Lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės ĮSTATYMo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymas
Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti:
„4) alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms
priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių:
etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,52 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą;
etilo alkoholio koncentracija yra nuo 7 iki 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,25 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą;
etilo alkoholio koncentracija yra nuo 6,5 iki 7 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,3 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę
etilo alkoholio koncentracija yra nuo 6 iki 6,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,35 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę
etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 6 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
straipsnio PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti 1) pilstomus alkoholinius gėrimus.
Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, stacionariuose pastatuose vykstančiose parodose ir mugėse, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo maitinimo vietos, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, alkoholiniams gėrimams (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų), parduodamiems nestacionariosiose viešojo maitinimo vietose savivaldybės tarybos nustatyto kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiu, taip pat pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui, parduodamiems firminėse alkoholinių gėrimų gamybos įmonių parduotuvėse, pilstomiems alui, alaus mišiniams su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrui (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), parduodamiems masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse 2) alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims; 3) alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų; 4) alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą; 5) alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Stiprus alus visoje Europoje parduodamas tik mažose, iki 0,5 litro talpos pakuotėse.
atvirkščiai – stiprus alus parduodamas išimtinai tik didelėse pakuotėse
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą;
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti:
4) alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių:
koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0, 2 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą;
koncentracija yra nuo 7 iki 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,25 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą;
koncentracija yra nuo 6,5 iki 7 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,3 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę
koncentracija yra nuo 6 iki 6,5 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,35 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę
koncentracija yra ne didesnė kaip 6 procento, išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neturės 8.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo narys Parašas Remigijus Žemaitaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-17 Nr. S-2018-393 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-2018-393 pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP−1560 (toliau – Įstatymo projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C-152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teisingumo Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teisingumo Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan.
Pavyzdžiui, Sprendime Prantl (byla C−16/83, EU:C:1984:101) Teisingumo Teismas prieštaraujančiu SESV 34 straipsniui pripažino Vokietijos įstatymą, pagal kurį tradicinį Bocksbeutel (kolbos pavidalo butelį ilgu kaklu) naudoti buvo galima tik Vokietijos kokybiško vyno gamintojams, todėl Italijos eksportuotojai, norėdami prekiauti savo vynu Vokietijoje buvo priversti pilstyti į kitokius nei jų tradiciškai naudojami butelius, dėl to prekyba importuojamu vynu būtų sudėtingesnė arba brangesnė. Įstatymo projekto 1 straipsnyje, keičiančiame galiojančio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto 1 papunktį, siūloma įtvirtinti draudimą parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę nei 0,2 litro tarą (išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą). Atsižvelgdami į tai, kad laisvo prekių judėjimo srityje de minimis taisyklė netaikoma (kitaip sakant, bet kokios prekybos taisyklės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Sąjungoje, laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėms) manome, kad ši įstatymo projekto nuostata prieštarauja SESV 34 straipsniui. Tai iš tiesų gali potencialiai kliudyti laisvam prekių judėjimui, kadangi užsienio subjektai, importuojantys gėrimus didesnėse nei 0,2 litro talpose (kurios nėra stiklinės, keraminės, medinės ar metalinės) gali būti priversti perpilti gėrimus į kitas talpas.
Remiantis Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Tokia pati pastaba teiktina ir kitų nuostatų, pildančių galiojančio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą 2-5 papunkčiais, atžvilgiu. Siūlomos papildomos 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto 2-5 papunkčių nuostatos net nedera su šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostata, numatančia, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Manytume, kad Projektu pateikti siūlymai prieštarauja proporcingumo principui. Pažymėtina, kad nors valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas, tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, sujungtos bylos C-1/90 ir C-176/90, EU:C:1991:327, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr.
Sprendimo Säger prieš Dennemeyer, byla C-76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; Sprendimo Arblade, sujungtos bylos C-369/96 ir C-376/96, EU:C:1999:575, 35 punktą; Sprendimo Canal Satélite Digital, byla C‑390/99, EU:C:2002:34, 33 punktą). Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad siūlomos priemonės (suvaržymai) dėl taros dydžių yra būtinos tikslams pasiekti. Tačiau dėl pateiktų siūlymų nėra pateikta svarių argumentų, kodėl reikia mažinti taros dydžius skirtingos koncentracijos etilo alkoholio turintiems produktams. Abejonių dėl atitikties proporcingumui kelia Projekto 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto 2-5 papunkčių papildymai, kurie nustato skirtingus taros dydžius silpnesnės koncentracijos alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantiems alkoholiniams gėrimams priklausomai nuo etilo alkoholio koncentracijos. Ar tai sumažins galimybes vartoti atitinkamus gėrimus, ar tik bus prekių judėjimo neproporcinga kliūtis? Primintina, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme (18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose) priimti apribojimai buvo skirti mažinti alkoholio suvartojimą, nes buvo galimybė įsigyti didžiausias problemas sukeliančių gėrimų, t. y. išpilstytų į dideles (daugiau nei 1 litro) plastikines pakuotes ir dėl to pigesnius. Siūlymai buvo paremti statistikos tyrimų duomenimis, importui galimos įtakos skaičiavimais ir kt. Tačiau šie galiojančiame įstatyme nustatyti apribojimai pakuotei Europos Komisijos, teikusios neformalų paklausimą Nr. 3684/12/ENTR per EU Pilot informacinę sistemą, buvo pripažinti SESV 34 straipsnio pažeidimu. Paminėtina, kad 2013 m. balandžio 18 d.
