Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto specialūs kvalifikacijos, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiama rengiamas konkursas atranka, išskyrus šio straipsnio 4-7 dalyse nurodytus atvejus. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. 2. Papildyti 41 straipsnį 4 dalimi: „4. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
dalimi: „5.
Išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, priimant darbuotojus į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, valstybės ir savivaldybės įmonėse bei valstybės ir savivaldybės valdomose (kontroliuojamose) įmonėse, turi būti rengiama atranka. Pareigybių sąrašą darbovietėje, kuriam taikomas šis reikalavimas, tvirtina darbdavys. Apie atrankos organizavimą ir vykdymą turi būti viešai paskelbta iš anksto, nurodant pareigų turinį ir pobūdį, kvalifikacinius reikalavimus kandidatams ir darbuotojų atrankos kriterijus. Atrankų paskelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
dalimi: „6. Asmuo, laimėjęs konkursą ar atranką, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.“
dalimi: „7. Šio straipsnio 3-6 dalys netaikomos priimant darbuotojus į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas pagal specialius įstatymus.“
įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina atrankų į pareigas valstybės ir savivaldybės įstaigose ir institucijose, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, valstybės ir savivaldybės įmonėse bei valstybės ir savivaldybės valdomose (kontroliuojamose) įmonėse paskelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašą. 3. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, valstybės ir savivaldybės įmonės bei valstybės ir savivaldybės valdomos (kontroliuojamos) įmonės iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina pareigybių sąrašą, kuriam taikoma Darbo kodekso 41 straipsnio 5 dalis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Viešajame sektoriuje darbuotojai pareigas eina dviem pagrindais: priimami į valstybės tarnybą remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu arba priimami į pareigas pagal darbo sutartį remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis. Valstybės tarnybos įstatyme nėra konkrečiai įvardijami atvejai ar nustatyti kriterijai, kokio pobūdžio pareigas viešojo sektoriaus įstaigose ar institucijose atliekantis asmuo turi būti valstybės tarnautojas, o kokiais atvejais – dirbti pagal darbo sutartį. Dėl to praktikoje pasitaiko atvejų, kai iš esmės tokį patį darbą dirbantys asmenys vienais atvejais yra priimami į valstybės tarnybą, kitais – dirba pagal darbo sutartį. Skirtingai nei karjeros valstybės tarnautojų, viešajame sektoriuje dirbančių asmenų, išskyrus tam tikras išimtis, priėmimui į pareigas nėra taikomi jokie skaidrumo reikalavimai – nėra privaloma rengti konkursus arba atrankas, viešai skelbti apie darbuotojų paiešką. Valstybės įstaigose ir institucijose, finansuojamose iš biudžetinių lėšų ir valstybės pinigų fondų, kurioms suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, priimant į darbą tik labai siaurą darbuotojų dalį (vadovus, jų pavaduotojus, struktūrinių padalinių vadovus, buhalterius bei darbuotojus, darbo užmokestį gaunančius iš Europos Sąjungos arba tarptautinės paramos, išskyrus techninę paramą) organizuojamas konkursas. Tad šiuo metu priimant į pareigas skaidrumo, atvirumo ir viešumo reikalavimai netaikomi daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atžvilgiu – jiems nėra privaloma rengti konkursus arba atrankas, viešai skelbti apie darbuotojų paiešką. Todėl manytina, kad šioje srityje egzistuoja terpė korupcijai – nepotizmui, klientelizmui ir protekcionizmui plisti.
