčio sumažinimo iki 100 000 eurų.
2013 m. pateiktos Europos Komisijos ataskaitos duomenys nurodo, kad Europos Sąjungoje, didesnes nei 100 000 eurų išmokas gavo vos apie 1 procentą pareiškėjų, tuo tarpu vidutinė išmoka siekė 5628 eurus. Pagal 2015 mokestinių metų duomenis, Europos Sąjungoje išmokos, didesnės nei 50 000 eurų, teko vos 1,8 procentams pareiškėjų, tačiau bendra jų gautų išmokų suma sudarė 32,6 procentus visų tiesioginių tų metų išmokų. Pagal Nacionalinės mokėjimų agentūros 2017 rugpjūtį pateiktus duomenis, 2016 m. vidutinė vienai įvertintai paramos gavėjo paraiškai tekusi pagrindinės išmokos dalis Lietuvoje buvo 1230 eurų, už pirmuosius hektarus – 487 eurai, parama jauniesiems ūkininkams – 696 eurai. Pagal Žemės ūkio ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl galimybės kreiptis į Europos Sąjungą dėl išmokų ribojimo nurodoma, kad Lietuvoje tai paliestų 26 pavienius fizinius ir juridinius asmenis, o jiems taikant maksimalų 100 procentų pagrindinės išmokos dalies sumažinimą, būtų sutaupyta 1,395 mln. eurų. Išplečiant šį ribojimą ir susijusiems asmenims bei taikant jį visai tiesioginių išmokų sumai, o ne tik jos pagrindinei daliai, šis skaičius ir sumos išaugtų, tačiau remiantis pateiktais duomenimis galima teigti, kad 150 000 eurų ribos tiesioginėms išmokoms įvedimas vis viena palies tik negausų žemės ūkio sektoriaus segmentą, sudarytą iš pačių stambiausių ūkių, tuo tarpu vidutiniai ir smulkieji ūkininkai galės toliau sėkmingai pretenduoti į nemažėsiančias tiesiogines išmokas. Norint optimizuoti žemės ūkio situaciją Lietuvoje, yra reikalinga ne tik teikti papildomą paramą už pirmuosius hektarus, bet ir įvesti maksimalių išmokų sumas.
Tai leistų didesnę Lietuvai skirto Europos Sąjungos voko sumą paskirti smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams, kuriems ši parama dėl sąlyginai mažo pelno ir apyvartų yra žymiai aktualesnė, sukurtų geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje ir veiktų kaip papildomas atgrasantis veiksnys nuo problematiškus mastus Lietuvoje pasiekusio žemės ūkio paskirties žemės užvaldymo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu maksimali tiesioginių išmokų suma asmeniui ar su juo susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nėra ribojama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma papildyti dabar galiojantį Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, ir nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Tikimasi, kad tokių saugiklių įvedimas sukurs palankesnes sąlygas paramos žemės ūkiui paskirstymui, sukurs geresnę konkurencinę aplinką žemės ūkio sektoriuje, veiks kaip atgrasanti priemonė nuo žemės ūkio paskirties žemės koncentravimo ir piktnaudžiavimo teikiama parama. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Tiesioginės išmokos, Europos Sąjungos parama. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Mykolas Majauskas Ingrida Šimonytė Kazys Starkevičius Remigijus Žemaitaitis Kęstutis Masiulis Eugenijus Gentvilas Algirdas Sysas Aušra Maldeikienė Bronislovas Matelis Rasa Budbergytė Edmundas Pupinis Andrius Kubilius Jaroslav Narkevič Simonas Gentvilas Virgilijus Alekna
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-14
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl LIETUVOS
Nr. XIIIP‑2312 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2312 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo siūloma Įstatymo 8 straipsnį papildyti 6 dalimi, numatančia, kad „tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus“, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013) 1 straipsnio a punktu, sąvoka „tiesioginės išmokos“ suprantama kaip visos „išmokos, kurios tiesiogiai skiriamos ūkininkams pagal I priede išvardytas paramos sistemas“. Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede inter alia nurodytos bazinės išmokos, išmokos jauniesiems ūkininkams, išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką (iš viso Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede nurodyta 11 paramos sistemų). Taigi, Reglamento (ES) Nr.
Taigi, Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 požiūriu tiesioginės išmokos apima ne tik bazines išmokas, tačiau ir kitas I priede nurodytas išmokas, skiriamas pagal specialias paramos sistemas. Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 preambulės 13 konstatuojamoje dalyje ir 11 straipsnio 1 dalyje numatytu išmokų sumažinimo mechanizmu siekiama spręsti situaciją, kai skirstant paramą „neproporcingai didelės išmokų sumos paskirstomos gana nedideliam stambių paramos gavėjų skaičiui“. Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 preambulėje pažymima, kad dėl stambesnių paramos gavėjų gebėjimo pasinaudoti masto ekonomika ir prisitaikyti jiems nėra būtina tokio pat dydžio vienetinė parama. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio
konkrečiais kalendoriniais metais skirtinų bazinių išmokų sumos dalį, viršijančią 150 000 eurų. Remiantis Europos Komisijos pateikiama informacija[1], valstybės narės rinkosi skirtingus aptariamos Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos įgyvendinimo modelius: 15 valstybių narių taiko tik minimalų 5 % sumažinimą bazinių išmokų sumos daliai, viršijančiai 150 000 EUR; 6 valstybės narės taiko 100 % sumažinimą bazinių išmokų sumos daliai, viršijančiai 150 000 EUR; 6 valstybės narės (įskaitant Lietuvos Respubliką) pasinaudojo Reglamento (ES) Nr. 1307/2013
mechanizmo (šios valstybės narės daugiau kaip 5 % metinės nacionalinės viršutinės ribos skiria perskirstymo išmokom). Taigi, įgyvendindamos Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 1 dalies nuostatos valstybės narės naudojasi gana plačia diskrecija, tačiau privalo užtikrinti, kad išmokų ribojimo mechanizmas būtų taikomas tik bazinių išmokų atžvilgiu. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad siekiant užtikrinti siūlomo teisinio reguliavimo atitiktį Reglamento (ES) Nr.