Europos Komisija nutraukė neformalų paklausimą, tačiau informavo, kad bet kuriuo metu dėl nustatytų apribojimų gali būti pradėta Lietuvai oficiali ES teisės pažeidimo procedūra. Kadangi Projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad prieš priimant jas būtina notifikuoti Europos Komisijai kaip techninius reglamentus, technines taisykles pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus. Kartu informuojame Jus, kad Europos teisės departamentas jau yra teikęs Lietuvos Respublikos Seimui pastabas dėl panašių pasiūlymų, kai vertino Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP−202. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pastebėtina, kad projektas Nr. XIIIP-1560 identiškas projektui Nr. XIIIP-202, todėl Teisės departamentas laikosi 2016 m. gruodžio 21 d. išvadoje
projektui Nr. XIIIP-202 išdėstytų (išskyrus išvados 3 ir 6 pastabas) pastabų. 2. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 89.2 punktu, projekto
perteklinė. 3. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, nustatytina vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
2018-10-17
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai: I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjas E. Jankauskas, patarėja K. Civilkienė, patarėja R. Griciūtė, patarėja B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėja S. Zamara, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis, viceministrė K. Garuolienė, Ūkio viceministras G. Miškinis, viceministras G. Vilda, Pramonės ir prekybos departamento direktorius V. Gricius, Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja B. Janutėnienė, vyr. specialistė E. Venckienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja A. Sabaitienė, patarėja V. Kondrotienė, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos skyriaus vedėja V. Kazlauskaitė-Švenčionienė, vyr. specialistė D. Stepanienė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja G. Belian, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai A. Lupeika, R. Sneigienė, UAB „Vento Nuovo“ lobistas A. Marcinkus, UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ atstovas D. Didžgalvis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė I. Tamutienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pastebėtina,
kad projektas Nr. XIIIP-1560 identiškas projektui Nr. XIIIP-202, todėl Teisės departamentas laikosi 2016 m. gruodžio 21 d. išvadoje projektui Nr. XIIIP-202 išdėstytų (išskyrus išvados 3 ir 6 pastabas) pastabų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-21
prieštarauja galiojančios redakcijos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 5 punktui, nustatančiam draudimą parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą (past. – pabraukta mūsų), išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą“. Pritarti
projektas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą, reiškiantį, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Manytina, kad siūlomas projekto nuostatas įgyvendinti praktikoje būtų itin sudėtinga. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-21
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4. punktu: „punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai“ (past.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-21
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.1. punktu, teisės akto pakeitimo projekto lyginamasis variantas dėstomas pirmojo lapo viršutiniame dešiniajame kampe kampiniu vėliaviniu būdu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-211
straipsnio 4 dalies 4 punkto „2, 3 ir 4“ papunkčiuose žodis „procento“ keistinas žodžiu „procentų“, o 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto „5“ papunktyje žodis „procento“ keistinas žodžiu „procentai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-211
straipsnio 4 dalies 4 punkto „3, 4 ir 5“ papunkčiuose po žodžio „stiklinę“ įrašytini žodžiai „keraminę, medinę ar metalinę tarą“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto lyginamajam variantui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-211
straipsnio 4 dalies 4 punkto „2, 3, 4 ir 5“ papunkčiuose tūrinės etilo alkoholio koncentracijos raiška tikslintina. Pavyzdžiui, pagal teikiamą projektą į 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto „5“ papunkčio reguliavimo apimtį patektų alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 6 procentai (past. – atitinkama formuluotė apimtų ir 6 procentų tūrinę etilo alkoholio koncentraciją). Tačiau 6 procentų tūrinę etilo alkoholio koncentraciją apimtų ir 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto „4“ papunkčio formuluotė (past. – formuluotė „nuo 6“ reiškia „6 ir daugiau“). Analogiškai 6,5 procentų tūrinę etilo alkoholio koncentraciją apimtų tiek 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto „4“, tiek ir „3“ papunkčiai, o 7 procentų tūrinę etilo alkoholio koncentraciją – „3“ ir „2“ papunkčiai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-181 2.