Transparency International Lietuvos skyrius skelbia, kad nepotizmas (t. y. artimųjų, draugų protegavimas parūpinant jiems postus) – labiausiai paplitusi korupcijos forma Lietuvoje. Nepotizmo problemą pastebi ir visuomenė – 38 proc. gyventojų sutinka, kad Lietuvoje labai paplitęs naudojimasis pažintimis įsidarbinant valstybės institucijoje ar įstaigoje. Vien kelių įmonėse 2017 m. buvo vidutiniškai 17 proc. sutuoktinių arba giminystės ryšiais susijusių asmenų, t. y. beveik kas penktas darbuotojas buvo susijęs giminystės ar svainystės ryšiu su kitu įmonės darbuotoju. 2017 m. taip pat nustatyta, kad valstybės įmonėje Registrų centras iš 1761 įmonės darbuotojų, 265 darbuotojai buvo giminės, sutuoktiniai arba turėjo bendrų vaikų. Ne mažesnė problema viešajame sektoriuje – klientelistiniai ryšiai ir politinių partijų narių protekcionizmo problema. 2016 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, 45 proc. viešojo sektoriaus tarnautojų teigė susidūrę su situacija, kai politikai protegavo savo partijų narius, kad šie eitų pareigas viešajame sektoriuje. Klientelizmas ir protekcionizmas yra ypač didelė problema valstybės ir savivaldybės valdomose (kontroliuojamose) ar nuosavybės teise priklausančiose įmonėse. Nepotistiniai, klientelistiniai ir protekcionistiniai ryšiai viešajame sektoriuje didina visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis. Remiantis Spinter tyrimų atliktos apklausos rezultatais, 40 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad biudžetinių įstaigų ir savivaldybių darbuotojai sprendimus priima būdami šališki. Neteisingumo jausmas skatina gyventojų nepasitenkinimą ir emigraciją, taip pat skatina nenorą grįžti į Lietuvą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. birželio 2 d., 2006 m. lapkričio 21 d. ir kt. nutarimai), kuris suponuoja, jog valdžios institucijų sprendimai turi būti ekonomiškai pagrįsti, naudingi valstybei, jos piliečiams, negali būti priimami sprendimai, įtvirtinamas teisinis reguliavimas, kuris neatitinka valstybės, visuomenės interesų, kuris sudarytų prielaidas nepagrįstai didinti finansinę naštą visiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad iš valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaikomos viešojo sektoriaus įstaigos ir institucijos, taip pat valstybei arba savivaldybei priklausančios ar valdomos (kontroliuojamos) įmonės taip pat turi veikti taip, kad nebūtų pažeidžiamas visuomenės interesas, kad lėšos būtų naudojamos efektyviai, t. y. kad valstybės ar savivaldybės lėšos nebūtų švaistomos mokant darbo užmokestį tiems asmenims, kurie nėra tinkamiausi eiti atitinkamas pareigas. Efektyvus piniginių resursų paskirstymas tiesiogiai susijęs su poreikiu užtikrinti, kad viešojo sektoriaus darbuotojai į pareigas būtų priimami pagal savo turimas kompetencijas, o ne giminystės, svainystės, partinius ar kito pobūdžio tarpusavio ryšius. Toks poreikis gali būti tenkinamas tik užtikrinant, kad asmenys viešajame sektoriuje į pareigas būtų priimami pagal iš anksto paskelbtą tvarką, aiškius kriterijus ir egzistuotų galimybė apskųsti sprendimą dėl konkretaus asmens priėmimo ar nepriėmimo į pareigas.
