Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 42 straipsnį 7, 8, 9 ir 10 dalimis:
„42 straipsnis. Lietuvos banko tikslas, funkcijos,
teisės ir pareigos atliekant finansų rinkos priežiūrą
1Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra bankai,
užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Centrinė kredito unija, kredito unijos, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonės ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, užsienio valstybių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, depozitoriumai, užsienio valstybių finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijos, kontroliuojančiosios investicinės bendrovės ir emitentai, mokėjimo įstaigos ir mokėjimo įstaigų tarpininkai, vartojimo kredito davėjai ir vartojimo kredito tarpininkai, kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ir kredito tarpininkai, sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatoriai ir valiutos keityklų operatoriai. 2.
finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
1) atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, Centrinės kredito unijos, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
2) atlieka draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
3) atlieka elektroninių pinigų įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitų įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
4) atlieka finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, užsienio valstybių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
5) vykdo mokėjimo įstaigų ir mokėjimo įstaigų tarpininkų priežiūrą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
6) atlieka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo ir kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
7) atlieka vartojimo kredito davėjų ir vartojimo kredito tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
8) atlieka mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
9) atlieka valiutos keityklų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
10) atlieka Reglamento (EB) Nr.
Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
1) atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, Centrinės kredito unijos, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
2) atlieka draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
3) atlieka elektroninių pinigų įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitų įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
4) atlieka finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, užsienio valstybių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
5) vykdo mokėjimo įstaigų ir mokėjimo įstaigų tarpininkų priežiūrą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
6) atlieka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo ir kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
7) atlieka vartojimo kredito davėjų ir vartojimo kredito tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
8) atlieka mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
9) atlieka valiutos keityklų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
10) atlieka Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas;
11) atlieka sutelktinio finansavimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
12) atlieka kredito davėjų, tarpusavio skolinimo platformos operatorių ir kredito tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu Lietuvos bankui priskirtas funkcijas.
2¹. Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūrą atlieka tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos centriniam bankui. 3. Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę:
1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiūros;
2) gauti priežiūrai atlikti reikalingą informaciją iš valstybės institucijų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų;
3) inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitus asmenis;
4) įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims;
5) turėti kitokių teisių, nustatytų šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nurodytuose teisės aktuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis Lietuvos bankas naudojasi:
1) tiesiogiai;
2) bendradarbiaudamas su kitomis priežiūros, valstybės ir savivaldybių institucijomis;
3) pasitelkdamas kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
4) pasitelkdamas teisėsaugos institucijas. 5. Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams. 6.
galimai nusikalstamą veiklą, apie juos praneša atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. 7. Lietuvos bankas, turėdamas pagrindą įtarti, kad nuotoliniu būdu (naudojant ryšio priemones) Lietuvos Respublikoje nelegaliai, tai yra neturint finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktos teisės arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra siūloma įsigyti arba pasirašyti finansines priemones, siūlomos ir (arba) teikiamos draudimo arba finansinės paslaugos, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas. 8. Lietuvos bankas, siekdamas atlikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jei jie žinomi), įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Lietuvos bankas, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas.
Lietuvos banko atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 9. Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai siūlo įsigyti ar pasirašyti finansinių priemonių, siūlo ir (arba) teikia draudimo arba finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai. 10. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Lietuvos bankas.“
Lietuvos bankas per mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Jakeliūnas
Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 42 straipsnį 7, 8, 9 ir 10 dalimis:
„42 straipsnis. Lietuvos banko tikslas, funkcijos,
teisės ir pareigos atliekant finansų rinkos priežiūrą
1Prižiūrimi finansų rinkos dalyviai yra bankai,
užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Centrinė kredito unija, kredito unijos, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonės ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, elektroninių pinigų įstaigos, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkai ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės, reguliuojamos rinkos operatoriai, valdymo įmonės, investicinės bendrovės, centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, užsienio valstybių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, depozitoriumai, užsienio valstybių finansų maklerio įmonės ir valdymo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijos, kontroliuojančiosios investicinės bendrovės ir emitentai, mokėjimo įstaigos ir mokėjimo įstaigų tarpininkai, vartojimo kredito davėjai ir vartojimo kredito tarpininkai, kredito davėjai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ir kredito tarpininkai, sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatoriai ir valiutos keityklų operatoriai. 2.
finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
1) atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, Centrinės kredito unijos, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
2) atlieka draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
3) atlieka elektroninių pinigų įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitų įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
4) atlieka finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, užsienio valstybių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
5) vykdo mokėjimo įstaigų ir mokėjimo įstaigų tarpininkų priežiūrą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
6) atlieka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo ir kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
7) atlieka vartojimo kredito davėjų ir vartojimo kredito tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
8) atlieka mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
9) atlieka valiutos keityklų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
10) atlieka Reglamento (EB) Nr.
Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų:
1) atlieka bankų, užsienio valstybių bankų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, Centrinės kredito unijos, kredito unijų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
2) atlieka draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, draudimo brokerių įmonių ir užsienio valstybių draudimo ir perdraudimo tarpininkų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
3) atlieka elektroninių pinigų įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų tarpininkų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, priežiūrą ir kitų įstatymų, reglamentuojančių šių subjektų veiklą, Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
4) atlieka finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, valdymo įmonių, investicinių bendrovių, centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, užsienio valstybių centrinių vertybinių popierių depozitoriumų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, depozitoriumų, užsienio valstybių finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, pensijų asociacijų, kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių ir emitentų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
5) vykdo mokėjimo įstaigų ir mokėjimo įstaigų tarpininkų priežiūrą ir atlieka kitas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
6) atlieka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo ir kitų įstatymų Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
7) atlieka vartojimo kredito davėjų ir vartojimo kredito tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
8) atlieka mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
9) atlieka valiutos keityklų operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
10) atlieka Reglamento (EB) Nr. 1060/2009 kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas;
11) atlieka sutelktinio finansavimo platformos operatorių priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatyme Lietuvos bankui priskirtas funkcijas;
12) atlieka kredito davėjų, tarpusavio skolinimo platformos operatorių ir kredito tarpininkų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu Lietuvos bankui priskirtas funkcijas.
2¹. Lietuvos bankas finansų rinkos priežiūrą atlieka tiek, kiek pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 nuostatas tai nepavesta Europos centriniam bankui. 3. Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę:
1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiūros;
2) gauti priežiūrai atlikti reikalingą informaciją iš valstybės institucijų, prižiūrimų finansų rinkos dalyvių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų;
3) inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitus asmenis;
4) įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims;
5) turėti kitokių teisių, nustatytų šio straipsnio 2 ir 2¹ dalyse nurodytuose teisės aktuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. 4. Šio straipsnio 3 dalyje numatytomis teisėmis Lietuvos bankas naudojasi:
1) tiesiogiai;
2) bendradarbiaudamas su kitomis priežiūros, valstybės ir savivaldybių institucijomis;
3) pasitelkdamas kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;
4) pasitelkdamas teisėsaugos institucijas. 5. Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams. 6.
galimai nusikalstamą veiklą, apie juos praneša atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. 7. Lietuvos bankas, turėdamas pagrindą įtarti, kad nuotoliniu būdu (naudojant ryšio priemones) Lietuvos Respublikoje nelegaliai, tai yra neturint finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktos teisės arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra siūloma įsigyti arba pasirašyti finansines priemones, siūlomos ir (arba) teikiamos draudimo arba finansinės paslaugos, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas. 8. Lietuvos bankas, siekdamas atlikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jei jie žinomi), įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Lietuvos bankas, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas.