Be to, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 89.2 punktu, projekto 1 straipsnyje nurodyta keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies esmė yra perteklinė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-18
pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, nustatytina vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2018-06-07 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija atsakydama į LRS Sveikatos reikalų komiteto 2018-05-23 raštą dėl Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 111-S-15 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560, informuoja, kad įvertinusi pateiktą įstatymo projektą ir rengėjų pateiktą aiškinamąjį raštą, siūlo įstatymo projektui nepritarti dėl įstatyme numatytų priemonių mažareikšmiškumo ir tokių priemonių veiksmingumo įrodymų stokos. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-2018-393 pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP−1560 (toliau – Įstatymo projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.
Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C-152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teisingumo Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teisingumo Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan. Pavyzdžiui, Sprendime Prantl (byla C−16/83, EU:C:1984:101) Teisingumo Teismas prieštaraujančiu SESV 34 straipsniui pripažino Vokietijos įstatymą, pagal kurį tradicinį Bocksbeutel (kolbos pavidalo butelį ilgu kaklu) naudoti buvo galima tik Vokietijos kokybiško vyno gamintojams, todėl Italijos eksportuotojai, norėdami prekiauti savo vynu Vokietijoje buvo priversti pilstyti į kitokius nei jų tradiciškai naudojami butelius, dėl to prekyba importuojamu vynu būtų sudėtingesnė arba brangesnė. Pritarti 2.
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-01-231 Įstatymo projekto 1 straipsnyje, keičiančiame galiojančio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto 1 papunktį, siūloma įtvirtinti draudimą parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę nei 0,2 litro tarą (išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą). Atsižvelgdami į tai, kad laisvo prekių judėjimo srityje de minimis taisyklė netaikoma (kitaip sakant, bet kokios prekybos taisyklės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Sąjungoje, laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėms) manome, kad ši įstatymo projekto nuostata prieštarauja SESV 34 straipsniui. Tai iš tiesų gali potencialiai kliudyti laisvam prekių judėjimui, kadangi užsienio subjektai, importuojantys gėrimus didesnėse nei 0,2 litro talpose (kurios nėra stiklinės, keraminės, medinės ar metalinės) gali būti priversti perpilti gėrimus į kitas talpas. Remiantis Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė) priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-01-231 Tokia pati pastaba teiktina ir kitų nuostatų, pildančių galiojančio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą 2-5 papunkčiais, atžvilgiu. Siūlomos papildomos 18 straipsnio 4 dalies
Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr.
I-857 18 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostata, numatančia, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Manytume, kad Projektu pateikti siūlymai prieštarauja proporcingumo principui. Pažymėtina, kad nors valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas, tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, sujungtos bylos C-1/90 ir C-176/90, EU:C:1991:327, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr. Sprendimo Säger prieš Dennemeyer, byla C-76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; Sprendimo Arblade, sujungtos bylos C-369/96 ir C-376/96, EU:C:1999:575, 35 punktą; Sprendimo Canal Satélite Digital, byla C‑390/99, EU:C:2002:34, 33 punktą). Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad siūlomos priemonės (suvaržymai) dėl taros dydžių yra būtinos tikslams pasiekti. Tačiau dėl pateiktų siūlymų nėra pateikta svarių argumentų, kodėl reikia mažinti taros dydžius skirtingos koncentracijos etilo alkoholio turintiems produktams.
Abejonių dėl atitikties proporcingumui kelia Projekto 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto 2-5 papunkčių papildymai, kurie nustato skirtingus taros dydžius silpnesnės koncentracijos alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantiems alkoholiniams gėrimams priklausomai nuo etilo alkoholio koncentracijos. Ar tai sumažins galimybes vartoti atitinkamus gėrimus, ar tik bus prekių judėjimo neproporcinga kliūtis? Primintina, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme (18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose) priimti apribojimai buvo skirti mažinti alkoholio suvartojimą, nes buvo galimybė įsigyti didžiausias problemas sukeliančių gėrimų, t. y. išpilstytų į dideles (daugiau nei 1 litro) plastikines pakuotes ir dėl to pigesnius. Siūlymai buvo paremti statistikos tyrimų duomenimis, importui galimos įtakos skaičiavimais ir kt. Tačiau šie galiojančiame įstatyme nustatyti apribojimai pakuotei Europos Komisijos, teikusios neformalų paklausimą Nr. 3684/12/ENTR per EU Pilot informacinę sistemą, buvo pripažinti SESV 34 straipsnio pažeidimu. Paminėtina, kad 2013 m. balandžio 18 d. Europos Komisija nutraukė neformalų paklausimą, tačiau informavo, kad bet kuriuo metu dėl nustatytų apribojimų gali būti pradėta Lietuvai oficiali ES teisės pažeidimo procedūra. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Kadangi Projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad prieš priimant jas būtina notifikuoti Europos Komisijai kaip techninius reglamentus, technines taisykles pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus.