Konstitucinio Teismo formuojama doktrina suponuoja, kad skaidrumas viešajame sektoriuje yra viena esminių prielaidų, kad valstybėje neįsigalėtų korupcija, protekcionizmas, vienų asmenų diskriminavimas ir nepagrįstų privilegijų teikimas kitiems, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui valdžia ir kartu didinamas pasitikėjimas viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teikiamos Darbo kodekso pataisos (toliau – įstatymo projektas), kuriomis siekiama esminio tikslo – įpareigoti viešojo administravimo funkcijas vykdančias valstybės ir savivaldybės įstaigas ir institucijas, valstybės ir savivaldybės įmones, taip pat valstybės ir savivaldybės valdomas (kontroliuojamas) įmones priimant darbuotojus į vadovaujamas ar specialistų pareigas viešai skelbti atrankas, iš anksto nurodant pareigų, į kurias skelbiama atranka, turinį ir pobūdį, reikalavimus kandidatuojantiems asmenims ir darbuotojų atrankos kriterijus. Projektu siekiama užtikrinti, kad atrenkant darbuotojus galimybę dalyvauti turėtų visi kandidatai, tenkinantys kvalifikacinius reikalavimus, o į pareigas būtų atrinkti kompetentingiausi pretendentai. Siūlomas įstatymo projektas tiesiogiai prisidėtų prie EBPO rekomendacijos dėl skaidrumo viešajame sektoriuje (2017), kuria siekiama užtikrinti atvirą ir skaidrią atranką į viešąjį sektorių, grindžiamą atvirumu, objektyviais kriterijais ir formalizuotomis procedūromis, įgyvendinimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Vidaus politikos grupė ir Teisės grupė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančioje Darbo kodekso 41 straipsnio, reguliuojančio darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius, 3 dalyje numatytas dvejopo pobūdžio reguliavimas. Pirma, nurodyta, kad darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Kitaip tariant, tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus darbdaviams sudaroma galimybė rengti konkursus, kai į pareigas priimami tam tikri darbuotojai. Antra, toje pačioje straipsnio dalyje nurodyta, kad viešojo sektoriaus įmonėse, įstaigose institucijose bei viešosiose įstaigose (t. y. valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė), priimant į darbą tam tikrų pareigybių darbuotojus, privalo būti skelbiamas konkursas, išskyrus įstaigas, kuriose pareigybių, dėl kurių gali būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Kokių pareigybių darbuotojus priimant į darbą turi būti rengiamas konkursas, ir šio konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką pavesta nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtino pareigybes, dėl kurių rengiamas konkursas remiantis Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi.
Šios pareigybės yra: valstybės ir savivaldybių įmonių, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė vadovai, vadovų pavaduotojai, struktūrinių padalinių vadovai, vyriausieji buhalteriai (buhalteriai), o jeigu įmonės, įstaigos buhalterinę apskaitą tvarko įmonės, įstaigos apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys), – apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovai; taip pat darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas). Kaip matyti, pagal esamą reglamentavimą, viešojo sektoriaus įmonėse ir įstaigose į pareigas priimant darbuotojus, kitus nei nurodytuosius minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, nėra keliamas reikalavimas viešai skelbti ir vykdyti atrankas ar konkursus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančios Darbo kodekso nuostatos neįpareigoja viešai skelbti konkursus į daugelį pareigų viešojo sektoriaus įstaigose, institucijose bei valstybės ir savivaldybių valdomose (kontroliuojamose) ar joms nuosavybės teise priklausančiose įmonėse (o tai gali, bet ne privalo būti atlikta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuožiūrą), teikiamu įstatymo projektu siūloma:
kad priimant darbuotojus į vadovaujamas ar specialistų pareigas viešojo administravimo įgaliojimus turinčiose valstybės ir savivaldybių įstaigose, institucijose ir valstybės ir savivaldybių įmonėse bei jų valdomose (kontroliuojamose) įmonėse būtų rengiama iš anksto viešai paskelbta atranka.
Valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, kurių atžvilgiu bus taikomas Įstatymo projektas, bus pavesta patvirtinti darbuotojų pareigybių, kurioms taikytinos Įstatymo projekto nuostatos, sąrašą. Nustatant reikalavimą taikyti atrankas vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams ir specialistams orientuojamasi būtent į tą darbuotojų dalį, kurios funkcijos panašiausios į valstybės tarnautojų atliekamą darbą, bei kur neskaidrumas ir nepotizmas priimant į pareigas gali turėti didžiausių neigiamų pasekmių visuomenei ir valstybei. Institucijos, įstaigos ir įmonės galės patvirtinti tokių pareigybių sąrašą vadovaudamosi Darbuotojų pareigybių sąrašu, pateikiamu galiojančioje Lietuvos profesijų klasifikatoriaus versijoje LPK 2012, parengtoje remiantis 2013 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-171. Ši profesijų klasifikatoriaus versija parengta pagal Tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių ISCO-08 ir skelbiama interneto svetainėje www.profesijuklasifikatorius.lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimu Nr.