Lietuvos banko atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą. 9. Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai siūlo įsigyti ar pasirašyti finansinių priemonių, siūlo ir (arba) teikia draudimo arba finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai. 10. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Lietuvos bankas.“
Lietuvos bankas per mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Jakeliūnas
Projekto Nr. XIIIP-1746(3) lyginamasis variantas
straipsnį 7 dalimi:
„7. Lietuvos bankas, turėdamas pagrindą įtarti, kad
nuotoliniu būdu (naudojant ryšio priemones) Lietuvos Respublikoje nelegaliai, tai yra neturint finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktos teisės arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra siūloma įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlomos ir (arba) teikiamos draudimo arba finansinės paslaugos, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas.“
2Papildyti 42 straipsnį 8 dalimi:
„8. Lietuvos bankas, siekdamas atlikti šio straipsnio 7
dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu jie žinomi), įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Lietuvos bankas, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Lietuvos banko atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
3Papildyti 42 straipsnį 9 dalimi:
„9. Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie
Lietuvos Respublikoje nelegaliai siūlo įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlo ir (arba) teikia draudimo arba finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai.“
4Papildyti 42 straipsnį 10 dalimi:
„10. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama
siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Lietuvos bankas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
birželio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1746(4) lyginamasis variantas
straipsnį 7 dalimi:
„7. Lietuvos bankas, turėdamas pagrindą įtarti, kad
nuotoliniu būdu (naudojant ryšio priemones) Lietuvos Respublikoje nelegaliai, tai yra neturint finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka suteiktos teisės arba kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra siūloma įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlomos ir (arba) teikiamos draudimo arba finansinės paslaugos, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas;
2) duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas.“
2Papildyti 42 straipsnį 8 dalimi:
„8. Lietuvos bankas, siekdamas atlikti šio straipsnio 7
dalyje nurodytus veiksmus, privalo pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu jie žinomi), įtariamų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų pobūdis ir numatomi veiksmai. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Lietuvos bankas, nesutinkantis su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, turi teisę per 7 dienas apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Lietuvos banko atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“
3Papildyti 42 straipsnį 9 dalimi:
„9. Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie
Lietuvos Respublikoje nelegaliai siūlo įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, siūlo ir (arba) teikia draudimo arba finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai.“
4Papildyti 42 straipsnį 10 dalimi:
„10. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama
siekiant nelegaliai siūlyti įsigyti arba pasirašyti finansinių priemonių, teikti draudimo ir (arba) finansines paslaugas, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Lietuvos bankas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
birželio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Sparčiai vystantis šiuolaikinėms technologijoms ir augant gyvenimo tempui, finansinės paslaugos neretai yra teikiamos nuotoliniu būdu, pasinaudojant virtualios erdvės (interneto) suteikiamais privalumais. Pastaruoju metu finansų sritis susiduria su problema – virtualia erdve vis dažniau naudojamasi kaip priemone nelegaliai, t.y. neturint įstatymuose nustatytos teisės, teikti finansines paslaugas neprofesionaliesiems investuotojams. Galiojantys finansų rinką reglamentuojantys teisės aktai šiuo metu nesuteikia finansų rinkos priežiūros institucijai (toliau – priežiūros institucija arba Lietuvos bankas) teisinių įrankių, kuriuos pasitelkus nelegalus finansinių paslaugų teikimas būtų sustabdytas pradinėje jų teikimo stadijoje. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama užpildyti šią teisės spragą. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai. Projekto rengimą koordinavo Seimo narys Stasys Jakeliūnas. Tiesioginė įstatymo projekto rengėja – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė – Lina Lankė (tel. (8 5) 268 0510, el. paštas [email protected]), vyriausioji juriskonsultė Jovita Aleksiūnė (tel. (8 5) 268 0512, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projekte aptarti teisiniai santykiai Finansinių paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje – licencijuojama veikla.
Asmenys, norintys klientams siūlyti ar teikti draudimo arba finansines paslaugas (toliau – finansinės paslaugos), privalo turėti tam sektoriniuose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir kt.) nustatytą licenciją ar leidimą. Atitinkamai ir viešas finansinių priemonių siūlymas Lietuvos Respublikoje gali būti atliekamas tik laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kt.). Minėti įstatymai suteikia priežiūros institucijai teisę atlikti patikrinimus ir taikyti poveikio priemones asmenims, neteisėtai (t.y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) siūlantiems įsigyti finansinių priemonių ir teikiantiems finansines paslaugas, tačiau nagrinėjamu atveju šių teisių nepakanka, kad nelegalus finansinių priemonių siūlymas ar minėtų paslaugų teikimas nuotoliniu būdu būtų sustabdytas ankstyvoje stadijoje ir neprofesionalieji klientai būtų apsaugoti nuo nepagrįstų finansinių nuostolių. Vystantis technologijoms daugeliui vartotojų internetas tapo lengvai prieinamu ir patogiu instrumentu, kurio pagalba galima naudotis įvairiomis internetinėje erdvėje siūlomomis paslaugomis. Ne išimtis ir finansų rinka – internetas suteikia greitą ir patogią prieigos galimybę prie finansų rinkose teikiamų paslaugų ir siūlomų produktų. Vis dėl to interneto erdvė suteikia jos naudotojams neribotas galimybes siūlyti ir teikti paslaugas nuotoliniu būdu, neatskleidžiant savo tikros tapatybės. Dėl šios priežasties internetas tapo patrauklus kanalas neteisėtai siūlyti finansines priemones ir nelegaliai teikti finansines paslaugas.