Kartu informuojame Jus, kad Europos teisės departamentas jau yra teikęs Lietuvos Respublikos Seimui pastabas dėl panašių pasiūlymų, kai vertino Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP−202. Pritarti
ministerija, 2018-06-11 ir 2018-06-19 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, Projekte Nr. XIIIP-1560 siūlomos priemonės yra pernelyg smulkiai diferencijuotos ir nepagrįstai apsunkintų alkoholio kontrolę. Todėl šiam projektui nepritariame ir siūlome apsiriboti alkoholio kontrolės priemonėmis, numatytomis Projekte Nr. XIIIP-1575 ir Projekte Nr. XIIIP-1666. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti ministerijų poziciją, tikslinga individualios ministerijos pozicijos nesvarstyti. 7. Ūkio ministerija, 2018-06-13 Atsakydami į Jūsų prašymą pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1560) ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1575 (toliau - Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1575) (toliau kartu - Įstatymų projektai) informuojame, kad, Ūkio ministerijos nuomone, netikslinga pritarti Įstatymų projektams dėl šių priežasčių:
siūlomos nuostatos prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL
ES) valstybių narių yra uždrausti kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės.
Priėmus Įstatymų projektus būtų sudarytos kliūtys laisvam prekių judėjimui ir pažeistas ES teisėje įtvirtintas abipusio pripažinimo principas, nes Lietuvos Respublikoje būtų draudžiama parduoti kitose ES valstybėse teisėtai pagamintus ir parduodamus Įstatymų projektuose nurodytus alkoholinius gėrimus, kurie būtų išpilstyti ne į šiuose projektuose siūlomo nustatyti dydžio tarą. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti ministerijų poziciją, tikslinga individualios ministerijos pozicijos nesvarstyti. 8. Ūkio ministerija,
ir juose siūlomos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2013 m. spalio 9 d. ir 2013 m. gruodžio 6 d.) ne kartą konstatavo, kad teisės aktuose nustatant ūkinės veiklos ribojimus privalu paisyti proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos ir tinkamos siekiamiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad rengiant teisės aktus turi būti vadovaujamasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir kitais principais. Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Tačiau Įstatymų projektuose siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas nei statistiniais duomenimis, nei tyrimais, o juose siūlomos priemonės sukeltų verslui (ypač smulkiajam ir gaminančiam tautinio paveldo gėrimus) didelę naštą. Lietuvos statistikos departamento pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad apskritai alkoholinių gėrimų pardavimas, vartojimas ir jo sukelti žalingi padariniai kasmet mažėja. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti ministerijų poziciją, tikslinga individualios ministerijos pozicijos nesvarstyti. 9. Ūkio ministerija,
projektuose siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/45/EB, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinančios Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/21 l/EEB (OL 2007 L 247, p. 17) (toliau – Direktyva 2007/45/EB), nuostatoms. Direktyvos 2007/45/EB priede yra nustatyti kai kurių fasuotų alkoholinių gėrimų turinio vardiniai kiekiai (t. y. taros dydžiai), o jos 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės negali atsisakyti, uždrausti ar apriboti fasuotų produktų pateikimo rinkai dėl priežasčių, susijusių su pakuotės vardiniu kiekiu. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti ministerijų poziciją, tikslinga individualios ministerijos pozicijos nesvarstyti. 10. Ūkio ministerija, 2018-06-13 4.
Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1560 siūlomas taros, į kurią pilstomi alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantys alkoholiniai gėrimai, diferencijavimas pagal šių gėrimų tūrinę etilo alkoholio koncentraciją turėtų neigiamos įtakos aplinkai, nes padidintų pakuočių poreikį ir jų atliekų kiekį, taip pat CO2 emisiją, kuri susidaro gaminant, tiekiant, surenkant ir perdirbant pakuotes. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti ministerijų poziciją, tikslinga individualios ministerijos pozicijos nesvarstyti. 11. Ūkio ministerija, 2018-06-13 Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymų projektuose siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis nustatomi prekėms keliami reikalavimai, atkreipiame dėmesį į tai, kad numatomi priimti Įstatymų projektai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL
dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas turėtų būti notifikuojami atitinkamai Europos Komisijai ir Pasaulio prekybos organizacijai. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti ministerijų poziciją, tikslinga individualios ministerijos pozicijos nesvarstyti. 12. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2018-08-31 <...> Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 nuostatos, susijusios su alkoholinių gėrimų pakuočių tūrio ribojimu, Departamento nuomone, stokoja išsamaus pagrindimo, kuris yra būtinas notifikuojant pasiūlytą teisinį reguliavimą Europos Komisijai (kad siūlomi konkretūs ribojimai yra būtini ir pateisinami žmonių sveikatos apsaugos interesais) ir Pasaulio prekybos organizacijai.