Tarptautinių ir nacionalinių klasifikatorių tvarkymo ir naudojimo valstybės registruose ir informacinėse sistemose taisyklės ir klasifikatorių tvarkytojai. Galiojančioje Darbo kodekso
institucijų, kuriam taikomas reikalavimas rengti konkursus priimant tam tikrus darbuotojus, apimtis („valstybės ir savivaldybių įmonės, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamos valstybės ir savivaldybių įstaigos bei viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė“) yra didesnė nei siūlomu įstatymo projektu ketinama reguliuoti viešojo sektoriaus įstaigų, institucijų ir įmonių grupė. Konkrečiai, įstatymo projektu siūlomi pakeitimai turėtų poveikį vadovaujamas ar specialisto pareigas einantiems darbuotojams, pagal darbo sutartį dirbantiems:
ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, t. y. atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios, teisminės valdžios institucijose, teisėsaugos institucijose ir įstaigose, auditą, kontrolę (priežiūrą) atliekančiose institucijose ir įstaigose, kitose valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir kurioms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.
Kitaip tariant, tai pagal darbo sutartis dirbantys vadovaujamas ar specialisto pareigas turintys asmenys viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose, kuriose didžiąją dalį darbuotojų sudaro valstybės tarnautojai;
ir savivaldybės įmonėse;
valdomose įmonėse, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, t. y. akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, bei savivaldybių kontroliuojamose įmonėse, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, t. y. savivaldybės įmonėse, veikiančiose pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonių, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, išskyrus šių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus, jų pavaduotojus, struktūrinių padalinių vadovus, buhalterius ir darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos ar tarptautinės paramos, kuriuos priimant į pareigas ir šiuo metu taikomas reikalavimas organizuoti ir vykdyti konkursus (kiek tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
teisę Vyriausybei nustatyti ir kitas viešojo sektoriaus darbuotojų pareigybes, į kurias priimant privalo būti organizuojamas konkursas.
Kitaip tariant, tai pagal darbo sutartis dirbantys vadovaujamas ar specialisto pareigas turintys asmenys viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose, kuriose didžiąją dalį darbuotojų sudaro valstybės tarnautojai;
ir savivaldybės įmonėse;
valdomose įmonėse, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, t. y. akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, bei savivaldybių kontroliuojamose įmonėse, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, t. y. savivaldybės įmonėse, veikiančiose pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir įmonių, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių, išskyrus šių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus, jų pavaduotojus, struktūrinių padalinių vadovus, buhalterius ir darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos ar tarptautinės paramos, kuriuos priimant į pareigas ir šiuo metu taikomas reikalavimas organizuoti ir vykdyti konkursus (kiek tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
teisę Vyriausybei nustatyti ir kitas viešojo sektoriaus darbuotojų pareigybes, į kurias priimant privalo būti organizuojamas konkursas. Kaip minėta, šiuo metu viešojo sektoriaus institucijų ir įstaigų sąrašas, dėl kurių darbuotojų priėmimo į pareigas ar darbą Vyriausybė turi diskreciją nustatyti reikalavimą organizuoti konkursą, yra didesnis nei siūlomas įstatymo projektu;
galimybę taikyti specialių įstatymų reikalavimus tais atvejais, kai juose numatyti specifiniai reikalavimai dėl konkursų organizavimo tam tikrų kategorijų darbuotojams dėl pareigybių ar darbovietės ypatumų;
reguliuojamoms atrankoms nustatyti konkursų atžvilgiu galiojančią nuostatą, kad asmuo, laimėjęs konkursą ar atranką, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Įstatymo projektu siūloma priimant į pareigas nurodytų kategorijų darbuotojus skelbti, organizuoti ir vykdyti atranką, o šių veiklų vykdymo tvarką pavesti atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Konkursų valstybės ir savivaldybės įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo aprašas. Šis aprašas skirtas vadovų ir kitų aukštas ar svarbias pareigas einančių darbuotojų atrankai, dėl to jame nustatyti konkursų organizavimo ir vykdymo reikalavimai yra sąlyginai griežti. Nustatant reikalavimus dėl atrankų į pareigas kitiems vadovaujantiesiems darbuotojams ir specialistams derėtų taikyti kuo paprastesnes taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte vartojama sąvoka „atranka“, o ne „konkursas“ (analogiškai keičiama sąvoka ir 41 straipsnio 3 dalyje), siekiant pabrėžti jos procedūros mažesnį sudėtingumą konkurso atžvilgiu.