Pastaruoju metu itin padažnėjo atvejų, kai Lietuvos Respublikos rezidentams yra nelegaliai, t. y. neturint tam finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos licencijos ar leidimo, teikiamos finansinės (ypač investicinės) paslaugos ar nesilaikant teisės aktuose nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų siūloma įsigyti ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų abejotinos reputacijos įmonių finansinių priemonių, investuoti į rizikingus projektus. Tokia veikla paprastai yra vykdoma nuotoliniu būdu, nelegalias paslaugas ar finansines priemones reklamuojant, siūlant bei tokias paslaugas teikiant ryšio priemonių pagalba. Dauguma nelegaliai teikiamų finansinių paslaugų modelių yra kuriami ne siekiant kurti ilgalaikį stabilų verslą, o turint tikslą greitai pasipelnyti iš nelegalios veiklos. Praktika rodo, kad dažniausiai yra sukuriamos realių buveinių neturinčių įmonių interneto svetainės, kuriose, imituojant finansinių paslaugų teikimą, iš patiklių neprofesionalių klientų yra išviliojamos ir pasisavinamos piniginės lėšos. Siekdami į savo veiklą greitai pritraukti kuo daugiau klientų, nelegalių paslaugų teikėjai savo paslaugų reklamas ir pasiūlymus talpina klientų dažniausiai lankomuose interneto puslapiuose, itin patraukliai pristatydami siūlomas paslaugas ir pateikdami aktyvias nuorodas į savo interneto svetaines. Su potencialiais klientais nelegalių paslaugų teikėjai neretai bendrauja ir telefonu – prisistato esantys profesionalūs makleriai, galintys greitai padvigubinti ar net patrigubinti kliento investuotas lėšas, ir tokiu būdu įkalbantys klientus investuoti. Nelegalių paslaugų teikėjai naudoja gana sofistikuotus klientų įtraukimo į savo veiklą metodus. Iš praktikos matyti, kad iš pradžių klientai skatinami investuoti nereikšmingas pinigų sumas, kurios sugeneruoja pelną.
Tokiu būdu yra sužadinamas klientų noras gauti greitą piniginę naudą ir pelnomas klientų pasitikėjimas. Vėliau klientai skatinami investuoti dideles pinigų sumas, kurios jų savininkams nebegrąžinamos, remiantis abstrakčiais pasiteisinimais (pavyzdžiui, „susvyravo valiutų kursai ar rinkos ir pinigus „surijo“ svertas“) arba nepateikiant jokių paaiškinimų dėl pinigų negrąžinimo. Priežiūros institucija gauna iš visuomenės vis daugiau pranešimų apie minėtu būdu prarastas lėšas (2017 metais net 80 procentų Lietuvos banko gautų skundų dėl investicinių paslaugų sudarė skundai dėl nelegalių investicinių paslaugų teikimo internetu), tačiau jos turimi teisiniai įrankiai yra nepakankami apsaugoti klientus nuo nepagrįstų finansinių nuostolių. Teisės aktais Lietuvos bankui suteiktoms teisėms (atlikti patikrinimą ir taikyti poveikio priemones) realizuoti reikalingas laikas, kuris nagrinėjamu atveju veikia ne klientų naudai. Kitaip tariant, priežiūros institucijai pradėjus domėtis siūlomomis finansinėmis priemonėmis, kvietimais investuoti ir nelegaliai vykdomos finansinės veiklos apraiškomis ir jas tirti, neretai šia veikla besiverčiantys asmenys ją iškart nutraukia ir sunaikina bet kokius jos vykdymo įrodymus. Dažnai priežiūros institucijos atlikto nelegaliai vykdytos finansinės veiklos tyrimo rezultatai būna nebeaktualūs – virtualiai nelegalias paslaugas teikusiems asmenims pavyksta nuslėpti savo tikrąją tapatybę ir tokiu būdu išvengti teisinės atsakomybės. Lietuvos banko veiklos praktikoje neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai Lietuvos bankas neturi net galimybės imtis jokių priežiūrinių veiksmų (atlikti patikrinimą ar taikyti poveikio priemones), nes nelegaliai finansines paslaugas teikiantis subjektas tiesiog neegzistuoja ir negali būti pasiektas jokiais bendravimo kanalais.