Pažymėtina, kad Įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose nėra pateikta jokių argumentų, dėl kokių priežasčių pasirinktas būtent toks alkoholinių gėrimų pakuočių tūrio ir stiprumo ribojimas. Be to, siūlomas reglamentavimas, kai taros dydis keičiasi kas 0,5 procento tūrinės etilo alkoholio koncentracijos, Departamento nuomone, neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti ministerijų ir susijusių institucijų poziciją, tikslinga individualios pozicijos nesvarstyti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-09-26 nutarimas Nr. 971 <...> 2. Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1560 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1560), Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1575 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktams, kuriuose siūloma uždrausti prekiauti į didesnę negu 0,2 litro tarą išpilstytais alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančiais alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 6 procentai, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, taip pat į didesnę negu vieno litro tarą išpilstytais alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančiais alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 6 procentai, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1666 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1666) dėl šių priežasčių:
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1575 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomos nuostatos prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2016 C 202, p. 47)
narių yra uždrausti kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Priėmus įstatymų projektus būtų sudarytos kliūtys laisvam prekių judėjimui ir pažeistas ES teisėje įtvirtintas abipusio pripažinimo principas, nes Lietuvos Respublikoje būtų draudžiama parduoti kitose ES valstybėse teisėtai pagamintus ir parduodamus Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1560 ir
išpilstyti ne į šiuose projektuose siūlomo nustatyti dydžio tarą. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2018-09-26 nutarimas Nr. 971
Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1575 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas ir siūlomos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose (pavyzdžiui, 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. spalio 9 d. ir kt.) ne kartą konstatavo, kad teisės aktuose nustatant ūkinės veiklos ribojimus privalu paisyti proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos ir tinkamos siekiamiems tikslams, neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad rengiant teisės aktus turi būti vadovaujamasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir kitais principais. Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Tačiau siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas nei statistiniais duomenimis, nei tyrimais, o juose siūlomos priemonės sukeltų verslui (ypač smulkiajam ir gaminančiam tautinio paveldo gėrimus) didelę naštą. Lietuvos statistikos departamento pastarųjų metų duomenys rodo, kad apskritai alkoholinių gėrimų pardavimas, vartojimas ir jo sukelti žalingi padariniai kasmet mažėja.
Pavyzdžiui, legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui (litrais) absoliutaus (100 proc.) alkoholio, 2015 m. sudarė 14,0 litro, 2016 m. – 13,2 litro, o 2017 m. – 12,3 litro, t. y. nuo 2015 m. sumažėjo 1,7 litro; mirtingumas dėl alkoholio vartojimo (mirusiųjų skaičius 100 000 gyventojų) sumažėjo nuo 31,2 2012 m. iki 20,4 2017 m.; dėl neblaivių vairuotojų kaltės sužeistųjų skaičius 2017 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2018-09-26 nutarimas Nr. 971
projekto Nr. XIIIP-1575 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/45/EB, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinančios Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/211/EEB (OL 2007 L 247, p. 17) (toliau – Direktyva 2007/45/EB), nuostatoms. Direktyvos 2007/45/EB priede yra nustatyti kai kurių fasuotų alkoholinių gėrimų turinio vardiniai kiekiai (t. y. taros dydžiai), o jos 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės negali atsisakyti, uždrausti ar apriboti fasuotų produktų pateikimo rinkai dėl priežasčių, susijusių su pakuotės vardiniu kiekiu. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2018-09-26 nutarimas Nr. 971 2.4. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1560 siūlomas taros, į kurią pilstomi alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantys alkoholiniai gėrimai, diferencijavimas priklausomai nuo šių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos turėtų neigiamos įtakos aplinkai, nes padidintų pakuočių poreikį ir jų atliekų kiekį, taip pat
perdirbant pakuotes. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2018-09-26 nutarimas Nr. 971
visų rūšių alkoholiniams gėrimams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) pavedė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai kartu su kitomis ministerijomis įvertinti šių akcizų poveikį viešiesiems finansams, šalies ekonomikai, akcizų mokesčio surinkimui. Atsižvelgdama į vertinimo rezultatus ir šio nutarimo 2.2 papunktyje nurodytas Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, Vyriausybė kaip alternatyvą Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1560 ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1575 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomoms priemonėms svarstys galimybę siūlyti Seimui keisti Lietuvos
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1560, Įstatymo projekte Nr. XIII-1575 ir Įstatymo projekte Nr. XIII-1666 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis nustatomi prekėms
keliami reikalavimai, atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad numatomi priimti įstatymų projektai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p.