Teisinėje terminologijoje, kalbant apie darbuotojų paiešką, sąvokos „atranka“ ir „konkursas“ paprastai vartojamos kaip sinonimai. Tačiau atskirais atvejais įžvelgiama, kad sąvoka „atranka“ implikuoja paprastesnes procedūras nei konkursas. Pvz., valstybės tarnybos santykiuose priimant į tarnybą karjeros valstybės tarnautojus ar įstaigų vadovus organizuojamas konkursas, tuo tarpu įdarbinant pakaitinius valstybės tarnautojus – atrankos. Organizuojant atranką pagal įstatymo projektą, svarbiausia, reikėtų užtikrinti, kad:
protingą terminą, per kurį potencialūs kandidatai galėtų pateikti reikiamus dokumentus ir pasiruošti atrankai, tačiau ir nenustatant tokio termino, kuris būtų kliūtimi per pagrįstai trumpą laiką įdarbinti darbuotoją;
potencialių kandidatų nereikalinga administracine našta;
konkrečia pareigybe, nepritaikant jų konkrečiam individualiam asmeniui;
nekiltų abejonių dėl jų taikymo ir po atrankos būtų galima nesunkiai patikrinti, ar kuris nors kandidatas nebuvo nepagrįstai vertinamas geriau už kitus;
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektas taikytinas ir valstybės bei savivaldybės valdomų (kontroliuojamų) įmonių atžvilgiu, kurios, nors ir patekdamos į viešojo sektoriaus sritį, veikia konkurenciniais pagrindais. Atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, taip pat EBPO rekomendacijas Lietuvai, kuriomis valstybė raginama stiprinti ir daugiau laisvės suteikti valstybės valdomų įmonių valdyboms, reikėtų patvirtinti lanksčią atrankų vykdymo tvarką, neapribojant minėtų įmonių valdybų veiklos laisvės. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu, Valstybinė darbo inspekcija būtų atsakinga už siūlomo reguliavimo įgyvendinimo priežiūrą.
Ginčai, kylantys dėl įstatymo projektu siūlomos nuostatos įgyvendinimo, būtų sprendžiami darbo ginčų komisijose ir teisme remiantis Darbo kodekso IV dalies
projektu taip pat siūloma tikslinti Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalyje pateikiamą specialių reikalavimų darbuotojams apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „ypatingas intelektas“ yra labai siaura ir praktikoje iš esmės nebevartojama, įstatymo projekte šią sąvoką keičiame į „specialių kompetencijos reikalavimų“ sąvoką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos teigiamos siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus įstatymo projektą būtų didinamas viešumas ir objektyvumas priimant į pareigas darbuotojus viešajame sektoriuje, tai užkirstų kelią galimam darbuotojų priėmimui į pareigas pagal giminystės, svainystės, partinius ar pan. pobūdžio ryšius. Skaidrus ir objektyvus priėmimas į pareigas didins viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų darbo kokybę, o kartu visuomenės pasitikėjimą valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir įmonėmis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir yra teigiamai vertintinas antikorupciniu požiūriu. Priimtas įstatymas mažins prielaidas korupcijos apraiškoms, konkrečiai pasireškiančiomis per nepotizmą, klientelizmą ir protekcionizmą, užtikrins, kad į pareigas viešajame sektoriuje darbuotojai bus priimami apie darbuotojų paiešką iš anksto paskelbus viešai ir aiškiai įvardijant ieškomo darbuotojo kvalifikacijos reikalavimus bei atrankos kriterijus.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. Tačiau įgyvendinus siūlomą nuostatą, į pareigas priimant kvalifikuotus darbuotojus, tikėtina, pagerės viešojo sektoriaus institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos efektyvumas ir kokybė, o tai sudarys palankesnes sąlygas verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti įstatymo projektu siūlomas nuostatas, Vyriausybė iki 2018 m. rugsėjo 30 d. turėtų arba iš esmės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.
įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo aprašą, arba šį aprašą palikti galiojantį pagal esamą redakciją (pakeisti tik atitinkamas nuorodas) ir priimti naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų patvirtintas atrankų į vadovaujamas ir specialistų pareigas valstybės ir savivaldybės įstaigose ir institucijose, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, valstybės ir savivaldybės įmonėse bei valstybės ir savivaldybės valdomose (kontroliuojamose) įmonėse paskelbimo, organizavimo ir vykdymo aprašas. Atkreiptinas dėmesys, kad, priėmus įstatymo projektą ir nusprendus priimti atskirą jį įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, reikėtų pakeisti nuorodą į Darbo kodekso 41 straipsnio dalį (pervadinti iš 3 dalies į 4 dalį) minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtiname konkursų organizavimo ir vykdymo apraše bei tuo pačiu nutarimu patvirtintame pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo įvertinti Valstybės tarnybos departamento, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Transparency International Lietuvos skyriaus ir teisės ekspertų pasiūlymai. 14.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „skaidrumas“, „viešumas“, „viešasis sektorius“,
„konkursai į pareigas“, „darbuotojų atranka“, „ikisutartiniai darbo santykiai“,
„korupcijos prevencija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-03-27 Nr. S-2018-2305 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS darbo kodekso 41 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1813 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1813 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
DĖL
2018-03-23
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos darbo kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 41 straipsnio 3 dalyje pakeitimu siekiama įtvirtinti teisinį reguliavimą, pagal kurį užimti tam tikroms pareigoms „<...> gali būti rengiama atranka, išskyrus šio straipsnio 4–7 dalyse nurodytus atvejus.“ Siūloma formuluotė suponuoja teisinio reguliavimo išimtis, nustatančias kitokias priėmimo į pareigas taisykles, pvz.,
į tam tikras pareigas. Vertinant keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies tekstą, visgi darytina išvada, kad šioje dalyje nėra įtvirtinama taisyklė dėl konkursų organizavimo, nenustatoma, ar jie turi ar gali būti organizuojami ir pan. Šioje dalyje tik įtvirtinami Vyriausybės įgaliojimai parengti šioje dalyje nurodytų pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą, ir konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, ši dalis tobulintina, pildant ją taisykle dėl konkursų organizavimo. 2. Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo, siūlytina keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje ir 41 straipsnio 5 dalyje aiškiai atriboti, kokie subjektai ir dėl kokių pareigybių turi rengti konkursą, o kada atranką. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad šiose dalyse įvardijamos tiek valstybės ir savivaldybių įmonės, tiek valstybės ir savivaldybių įstaigos (pastaroji sąvoka patenka po keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucija ir įstaiga, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme“). 3.
reguliavimas, pagal kurį, darbdavys turėtų iš anksto viešai skelbti apie atrankos organizavimą ir vykdymą, nurodant pareigų turinį ir pobūdį, kvalifikacinius reikalavimus kandidatams ir darbuotojų atrankos kriterijus yra perteklinis lyginant su toliau įtvirtinta nuostata, kad „Atrankų paskelbimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė“, todėl jo reikėtų atsisakyti. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“; 1 dalyje, po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje reikėtų numatyti, kad Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus; 2 straipsnio 3 dalies siūlytina atsisakyti, nes pareiga darbdaviams patvirtinti pareigybių sąrašus jau yra tiesiogiai įtvirtinta keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje. 5. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus ir įvertinus tai, kad keičiama daugiau nei pusė straipsnio sudėtinių dalių, keičiamo įstatymo 41 straipsnis dėstytinas nauja redakcija. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]