Pažymėtina, kad asmenų, nukentėjusių nuo nelegalios veiklos, skundus ir rinkos stebėsenos metu surinktą medžiagą apie nelegalių finansinių paslaugų teikimo atvejus Lietuvos bankas perduoda teisėsaugos institucijoms, tačiau iki šiol nė vienas ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl nusikalstamą veiką identifikuojančių požymių, pavyzdžiui versliškumo arba stambaus masto, trūkumo. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į neteisėtai teikiamų finansinių paslaugų būdą (naudojama virtuali erdvė), dėl tokios veiklos neprofesionaliųjų klientų paprastai patiriamus didelius finansinius nuostolius (pavyzdžiui, Lietuvos banko konsultacijų su asmenimis, galimai nukentėjusiais nuo nelegaliai teikiamų investicinių paslaugų, duomenimis, minėtų asmenų nuostoliai gali viršyti net 500 000 eurų), darytina išvada, kad siekiant apsaugoti klientus nuo neteisėtos veiklos ir jų piniginių lėšų pasisavinimo būtina imtis klientų apsaugos priemonių ankstyvojoje minėtos neteisėtos veiklos vykdymo stadijoje, t. y. kai tokia veikla praktiškai dar nėra vykdoma, tačiau yra viešai reklamuojama ir siūloma visuomenei, pasinaudojant nuotolinėmis informacijos sklaidos priemonėmis. Tokiu atveju būtina priežiūros institucijai suteikti galimybes ir teisinius įrankius operatyviai reaguoti į neteisėtus kvietimus investuoti, nelegaliai teikiamų finansinių paslaugų apraiškas ir užkirsti kelią jų teikimui ankstyvoje stadijoje.
Projektu siūloma galiojančio Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį papildyti nuostatomis, suteikiančiomis Lietuvos bankui, turinčiam pagrindą įtarti, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra siūloma įsigyti ar pasirašyti finansinių priemonių, neteisėtai siūlomos ar teikiamos finansinės paslaugos, teisę duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant pritraukti investicijas, siūlyti ir nelegaliai teikti finansines paslaugas, arba nurodyti tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti minėtą informaciją. Pažymėtina, kad analogiškomis teisėmis savo veikloje efektyviai naudojasi Lošimų priežiūros tarnyba (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnis), Ryšių reguliavimo tarnyba (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23² straipsnis), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos valstybių narių (Lenkijos, Airijos, Olandijos, Danijos, Didžiosios Britanijos) finansų rinkų priežiūros institucijos savo priežiūrinėje veikloje taip pat naudojasi minima teise, t.y. duoda nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti prieigą prie interneto svetainių, nelegaliai siūlančių nelicencijuotas finansines paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Projektą, nenumatoma.
situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Projektas sudarys sąlygas teisėtai finansinių paslaugų teikimo veiklai ir sąžiningai konkurencijai Lietuvos Respublikoje ir apsaugos neprofesionaliųjų klientų interesus. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti arba pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą Projektą Priėmus Projektą, kitų galiojančių teisės aktų nereikės keisti arba panaikinti. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
11Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Teikiamam Projektui įgyvendinti bus parengtas ir priimtas Lietuvos banko teisės aktas, nustatantis galimybių pasiekti informaciją panaikinimo užtikrinimo tvarką. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti Projekto įgyvendinimas Projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Projektas būtų įtrauktas į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad įstatymai būtų įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną – Eurovoc: finansų rinkos priežiūra, privalomi nurodymai, finansinės paslaugos. Teikia Seimo narys Stasys Jakeliūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Sparčiai vystantis šiuolaikinėms technologijoms ir augant gyvenimo tempui, finansinės paslaugos neretai yra teikiamos nuotoliniu būdu, pasinaudojant virtualios erdvės (interneto) suteikiamais privalumais. Pastaruoju metu finansų sritis susiduria su problema – virtualia erdve vis dažniau naudojamasi kaip priemone nelegaliai, t.y. neturint įstatymuose nustatytos teisės, teikti finansines paslaugas neprofesionaliesiems investuotojams. Galiojantys finansų rinką reglamentuojantys teisės aktai šiuo metu nesuteikia finansų rinkos priežiūros institucijai (toliau – priežiūros institucija arba Lietuvos bankas) teisinių įrankių, kuriuos pasitelkus nelegalus finansinių paslaugų teikimas būtų sustabdytas pradinėje jų teikimo stadijoje. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama užpildyti šią teisės spragą. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai. Projekto rengimą koordinavo Seimo narys Stasys Jakeliūnas. Tiesioginė įstatymo projekto rengėja – Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė – Lina Lankė (tel. (8 5) 268 0510, el. paštas [email protected]), vyriausioji juriskonsultė Jovita Aleksiūnė (tel. (8 5) 268 0512, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projekte aptarti teisiniai santykiai Finansinių paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje – licencijuojama veikla.