1), reikalavimus ir Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas turėtų būti notifikuojami atitinkamai
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas, 2018-10-11
pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 971 išdėstytus argumentus, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. Pritarti iš dalies Siūlytina grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1560 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 971 išdėstytus argumentus, Europos teisės departamento prie LR teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos pastabas bei pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1560 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos pastabas bei pasiūlymus. 7.2.
7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Vinkus, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Egidijus Jankauskas
komitetas
DĖL
NR. I-857
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Jurgis Razma, Virginijų Sinkevičių pavaduojanti Vida Ačienė. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Zamara, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ministro patarėjas Mindaugas Pauliukas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento direktorius Vaidas Gricius, Vidaus prekybos politikos skyriaus vyr. specialistė Eglė Venckienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyr. specialistė Daiva Stepanienė, lobistai: Arnas Marcinkus, Mantas Zabotka, portalo lrytas.lt žurnalistė Raminta Rakauskė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pastebėtina, kad projektas Nr. XIIIP-1560 identiškas projektui Nr. XIIIP-202,
todėl Teisės departamentas laikosi 2016 m. gruodžio 21 d. išvadoje projektui
kanceliarijos Teisės departamentas,
2. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 89.2 punktu, projekto 1 straipsnyje nurodyta keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies esmė yra perteklinė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas,
nustatytina vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2018-01-23 (...)Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C-152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teisingumo Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos.
Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teisingumo Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan.[1]
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Įstatymo projekto
4 dalies 4 punkto 1 papunktį, siūloma įtvirtinti draudimą parduoti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę nei 0,2 litro tarą (išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą). Atsižvelgdami į tai, kad laisvo prekių judėjimo srityje de minimis taisyklė netaikoma (kitaip sakant, bet kokios prekybos taisyklės, galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai kliudyti vidaus prekybai Sąjungoje, laikytinos kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio priemonėms) manome, kad ši įstatymo projekto nuostata prieštarauja SESV 34 straipsniui. Tai iš tiesų gali potencialiai kliudyti laisvam prekių judėjimui, kadangi užsienio subjektai, importuojantys gėrimus didesnėse nei 0,2 litro talpose (kurios nėra stiklinės, keraminės, medinės ar metalinės) gali būti priversti perpilti gėrimus į kitas talpas.
Remiantis Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė) priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Pritarti
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Tokia pati pastaba teiktina ir kitų nuostatų, pildančių galiojančio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 punktą 2-5 papunkčiais, atžvilgiu. Siūlomos papildomos 18 straipsnio 4 dalies 4 punkto 2-5 papunkčių nuostatos net nedera su šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostata, numatančia, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 7,5 procento, išpilstytus į didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą. Pritarti
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Manytume, kad Projektu pateikti siūlymai prieštarauja proporcingumo principui. Pažymėtina, kad nors valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas, tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą, (...) kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti. Pritarti 8.
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad siūlomos priemonės (suvaržymai) dėl taros dydžių yra būtinos tikslams pasiekti. Tačiau dėl pateiktų siūlymų nėra pateikta svarių argumentų, kodėl reikia mažinti taros dydžius skirtingos koncentracijos etilo alkoholio turintiems produktams. Abejonių dėl atitikties proporcingumui kelia Projekto 18 straipsnio
dydžius silpnesnės koncentracijos alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantiems alkoholiniams gėrimams priklausomai nuo etilo alkoholio koncentracijos. Ar tai sumažins galimybes vartoti atitinkamus gėrimus, ar tik bus prekių judėjimo neproporcinga kliūtis? Pritarti
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Primintina, kad šiuo metu galiojančiame įstatyme (18 straipsnio 4 dalies 4 ir
suvartojimą, nes buvo galimybė įsigyti didžiausias problemas sukeliančių gėrimų, t. y. išpilstytų į dideles (daugiau nei 1 litro) plastikines pakuotes ir dėl to pigesnius. Siūlymai buvo paremti statistikos tyrimų duomenimis, importui galimos įtakos skaičiavimais ir kt. Tačiau šie galiojančiame įstatyme nustatyti apribojimai pakuotei Europos Komisijos, teikusios neformalų paklausimą Nr. 3684/12/ENTR per EU Pilot informacinę sistemą, buvo pripažinti SESV 34 straipsnio pažeidimu. Paminėtina, kad 2013 m. balandžio 18 d. Europos Komisija nutraukė neformalų paklausimą, tačiau informavo, kad bet kuriuo metu dėl nustatytų apribojimų gali būti pradėta Lietuvai oficiali ES teisės pažeidimo procedūra. Pritarti 10.