1307/2013 11 straipsnio 1 dalies nuostatoms, Įstatymo projektas turėtų būti tikslinimas, numatant, kad išmokų ribojimas taikomas tik bazinės išmokos sumai, viršijančiai 150 000 EUR, o ne bendrai tiesioginių išmokų sumai. 2. Pažymėtina, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013
neproporcingo poveikio stambiems ūkiams, kuriuose sukuriama daug darbo vietų, gali nuspręsti, prieš taikydamos Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio
ūkininko ankstesniais kalendoriniais metais už žemės ūkio veiklą faktiškai išmokėtus ir deklaruotus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Atkreipiame dėmesį, kad iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir siūlomų nuostatų nėra aišku, ar buvo įvertinta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė. 3. Įstatymo projektu siūloma išmokų ribojimą taikyti ir tuo atveju, kai susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, skirta tiesioginių išmokų suma viršytų 150 000 eurų. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 5 dalimi, valstybės narės gali taikyti 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą išmokų sumažinimą juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų grupių lygiu tik tuo atveju, „kai nacionalinėje teisėje numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra panašios į atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teises ir pareigas, visų pirma jų ekonominio, socialinio ir mokestinio statuso atžvilgiu, su sąlyga, kad jie prisidėjo prie atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūrų stiprinimo“. Atsižvelgdami į Reglamento (ES) Nr.
1307/2013 11 straipsnio 5 dalį, pažymime, kad Įstatymo projekte turėtų būti detalizuojama, kokia tvarka ir sąlygomis išmokų mažinimas taikomas susijusiems asmenims. 4. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 6 dalimi, valstybės narės ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. privalo pranešti Komisijai apie sprendimus, priimtus Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio pagrindu. 5. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 14 straipsnio 7 dalies nuostatomis, Įstatymo priedas turėtų būti papildytas pateikiant nuorodą į įgyvendinamą Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013. 6. Atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės išvada dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected] [1] Europos Komisijos informacinis dokumentas „Tiesioginės išmokos: finansiniai mechanizmai naujojoje sistemoje“ prieinamas adresu: https://ec.europa.eu/agriculture/sites/agriculture/files/direct-support/direct-payments/docs/direct-paymenst-financial-mechanisms_en.pdf, 4, 11 p.
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, negali viršyti 150 000 eurų per metus. Siūloma nuostata diskutuotina:
Pirma, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013), 11 straipsnio 1 dalimi valstybės narės gali nuspręsti taikyti ūkininkams bent 5 % dydžio mažinimą tik pagrindinės išmokos sumai, viršijančiai 150 000 EUR. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinę išmoką papildo įvairios kitos paramos sistemos, kuriomis siekiama tam tikrų konkrečių tikslų arba kurios skirtos tam tikrų rūšių ūkininkams, pvz., tiesioginė žalinimo išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, išmoka jauniesiems ūkininkams, išmoka veiklai vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių ir kt. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto nuostatomis taikant ribojimą bendrai tiesioginių išmokų sumai, viršijančiai 150 000 EUR, būtų pažeistos Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos. Antra, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr.
1307/2013 11 straipsnio 2 dalimi, valstybės narės gali pasirinkti, ar iš priskaičiuotos paramos sumos turi būti išskaičiuoti ūkininko ankstesniais kalendoriniais metais už žemės ūkio veiklą faktiškai išmokėti ir deklaruoti atlyginimai, įskaitant su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos. Iš siūlomų projekto nuostatų nėra aišku, ar atlyginimų išskaičiavimo sąlyga būtų taikoma, ar ne. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka ir sąlygomis būtų apskaičiuojama ir paskirstoma tiesioginių išmokų suma susijusiems asmenims, kuomet pagal teikiamas šių asmenų paraiškas tiesioginių išmokų suma viršytų 150 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, nes nuo jo turinio priklausys, kokią tiesioginių išmokų dalį galėtų gauti susiję asmenys. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, kad visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimti turi būti nustatytas aiškiai ir tik įstatymuose, manytina, kad tiesioginių išmokų paskirstymo sąlygos ir tvarka susijusių asmenų atžvilgiu turėtų būti įvirtintos įstatyme. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnio 6 dalimi, ne vėliau kaip iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės Europos Komisijai turėtų pranešti apie savo sprendimą dėl išmokų mažinimo mechanizmo taikymo ir jo intensyvumo. Penkta, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį tiesioginė išmoka yra žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama, t. y., šios išmokos teikiamos žemės ūkio veiklos subjektams. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „tiesioginių išmokų suma, tenkanti vienam asmeniui“ turinys, nes sąvokos „asmuo“ turinys nėra apibrėžtas keičiamame įstatyme. 2.
pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija, o pagal 8 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos paramos priemones administruoja ir įgyvendina Žemės ūkio ministerija, taip pat, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktu, todėl įstatymo projekto 2 straipsnis papildytinas atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Korupcijos prevencijos įstatymo
atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu. Atsižvelgiant į tai, reikėtų atlikti projekto antikorupcinį vertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]