Asmenys, norintys klientams siūlyti ar teikti draudimo arba finansines paslaugas (toliau – finansinės paslaugos), privalo turėti tam sektoriniuose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme ir kt.) nustatytą licenciją ar leidimą. Atitinkamai ir viešas finansinių priemonių siūlymas Lietuvos Respublikoje gali būti atliekamas tik laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir kt.). Minėti įstatymai suteikia priežiūros institucijai teisę atlikti patikrinimus ir taikyti poveikio priemones asmenims, neteisėtai (t.y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) siūlantiems įsigyti finansinių priemonių ir teikiantiems finansines paslaugas, tačiau nagrinėjamu atveju šių teisių nepakanka, kad nelegalus finansinių priemonių siūlymas ar minėtų paslaugų teikimas nuotoliniu būdu būtų sustabdytas ankstyvoje stadijoje ir neprofesionalieji klientai būtų apsaugoti nuo nepagrįstų finansinių nuostolių. Vystantis technologijoms daugeliui vartotojų internetas tapo lengvai prieinamu ir patogiu instrumentu, kurio pagalba galima naudotis įvairiomis internetinėje erdvėje siūlomomis paslaugomis. Ne išimtis ir finansų rinka – internetas suteikia greitą ir patogią prieigos galimybę prie finansų rinkose teikiamų paslaugų ir siūlomų produktų. Vis dėl to interneto erdvė suteikia jos naudotojams neribotas galimybes siūlyti ir teikti paslaugas nuotoliniu būdu, neatskleidžiant savo tikros tapatybės. Dėl šios priežasties internetas tapo patrauklus kanalas neteisėtai siūlyti finansines priemones ir nelegaliai teikti finansines paslaugas.
Pastaruoju metu itin padažnėjo atvejų, kai Lietuvos Respublikos rezidentams yra nelegaliai, t. y. neturint tam finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos licencijos ar leidimo, teikiamos finansinės (ypač investicinės) paslaugos ar nesilaikant teisės aktuose nustatytų informacijos atskleidimo reikalavimų siūloma įsigyti ne Lietuvos Respublikoje įsteigtų abejotinos reputacijos įmonių finansinių priemonių, investuoti į rizikingus projektus. Tokia veikla paprastai yra vykdoma nuotoliniu būdu, nelegalias paslaugas ar finansines priemones reklamuojant, siūlant bei tokias paslaugas teikiant ryšio priemonių pagalba. Dauguma nelegaliai teikiamų finansinių paslaugų modelių yra kuriami ne siekiant kurti ilgalaikį stabilų verslą, o turint tikslą greitai pasipelnyti iš nelegalios veiklos. Praktika rodo, kad dažniausiai yra sukuriamos realių buveinių neturinčių įmonių interneto svetainės, kuriose, imituojant finansinių paslaugų teikimą, iš patiklių neprofesionalių klientų yra išviliojamos ir pasisavinamos piniginės lėšos. Siekdami į savo veiklą greitai pritraukti kuo daugiau klientų, nelegalių paslaugų teikėjai savo paslaugų reklamas ir pasiūlymus talpina klientų dažniausiai lankomuose interneto puslapiuose, itin patraukliai pristatydami siūlomas paslaugas ir pateikdami aktyvias nuorodas į savo interneto svetaines. Su potencialiais klientais nelegalių paslaugų teikėjai neretai bendrauja ir telefonu – prisistato esantys profesionalūs makleriai, galintys greitai padvigubinti ar net patrigubinti kliento investuotas lėšas, ir tokiu būdu įkalbantys klientus investuoti. Nelegalių paslaugų teikėjai naudoja gana sofistikuotus klientų įtraukimo į savo veiklą metodus. Iš praktikos matyti, kad iš pradžių klientai skatinami investuoti nereikšmingas pinigų sumas, kurios sugeneruoja pelną.