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Kadangi Projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad prieš priimant jas būtina notifikuoti Europos Komisijai kaip techninius reglamentus, technines taisykles pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus. Pritarti
departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2018-01-23 Kartu informuojame Jus, kad Europos teisės departamentas jau yra teikęs Lietuvos Respublikos Seimui pastabas dėl panašių pasiūlymų, kai vertino Lietuvos
įstatymo projektą Nr. XIIIP−202. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2018-06-07 (...) siūlo įstatymo projektui nepritarti dėl įstatyme numatytų priemonių mažareikšmiškumo ir tokių priemonių veiksmingumo įrodymų stokos. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą, kuriuo siūloma įstatymo projektą atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2018-06-11 (...) Atsižvelgiant į tai, kad projekte Nr. XIIIP-1560 siūlomos priemonės yra pernelyg smulkiai sugraduotos ir nepagrįstai apsunkintų alkoholio kontrolę, Projektui Nr. XIIIP-1560 nepritariame. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti šakinių ministerijų poziciją, Komiteto posėdžio metu nuspręsta individualios ministerijos pozicijos nesvarstyti. 2. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 2018-06-13 (...) Ūkio ministerijos nuomone, netikslinga pritarti dėl šių priežasčių:
prieštarauja Sutarties dėl ES veikimo 34 str., kuriame tarp ES valstybių narių yra uždrausti kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Būtų sudarytos kliūtys laisvam prekių judėjimui ir pažeistas ES teisėje įtvirtintas abipusio pripažinimo principas, nes LR būtų draudžiama parduoti kitose ES valstybėse teisėtai pagamintus ir parduodamus alkoholinius gėrimus, kurie būtų išpilstyti ne į siūlomo nustatyti dydžio tarą. 2. (...) siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas nei statistiniais duomenimis, nei tyrimais ir siūlomos priemonės neatitinka proporcingumo principo ir verslui sukeltų didelę naštą. Lietuvos statistikos departamento pastarųjų penkerių metų duomenys rodo, kad apskritai alkoholinių gėrimų pardavimas, vartojimas ir jo sukelti žalingi kasmet mažėja. 3. (...) siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja 2017 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/45/EB, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, nuostatoms. 4. (...) siūlomas taros diferencijavimas pagal šių gėrimų tūrinę etilo alkoholio koncentraciją turėtų neigiamos įtakos aplinkai, nes padidintų pakuočių poreikį ir jų atliekų kiekį, taip pat CO₂emisiją, kuri susidaro gaminant, tiekiant, surenkant ir perdirbant pakuotes. 5. (...) atkreipiame dėmesį, kad numatomi priimti Įstatymų projektai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus ir PPO Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas turėtų būti notifikuojami atitinkamai Europos Komisijai ir PPO. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti šakinių ministerijų poziciją, Komiteto posėdžio metu nuspręsta individualios ministerijos pozicijos nesvarstyti. 3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2018-06-19 (...) Projektui nepritariame ir siūlome apsiriboti alkoholio kontrolės priemonėmis, numatytomis Projekte Nr. XIIIP-1575 ir Projekte Nr. XIIIP-1666. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti šakinių ministerijų poziciją, Komiteto posėdžio metu nuspręsta individualios ministerijos pozicijos nesvarstyti. 4. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2018-08-31 (...) nuostatos, susijusios su alkoholinių gėrimų pakuočių tūrio ribojimu, Departamento nuomone, stokoja išsamaus pagrindimo, kuris yra būtinas notifikuojant pasiūlytą teisinį reguliavimą Europos Komisijai (kad siūlomi konkretūs ribojimai yra būtini ir pateisinami žmonių sveikatos apsaugos interesais) ir PPO. Nėra pateikta jokių argumentų, dėl kokių priežasčių pasirinktas būtent toks alkoholinių gėrimų pakuočių tūrio ir stiprumo ribojimas. Be to, siūlomas reglamentavimas, kai taros dydis keičiasi kas 0,5 procento tūrinės etilo alkoholio koncentracijos, Departamento nuomone, neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų. Nesvarstyti Atsižvelgiant į tai, kad dėl svarstomo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1560 2018-09-26 gauta LR Vyriausybės nuomonė, apibendrinanti šakinių ministerijų ir susijusių institucijų poziciją, Komiteto posėdžio metu nuspręsta individualios pozicijos nesvarstyti. 6. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-09-26 nutarimas Nr. 971 (...) 2. Nepritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857
ir 5 punktams, kuriuose siūloma uždrausti prekiauti į didesnę negu 0,2 litro tarą išpilstytais alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančiais alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 6 procentai, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, taip pat į didesnę negu vieno litro tarą išpilstytais alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančiais alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 6 procentai, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą, ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1666 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1666) dėl šių priežasčių:
projekte Nr. XIIIP-1560 ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1575 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomos nuostatos prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2016 C 202, p.