Tokiu būdu yra sužadinamas klientų noras gauti greitą piniginę naudą ir pelnomas klientų pasitikėjimas. Vėliau klientai skatinami investuoti dideles pinigų sumas, kurios jų savininkams nebegrąžinamos, remiantis abstrakčiais pasiteisinimais (pavyzdžiui, „susvyravo valiutų kursai ar rinkos ir pinigus „surijo“ svertas“) arba nepateikiant jokių paaiškinimų dėl pinigų negrąžinimo. Priežiūros institucija gauna iš visuomenės vis daugiau pranešimų apie minėtu būdu prarastas lėšas (2017 metais net 80 procentų Lietuvos banko gautų skundų dėl investicinių paslaugų sudarė skundai dėl nelegalių investicinių paslaugų teikimo internetu), tačiau jos turimi teisiniai įrankiai yra nepakankami apsaugoti klientus nuo nepagrįstų finansinių nuostolių. Teisės aktais Lietuvos bankui suteiktoms teisėms (atlikti patikrinimą ir taikyti poveikio priemones) realizuoti reikalingas laikas, kuris nagrinėjamu atveju veikia ne klientų naudai. Kitaip tariant, priežiūros institucijai pradėjus domėtis siūlomomis finansinėmis priemonėmis, kvietimais investuoti ir nelegaliai vykdomos finansinės veiklos apraiškomis ir jas tirti, neretai šia veikla besiverčiantys asmenys ją iškart nutraukia ir sunaikina bet kokius jos vykdymo įrodymus. Dažnai priežiūros institucijos atlikto nelegaliai vykdytos finansinės veiklos tyrimo rezultatai būna nebeaktualūs – virtualiai nelegalias paslaugas teikusiems asmenims pavyksta nuslėpti savo tikrąją tapatybę ir tokiu būdu išvengti teisinės atsakomybės. Lietuvos banko veiklos praktikoje neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai Lietuvos bankas neturi net galimybės imtis jokių priežiūrinių veiksmų (atlikti patikrinimą ar taikyti poveikio priemones), nes nelegaliai finansines paslaugas teikiantis subjektas tiesiog neegzistuoja ir negali būti pasiektas jokiais bendravimo kanalais.
Pažymėtina, kad asmenų, nukentėjusių nuo nelegalios veiklos, skundus ir rinkos stebėsenos metu surinktą medžiagą apie nelegalių finansinių paslaugų teikimo atvejus Lietuvos bankas perduoda teisėsaugos institucijoms, tačiau iki šiol nė vienas ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas dėl nusikalstamą veiką identifikuojančių požymių, pavyzdžiui versliškumo arba stambaus masto, trūkumo. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į neteisėtai teikiamų finansinių paslaugų būdą (naudojama virtuali erdvė), dėl tokios veiklos neprofesionaliųjų klientų paprastai patiriamus didelius finansinius nuostolius (pavyzdžiui, Lietuvos banko konsultacijų su asmenimis, galimai nukentėjusiais nuo nelegaliai teikiamų investicinių paslaugų, duomenimis, minėtų asmenų nuostoliai gali viršyti net 500 000 eurų), darytina išvada, kad siekiant apsaugoti klientus nuo neteisėtos veiklos ir jų piniginių lėšų pasisavinimo būtina imtis klientų apsaugos priemonių ankstyvojoje minėtos neteisėtos veiklos vykdymo stadijoje, t. y. kai tokia veikla praktiškai dar nėra vykdoma, tačiau yra viešai reklamuojama ir siūloma visuomenei, pasinaudojant nuotolinėmis informacijos sklaidos priemonėmis. Tokiu atveju būtina priežiūros institucijai suteikti galimybes ir teisinius įrankius operatyviai reaguoti į neteisėtus kvietimus investuoti, nelegaliai teikiamų finansinių paslaugų apraiškas ir užkirsti kelią jų teikimui ankstyvoje stadijoje.