47) 34 straipsniui, kuriame tarp Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių yra uždrausti kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Priėmus įstatymų projektus būtų sudarytos kliūtys laisvam prekių judėjimui ir pažeistas ES teisėje įtvirtintas abipusio pripažinimo principas, nes Lietuvos Respublikoje būtų draudžiama parduoti kitose ES valstybėse teisėtai pagamintus ir parduodamus Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1560 ir Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1575 nurodytus alkoholinius gėrimus, kurie būtų išpilstyti ne į šiuose projektuose siūlomo nustatyti dydžio tarą. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą, kuriuo siūloma įstatymo projektą atmesti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-09-26 nutarimas Nr. 971
projekte Nr. XIIIP-1560 ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1575 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas ir siūlomos priemonės neatitinka proporcingumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo nutarimuose (pavyzdžiui, 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. spalio 9 d. ir kt.) ne kartą konstatavo, kad teisės aktuose nustatant ūkinės veiklos ribojimus privalu paisyti proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos ir tinkamos siekiamiems tikslams, neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad rengiant teisės aktus turi būti vadovaujamasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir kitais principais.
Tai reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Tačiau siūlomas teisinis reguliavimas nėra pagrįstas nei statistiniais duomenimis, nei tyrimais, o juose siūlomos priemonės sukeltų verslui (ypač smulkiajam ir gaminančiam tautinio paveldo gėrimus) didelę naštą. Lietuvos statistikos departamento pastarųjų metų duomenys rodo, kad apskritai alkoholinių gėrimų pardavimas, vartojimas ir jo sukelti žalingi padariniai kasmet mažėja. Pavyzdžiui, legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui (litrais) absoliutaus (100 proc.) alkoholio, 2015 m. sudarė 14,0 litro, 2016 m. – 13,2 litro, o 2017 m.
Žr. Komiteto sprendimą, kuriuo siūloma įstatymo projektą atmesti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-09-26 nutarimas Nr. 971
projekte Nr. XIIIP-1560 ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1575 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja 2007 m. rugsėjo 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/45/EB, nustatančios taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinančios Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/211/EEB (OL 2007 L 247, p. 17) (toliau – Direktyva 2007/45/EB), nuostatoms. Direktyvos 2007/45/EB priede yra nustatyti kai kurių fasuotų alkoholinių gėrimų turinio vardiniai kiekiai (t. y. taros dydžiai), o jos 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės negali atsisakyti, uždrausti ar apriboti fasuotų produktų pateikimo rinkai dėl priežasčių, susijusių su pakuotės vardiniu kiekiu. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą, kuriuo siūloma įstatymo projektą atmesti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-09-26 nutarimas Nr. 971
projekte Nr. XIIIP-1560 siūlomas taros, į kurią pilstomi alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausantys alkoholiniai gėrimai, diferencijavimas priklausomai nuo šių gėrimų tūrinės etilo alkoholio koncentracijos turėtų neigiamos įtakos aplinkai, nes padidintų pakuočių poreikį ir jų atliekų kiekį, taip pat CO₂emisiją, kuri susidaro gaminant, tiekiant, surenkant ir perdirbant pakuotes. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą, kuriuo siūloma įstatymo projektą atmesti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-09-26 nutarimas Nr. 971 2.5. Nuo 2017 m. kovo 1 d. padidinti akcizų tarifai visų rūšių alkoholiniams gėrimams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) pavedė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai kartu su kitomis ministerijomis įvertinti šių akcizų poveikį viešiesiems finansams, šalies ekonomikai, akcizų mokesčio surinkimui. Atsižvelgdama į vertinimo rezultatus ir šio nutarimo 2.2 papunktyje nurodytas Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas, Vyriausybė kaip alternatyvą Įstatymo projekte Nr.
XIIIP-1560 ir Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1575 1 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose siūlomoms priemonėms svarstys galimybę siūlyti Seimui keisti Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, 2018-09-26, nutarimas Nr. 971
į tai, kad Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1560, Įstatymo projekte Nr. XIII-1575 ir Įstatymo projekte Nr. XIII-1666 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis nustatomi prekėms keliami reikalavimai, atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad numatomi priimti įstatymų projektai pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL 2015 L 241, p. 1), reikalavimus ir Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas turėtų būti notifikuojami atitinkamai Europos Komisijai ir Pasaulio prekybos organizacijai. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
reikalų komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarime Nr. 971 išdėstytus argumentus, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Andrius Kupčinskas.
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė [1]Sprendime Prantl (byla C−16/83, EU:C:1984:101) Teisingumo Teismas prieštaraujančiu SESV 34 straipsniui pripažino Vokietijos įstatymą, pagal kurį tradicinį Bocksbeutel (kolbos pavidalo butelį ilgu kaklu) naudoti buvo galima tik Vokietijos kokybiško vyno gamintojams, todėl Italijos eksportuotojai, norėdami prekiauti savo vynu Vokietijoje buvo priversti pilstyti į kitokius nei jų tradiciškai naudojami butelius, dėl to prekyba importuojamu vynu būtų sudėtingesnė arba brangesnė.