Projektu siūloma galiojančio Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnį papildyti nuostatomis, suteikiančiomis Lietuvos bankui, turinčiam pagrindą įtarti, kad pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra siūloma įsigyti ar pasirašyti finansinių priemonių, neteisėtai siūlomos ar teikiamos finansinės paslaugos, teisę duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant pritraukti investicijas, siūlyti ir nelegaliai teikti finansines paslaugas, arba nurodyti tinklo paslaugų teikėjui skubiai panaikinti galimybę pasiekti minėtą informaciją. Pažymėtina, kad analogiškomis teisėmis savo veikloje efektyviai naudojasi Lošimų priežiūros tarnyba (Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20⁷ straipsnis), Ryšių reguliavimo tarnyba (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 23² straipsnis), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos valstybių narių (Lenkijos, Airijos, Olandijos, Danijos, Didžiosios Britanijos) finansų rinkų priežiūros institucijos savo priežiūrinėje veikloje taip pat naudojasi minima teise, t.y. duoda nurodymus tinklo paslaugų teikėjams panaikinti prieigą prie interneto svetainių, nelegaliai siūlančių nelicencijuotas finansines paslaugas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių, priėmus Projektą, nenumatoma.
situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip Projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Projektas sudarys sąlygas teisėtai finansinių paslaugų teikimo veiklai ir sąžiningai konkurencijai Lietuvos Respublikoje ir apsaugos neprofesionaliųjų klientų interesus. 8. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti arba pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą Projektą Priėmus Projektą, kitų galiojančių teisės aktų nereikės keisti arba panaikinti. 9. Ar Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
11Jeigu Projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Teikiamam Projektui įgyvendinti bus parengtas ir priimtas Lietuvos banko teisės aktas, nustatantis galimybių pasiekti informaciją panaikinimo užtikrinimo tvarką. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų pareikalaus arba leis sutaupyti Projekto įgyvendinimas Projekto įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų nepareikalaus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad šis Projektas būtų įtrauktas į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia, kad įstatymai būtų įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną – Eurovoc: finansų rinkos priežiūra, privalomi nurodymai, finansinės paslaugos. Teikia Seimo narys Stasys Jakeliūnas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-13
Lietuvos Respublikos Seimui
ĮSTATYMo PROJEKTO Nr. XIIIP-1746(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678
pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio kitų dalių nuostatas, vietoj žodžio
„neteisėtai“ įrašytinas žodis „nelegaliai“. 2. Projekto 2 straipsnio nuostata taisytina, atsižvelgiant į Teisėkūros
pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimą, jog įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
RESPUBLIKOS Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo
2018-05-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Rasa Budbergytė, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio kitų dalių nuostatas, vietoj žodžio „neteisėtai“ įrašytinas žodis „nelegaliai“. Pritarti Pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie
Lietuvos Respublikoje neteisėtai nelegaliai siūlo įsigyti ar pasirašyti finansinių priemonių, siūlo ir (arba) teikia draudimo arba finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-092 2.
Projekto 2 straipsnio nuostata taisytina, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Pritarti Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos bankas per mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2018-03-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1746(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1746(2), Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, K.Glaveckas
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė
Biudžeto ir finansų komitetas
RESPUBLIKOS Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo
2018-05-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius
Palionis, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Mykolas Majauskas, Andrius Kubilius, Rasa Budbergytė, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalyje, atsižvelgiant į šio straipsnio kitų dalių nuostatas, vietoj žodžio „neteisėtai“ įrašytinas žodis „nelegaliai“. Pritarti Pakeisti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 42 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lietuvos bankas informaciją apie asmenis, kurie
Lietuvos Respublikoje neteisėtai nelegaliai siūlo įsigyti ar pasirašyti finansinių priemonių, siūlo ir (arba) teikia draudimo arba finansines paslaugas, skelbia viešai ir praneša, kad minėtų asmenų veikla yra vykdoma nelegaliai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-092 2.
Projekto 2 straipsnio nuostata taisytina, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Pritarti Pakeisti projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Lietuvos bankas per mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos bankas iki 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2018-03-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1746(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1746(2), Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, K.Glaveckas
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė