642 Įstatymo projektas Civilinio kodekso 6.228(3) straipsnio, šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas XIIIP-1140(3) 2018-06-22 Priimtas teisės aktas

Lietuva · XIIIP-1140 · 2018-06-22 · Priimtas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2017-09-27
  2. Lyginamasis variantas · 2018-01-16
  3. Lyginamasis variantas · 2018-06-22
  4. Aiškinamasis raštas · 2017-09-27
  5. Aiškinamasis raštas · 2018-01-16
  6. Teisės departamento išvada · 2017-09-27
  7. Teisės departamento išvada · 2018-01-16
  8. Teisės departamento išvada · 2018-06-22
  9. Komiteto išvada · 2018-01-16
  10. Komiteto išvada · 2018-06-22

Lyginamasis variantas

2017-09-27 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

CIVILINIO

KODEKSO 6.228³

STRAIPSNIO, ŠEŠTOSIOS KNYGOS xxxv

SKYRIAUS tREČIOJO SKIRSNIO IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMas

2017 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 6.228³

straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.228³ straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) turizmo paslaugų teikimo organizuotos turistinės kelionės sutartims (šio kodekso 6.747–6.755 straipsniai), išskyrus šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties su išimtimis, nurodytomis šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalyje, ir šio kodekso 6.228⁵ straipsnio 3, 5 ir 6 dalies, 6.228⁶ straipsnio 1 dalies, 6.228⁸ straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatas, kurios taikomos organizuotos turistinės kelionės sutartims“. 2 straipsnis. Kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus Trečiojo skirsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus Trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

,,TREČIASIS

SKIRSNIS

TURIZMO PASLAUGŲ TEIKIMAS ORGANIZUOTOS

TURISTINĖS KELIONĖS PASLAUGŲ TEIKIMAS

6.747 straipsnis. Turizmo paslaugų teikimo sutarties samprata

1. Turizmo paslaugų teikimo

sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. 2. Šiame skirsnyje iš anksto organizuota turistinė kelionė – iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu), jeigu ji tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba į ją yra įtraukta nakvynė. 3.

3. Šiame skirsnyje kelionės

organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelionių pardavimo agentus) viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenų grupei. 4. Asmuo, kuris veikia kaip kelionės organizatoriaus, neturinčio verslo vietos Lietuvos Respublikoje, tarpininkas, turisto atžvilgiu taip pat laikomas kelionės organizatoriumi. 5. Šiame skirsnyje turistas yra fizinis asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį (sutartį pasirašęs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį (kiti naudos gavėjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo ar bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo teisę į kelionę. 6.747 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutartis

1. Organizuotos turistinės kelionės sutartimi viena šalis –kelionių

organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Organizuotos turistinės kelionės pardavimas sudarant atskiras sutartis tarp turisto ir turizmo paslaugų teikėjo (-jų) dėl turizmo paslaugų teikimo taip pat laikoma organizuota turistine kelione. 2. Šiame skirsnyje vartojama organizuotos turistinės kelionės, kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų teikėjo, kelionių pardavimo agento ir turisto sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme. 6.748 straipsnis. Pareiga teikti informaciją 1.

Pareiga

teikti informaciją

viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas (kelionių prospektai ar kitokia oficiali informacija), privalo teikti neklaidinančią įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją (nurodyti kelionės maršrutą, teikiamas kelionėje paslaugas ir įsipareigojimus, valiutų keitimo sąlygas ir tvarką, valstybių sienų perėjimo tvarką, lankomų vietovių epidemiologinę būklę, profilaktines priemones, vakcinaciją, dokumentų ir turistinės kelionės sutarties įforminimo tvarką bei sąlygas ir t. t.). 2. Kelionės organizatorius privalo prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją (nurodyti su pasu ir vizomis susijusius reikalavimus, informaciją apie sveikatos formalumus ir t. t.). 3. Iki turisto išvykimo į kelionę kelionės organizatorius privalo suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją (nurodyti tarpines stotis, keleivio vietą transporto priemonėje, kelionės organizatoriaus atstovo duomenis ryšiams palaikyti ir t. t.). 6.748 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolė teikti informaciją ir dokumentus iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo

1. Kelionių

organizatorius, siūlydamas įsigyti savo teikiamas paslaugas, iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo privalo raštu ar patvariojoje laikmenoje suteikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją apie:

  • 1) pagrindines organizuotos turistinės kelionės sąlygas ir (arba) pagrindinius

teikiamų paslaugų ypatumus:

  • a) kelionės tikslo vietą (-as), maršrutą ir buvimo laikotarpius, nurodant

datas ir, kai įtrauktas apgyvendinimas, įskaičiuotų nakvynių skaičių;

b) transporto priemones, jų charakteristikas ir kategorijas, išvykimo ir grįžimo vietas, datas ir laiką, laukimo tarpinėse stotelėse trukmę bei vietas ir transporto jungtis.

Tais atvejais, kai tikslus laikas dar nenustatytas, kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas informuoja turistą apie apytikslį išvykimo ir grįžimo laiką;

  • c) apgyvendinimo vietą, pagrindinius požymius ir, jei pagal atitinkamas

priimančiosios valstybės taisykles yra nustatyta, informaciją apie turistinę kategoriją arba klasę;

d) maitinimą arba maitinimo paslaugas;

e) apsilankymus, ekskursiją (-as) ar kitas paslaugas, įtrauktas į galutinę organizuotos turistinės kelionės kainą;

f) tai, ar kuri nors kelionės paslauga turistui bus teikiama kaip grupės nariui (tais atvejais, kai tai nėra akivaizdu atsižvelgiant į kontekstą), ir, kai tai yra įmanoma, informaciją apie apytikslį grupės dydį;

g) kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos;

  • h) informaciją, ar organizuota turistinė kelionė iš esmės tinka riboto judumo

asmenims, ir, turisto prašymu, tikslią informaciją apie organizuotos turistinės kelionės tinkamumą atsižvelgiant į turisto poreikius.

  • 2) kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento rekvizitus ar

kontaktinius duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, taip pat adresą, telefono numerį, ir, jei turi, el. pašto adresą);

  • 3) bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai,

visos papildomos įmokos, rinkliavos ir kitos išlaidos, arba, kai tos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos prieš sudarant sutartį, informaciją apie papildomas išlaidas, kurias turistas vis dar gali patirti;

  • 4) organizuotos turistinės kelionės apmokėjimo tvarką, įskaitant kainos dalį, kuri

turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką;

  • 5) minimalų turistų skaičių, kurio reikia, kad organizuota turistinė kelionė

įvyktų, ir terminą, nurodytą Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 2 dalyje, per kurį turistas gali nutraukti sutartį, jei organizuotai turistinei kelionei nesurenkamas minimalus turistų skaičius;

  • 6) paso ir vizos reikalavimus, įskaitant apytikslę vizos išdavimo proceso trukmę;
  • 7) su sveikata susijusius formalumus (informaciją apie valstybių, į kurias

vykstamą epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti vykstant į kelionę, informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką);

  • 8) turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį šio kodekso

6.750 straipsnyje nustatyta tvarka;

  • 9) turisto teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos

turistinės kelionės sutarties per 14 dienų šio kodekso nustatyta tvarka;

10) neprivalomą arba privalomą draudimą išlaidoms, atsirandančioms turistui nutraukus sutartį, arba pagalbos, įskaitant turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą, išlaidoms nelaimingo atsitikimo, ligos ar mirties atveju padengti.

  • 2) kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento rekvizitus ar

kontaktinius duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, taip pat adresą, telefono numerį, ir, jei turi, el. pašto adresą);

  • 3) bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai,

visos papildomos įmokos, rinkliavos ir kitos išlaidos, arba, kai tos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos prieš sudarant sutartį, informaciją apie papildomas išlaidas, kurias turistas vis dar gali patirti;

  • 4) organizuotos turistinės kelionės apmokėjimo tvarką, įskaitant kainos dalį, kuri

turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką;

  • 5) minimalų turistų skaičių, kurio reikia, kad organizuota turistinė kelionė

įvyktų, ir terminą, nurodytą Civilinio kodekso 6.751 straipsnio 2 dalyje, per kurį turistas gali nutraukti sutartį, jei organizuotai turistinei kelionei nesurenkamas minimalus turistų skaičius;

  • 6) paso ir vizos reikalavimus, įskaitant apytikslę vizos išdavimo proceso trukmę;
  • 7) su sveikata susijusius formalumus (informaciją apie valstybių, į kurias

vykstamą epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti vykstant į kelionę, informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką);

  • 8) turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį šio kodekso

6.750 straipsnyje nustatyta tvarka;

  • 9) turisto teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos

turistinės kelionės sutarties per 14 dienų šio kodekso nustatyta tvarka;

10) neprivalomą arba privalomą draudimą išlaidoms, atsirandančioms turistui nutraukus sutartį, arba pagalbos, įskaitant turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą, išlaidoms nelaimingo atsitikimo, ligos ar mirties atveju padengti. 2.

2. Kelionių organizatorius

praneša turistui apie visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pakeitimus aiškiai, suprantamai ir pastebimai turisto pageidaujama forma patvariojoje laikmenoje iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo. 3. Jei kelionių organizatorius iki sutarties sudarymo nepateikia turistui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos informacijos, turistas neprivalo padengti papildomų kelionių organizatoriaus mokesčių, rinkliavų ir kitų išlaidų, kurios nebuvo įskaičiuotos į bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą. 4. Likus pakankamai laiko iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, kelionių organizatorius pateikia turistui būtinus kvitus, kuponus, bilietus, informaciją apie numatytą išvykimo laiką ir, kai taikytina, registracijos terminą ir numatytą laukimo tarpinėse stotelėse, transporto jungčių ir atvykimo laiką. Šioje dalyje nurodyti dokumentai pateikiami turistui tokia forma, kuria buvo sudaryta šio kodekso 6.749 straipsnyje nurodyta organizuotos turistinės kelionė sutartis. 6.749 straipsnis. Sutarties forma ir turinys

1. Turistinių paslaugų teikimo

sutartis turi būti rašytinė. 2. Turistinių paslaugų teikimo sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta:

1) kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.);

2) turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta;

3) išvykimo, grįžimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos ar šalys, nurodant datas, kada į jas atvykstama ir išvykstama;

4) kelionėje teikiamos turizmo paslaugos ir jų apibūdinimas, specialūs turisto pageidavimai;

5) turizmo paslaugų užmokestis (jo keitimo ir grąžinimo sąlygos), mokėjimo būdai ir terminai, nurodant, kad į kelionės paslaugų kainą įskaičiuojamos visos paslaugos;

6) sutarties sąlygų keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka, finansinės garantijos;

7) sutarties numeris ir sudarymo data, pretenzijų pareiškimo terminas. 3.

3. Turizmo paslaugų teikimo

sutarties standartinės sąlygos tvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka. 6.749 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymas ir turinys

1. Organizuotos turistinės kelionės sutartis turi

būti parengta aiškia ir suprantama kalba. Rašytine forma sudaroma sutartis turi būti įskaitoma. 2.

2. Kelionių organizatorius

organizuotos turistinės kelionės sutartyje privalo nurodyti šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją bei aiškią ir suprantamą informaciją apie:

1) specialius turisto reikalavimus, kuriuos kelionių organizatorius sutiko patenkinti;

2) informaciją, kad kelionių organizatorius pagal šio kodekso 6.754 straipsnį atsako už tinkamą visų paslaugų pagal sutartį teikimą, ir privalo teikti reikalingą pagalbą turistui;

3) draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, ar finansų įstaigos, suteikusios finansinę garantiją, pavadinimą ir jos kontaktinius duomenis, įskaitant jos adresą, bei Vyriausybės įgaliotos institucijos kontaktinius duomenis (adresą, tel. numerį, el. pašto adresą);

4) kelionių organizatoriaus vietinio atstovo, kelionių vadovo, kontaktinio centro ar kitos tarnybos, kurie suteikia turistui galimybę greitai susisiekti su kelionių organizatoriumi ir veiksmingai su juo bendrauti, kreiptis pagalbos turistui susidūrus su sunkumais arba pateikti skundą dėl netinkamo sutarties vykdymo ar sutarties nevykdymo, vardą ir pavardę arba pavadinimą, adresą, telefono numerį, el. pašto adresą ir, jei yra, fakso numerį;

5) informaciją, kad turistas privalo nedelsdamas pranešti kelionių organizatoriui šios dalies 4 punkte nurodytais kontaktais apie bet kokį netinkamo sutarties vykdymo ar sutarties nevykdymo atvejį, jo pastebėtą organizuotos turistinės kelionės metu;

6) kai pagal sudarytą organizuotos turistinės kelionės sutartį, į kurią įtraukta apgyvendinimo paslauga, keliauja nepilnametis, kurio nelydi vienas iš tėvų arba kitas lydintis asmuo, – informaciją, kuri suteikia galimybę tiesiogiai susisiekti su nepilnamečiu arba su lydinčiu asmeniu nepilnamečio buvimo vietoje;

7) informaciją apie kelionių organizatoriaus vidinę skundų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus, kurie taikomi sudarytai organizuotos turistinės kelionės sutarčiai, ir, kai taikytina, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, nagrinėjantį ginčus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, bei informaciją apie elektroninį ginčų sprendimo būdą;

8) informaciją apie turisto teisę perleisti sutartį kitam turistui pagal šio kodekso 6.753 straipsnį.

Kelionių organizatorius organizuotos turistinės kelionės sutartyje privalo nurodyti šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją bei aiškią ir suprantamą informaciją apie:

1) specialius turisto reikalavimus, kuriuos kelionių organizatorius sutiko patenkinti;

2) informaciją, kad kelionių organizatorius pagal šio kodekso 6.754 straipsnį atsako už tinkamą visų paslaugų pagal sutartį teikimą, ir privalo teikti reikalingą pagalbą turistui;

3) draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, ar finansų įstaigos, suteikusios finansinę garantiją, pavadinimą ir jos kontaktinius duomenis, įskaitant jos adresą, bei Vyriausybės įgaliotos institucijos kontaktinius duomenis (adresą, tel. numerį, el. pašto adresą);

4) kelionių organizatoriaus vietinio atstovo, kelionių vadovo, kontaktinio centro ar kitos tarnybos, kurie suteikia turistui galimybę greitai susisiekti su kelionių organizatoriumi ir veiksmingai su juo bendrauti, kreiptis pagalbos turistui susidūrus su sunkumais arba pateikti skundą dėl netinkamo sutarties vykdymo ar sutarties nevykdymo, vardą ir pavardę arba pavadinimą, adresą, telefono numerį, el. pašto adresą ir, jei yra, fakso numerį;

5) informaciją, kad turistas privalo nedelsdamas pranešti kelionių organizatoriui šios dalies 4 punkte nurodytais kontaktais apie bet kokį netinkamo sutarties vykdymo ar sutarties nevykdymo atvejį, jo pastebėtą organizuotos turistinės kelionės metu;

6) kai pagal sudarytą organizuotos turistinės kelionės sutartį, į kurią įtraukta apgyvendinimo paslauga, keliauja nepilnametis, kurio nelydi vienas iš tėvų arba kitas lydintis asmuo, – informaciją, kuri suteikia galimybę tiesiogiai susisiekti su nepilnamečiu arba su lydinčiu asmeniu nepilnamečio buvimo vietoje;

7) informaciją apie kelionių organizatoriaus vidinę skundų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus, kurie taikomi sudarytai organizuotos turistinės kelionės sutarčiai, ir, kai taikytina, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, nagrinėjantį ginčus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, bei informaciją apie elektroninį ginčų sprendimo būdą;

8) informaciją apie turisto teisę perleisti sutartį kitam turistui pagal šio kodekso 6.753 straipsnį. 3.

3. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio

kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyse nurodyta informacija yra laikoma neatskiriama sutarties dalimi. Šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodyta informacija negali būti keičiama, nebent sutarties šalys aiškiai susitaria kitaip. 4. Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartinės sąlygos tvirtinamos Vyriausybės įgaliotos institucijos. 5. Kelionių organizatorius, sudaręs organizuotos turistinės kelionės sutartį, arba be nepateisinamo delsimo po jo sudarymo, turistui pateikia sutarties kopiją arba sutarties sudarymo patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Turistas turi teisę prašyti popierinės kopijos, jeigu organizuotos turistinės kelionės sutartis buvo sudaryta fiziškai kartu dalyvaujant šalims. 6. Ne prekybai skirtose patalpose sudarytų organizuotos turistinės kelionės sutarčių atveju sutarties kopija ar sutarties sudarymo patvirtinimas turistui pateikiami popierine forma arba, jei turistas sutinka, kitoje patvariojoje laikmenoje. 6.750 straipsnis. Turisto teisė atsisakyti sutarties

1. Turistas turi teisę bet kuriuo

metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento. 2. Jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, tai jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Tačiau nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. 3. Jeigu turistas atsisako sutarties dėl su juo susijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, kelionės organizatorius turi teisę reikalauti atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo, išskyrus atvejus, kai sutarties atsisakoma dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Šioje dalyje nurodytais atvejais atlygintinų tiesioginių nuostolių dydis negali viršyti sutartyje nustatytos kelionės kainos. 4.

4. Turistas, atsisakęs sutarties dėl aplinkybių, už kurias atsako kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, arba dėl su turistu nesusijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už kelionę sumokėti pinigai arba jo sutikimu kompensuota kitu būdu. 6.750 straipsnis. Turisto teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį ir atsisakyti sutarties

1. Turistas turi teisę bet kuriuo

metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. 2. Jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį, kuris gali būti nurodytas sutartyje arba apskaičiuotas kelionių organizatoriaus. Sutarties nutraukimo mokesčio dydis:

  • 1) priklauso nuo laiko, likusio iki

organizuotos turistinės kelionės pradžios;

  • 2) priklauso nuo numatomo kelionių

organizatoriaus išlaidų sumažėjimo;

3) priklauso nuo pajamų, kurias numatoma gauti ar gautų pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui;

4) turi atitikti organizuotos turistinės kelionės kainą, iš jos atėmus dėl kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas, gautas pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. 3. Turisto prašymu kelionių organizatorius turi pateikti sutarties nutraukimo mokesčio sumos pagrindimą. Visais atvejais sutarties nutraukimo mokesčio dydis negali viršyti sutartyje nustatytos organizuotos turistinės kelionės kainos. 4.

4. Turistas turi teisę nutraukti

sutartį, nemokėdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio, šiais atvejais:

1) jeigu kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės pradžios pakeičia sutarties sąlygas esant šio kodekso 6.752 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms;

2) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą laikotarpį nepašalina trūkumų. Šio kodekso 6.752¹ straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais turistas gali prašyti sumažinti organizuotos turistinės kelionės kainą arba atlyginti žalą;

3) jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už organizuotą turistinę kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą. 5. Turistas turi teisę nenurodydamas priežasties per 14 dienų atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties, apie tai pranešdamas kelionių organizatoriui šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. 6.751 straipsnis. Kelionės organizatoriaus teisė atsisakyti sutarties

1. Kelionės

organizatorius turi teisę atsisakyti sutarties tik dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas privalo informuoti turistą

2. Jeigu kelionės

organizatorius atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias turistas neatsako, jis privalo pasiūlyti turistui naują tokios pat ar geresnės kokybės kelionę (alternatyvią kelionę). Jeigu dėl pagrįstų priežasčių nėra galimybės pasiūlyti alternatyvią kelionę arba turistas pasiūlytos naujos kelionės atsisako, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už neįvykusią kelionę sumokėti pinigai. 3.

atsisakęs sutarties, privalo atlyginti turistui turtinę žalą ir grąžinti pinigus už kelionę. Žala neatlyginama, kai:

1) kelionės organizatorius atsisako sutarties dėl to, kad buvo gautas mažesnis, nei nustatytas minimalus paraiškų tokiai kelionei kiekis, atsisakyti per sutartyje nurodytą laiką, o turistas buvo informuotas apie kelionės organizatoriaus teisę atsisakyti sutarties šiuo pagrindu

2) kelionės organizatorius atsisakė sutarties dėl nenugalimos jėgos, išskyrus atvejus, kai sutartis numato tokiais atvejais kelionę organizuoti iš naujo. 6.751 straipsnis. Kelionių organizatoriaus teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki kelionės pradžios

1. Kelionių

organizatorius turi teisę iki organizuotos turistinės kelionės pradžios nutraukti sutartį ir grąžinti turistui visas sumokėtas sumas už organizuotą turistinę kelionę bei atlyginti turisto patirtą žalą. 2. Jei organizuotą turistinę kelionę įsigijusių asmenų skaičius yra mažesnis nei sutartyje nurodytas minimalus turistų skaičius, kelionių organizatorius turi teisę nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei kelionių organizatorius apie sutarties nutraukimą šiuo pagrindu informavo turistą patvariojoje laikmenoje ne vėliau kaip: likus 20 dienų iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra ilgesnė nei šešios dienos; likus 7 dienoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra ne trumpesnė nei dvi dienos ir ne ilgesnė nei šešios dienos; likus 48 valandoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra trumpesnė nei dvi dienos. 3.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta

žala neatlyginama, kai:

1) organizuotą turistinę kelionę įsigijusių asmenų skaičius yra mažesnis nei sutartyje nurodytas minimalus turistų skaičius, ir turistas buvo raštu informuotas apie kelionių organizatoriaus teisę atsisakyti sutarties šiuo pagrindu per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą;

2) kelionių organizatorius negali įvykdyti sutarties dėl nenugalimos jėgos, ir jis nedelsdamas iki organizuotos turistinės kelionės pradžios praneša turistui apie sutarties nutraukimą. 4. Kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos grąžina visas turisto arba jo vardu sumokėtas sumas už organizuotą turistinę kelionę. 6.752 straipsnis. Sutarties sąlygų pakeitimas

1. Kelionės organizatorius turi

teisę sutartyje numatyti, kad jam yra suteikiama teisė dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turistą, pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą Tokiu atveju turistas turi teisę atsisakyti keisti sutartį. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje numatytos išlygos, kelionės organizatorius taip pat gali sutartyje numatyti, kad jis turi teisę dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turistą, pakeisti sutarties sąlygą. Turistas tokiu atveju gali atsisakyti keisti sutartį tik tada, kai toks pakeitimas turistui padarytų esminę žalą. 3. Kelionės organizatorius turi teisę sutartyje numatyti, kad jis, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki kelionės pradžios, gali padidinti kelionės kainą dėl to, kad pasikeičia vežimo išlaidos, įskaitant išlaidas degalams, privalomiems mokesčiams ar atitinkamų valiutų keitimui. Šiuo atveju kelionės organizatorius privalo nurodyti, kodėl padidėjo kaina ir kaip buvo apskaičiuotas kainos padidėjimas. Turistas turi teisę atsisakyti kainos didinimo. 4. Jeigu turistas atsisako keisti sutarties sąlygas šio straipsnio 1–3 dalyse numatytais atvejais, kelionės organizatorius įgyja teisę atsisakyti sutarties.

Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti grąžinti ar kompensuoti už kelionę sumokėtus pinigus arba, jei kelionė iš dalies jau įvyko, proporcingą jų dalį. Jeigu kelionės organizatorius atsisako sutarties po to, kai turistas atsisako keisti sutarties sąlygas šio straipsnio 1–2 dalyse numatytais atvejais, atitinkamai taikoma ir šio kodekso 6.751 straipsnio 3 dalis. 6.752 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sąlygų pakeitimas iki kelionės pradžios

1. Kelionių organizatorius

neturi teisės iki organizuotos turistinės kelionės pradžios vienašališkai keisti organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų, išskyrus kainą šio kodekso 6.752¹ straipsnyje nustatyta tvarka, nebent yra visos toliau nurodytos aplinkybės:

1) tokia kelionių organizatoriaus teisė nustatyta sutartyje;

2) sutarties pakeitimai nėra esminiai;

3) kelionių organizatorius turisto pageidaujama forma patvariojoje laikmenoje aiškiai, suprantamai ir pastebimai informuoja turistą apie pakeitimus. 2. Turistas turi teisę savo pasirinkimu per kelionių organizatoriaus nurodytą protingą terminą sutikti su kelionių organizatoriaus siūlomais sutarties sąlygų pakeitimais ar nutraukti sutartį nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio, esant bent vienai iš šių aplinkybių (sąlygų):

1) kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės pradžios yra priverstas iš esmės pakeisti bet kurią iš šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pagrindinių organizuotos turistinės kelionės paslaugų sąlygų ir (ar) ypatumų;

2) kelionių organizatorius negali įvykdyti sutartyje nurodytų turisto specialių reikalavimų;

3) kelionių organizatorius pasiūlo padidinti organizuotos turistinės kelionės kainą daugiau kaip 8 procentais pagal šio kodekso 6.752¹ straipsnį. 3.

3. Turistui nutraukus sutartį

dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kelionių organizatoriaus gali turistui pasiūlyti lygiavertę ar aukštesnės kokybės kitą organizuotą turistinę kelionę. 4. Jeigu dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarties pakeitimų ar dėl šio straipsnio

3 dalyje nurodytos organizuotos turistinės kelionės suprastėja kelionės kokybė

ar sumažėja jos kaina, turistas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtų pinigų dalį. 5. Jei organizuotos turistinės kelionės sutartis nutraukiama vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, ir turistas nesutinka su kelionių organizatoriaus siūloma alternatyvia organizuota turistine kelione, kelionių organizatorius privalo be nepateisinamo delsimo, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos grąžinti visas turisto arba jo vardu sumokėtas sumas. Šio kodekso 6.252 straipsnio 1 dalies, 6.754¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 2 dalies, 6.755 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatos dėl pretenzijų pateikimo senaties termino sutarties šalims taikomos mutatis mutandis. 6. Kelionių organizatorius be nepateisinamo delsimo patvariojoje laikmenoje aiškiai, suprantamai ir pastebimai informuoja turistą apie:

1) siūlomus sutarties pakeitimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – apie jų įtaką organizuotos turistinės kelionės kainai. 2) protingą terminą, per kurį turistas turi informuoti kelionių organizatorių apie savo sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį;

3) pasekmes, jei turistas neatsakytų per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą;

4) kai pasiūloma, alternatyvią organizuotą turistinę kelionę ir jos kainą. 6.752¹ straipsnis. Sutarties kainos keitimas 1.

Sutarties kainos keitimas

1. Kelionių

organizatorius turi teisę didinti kelionės kainą po sutarties sudarymo tik esant visoms šioms sąlygoms:

  • 1) sutartyje numatyta, kad kelionių organizatorius gali padidinti kelionės kainą;

2) sutartyje aiškiai nurodoma turisto teisė į kainos sumažinimą, sumažėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms, ir nurodoma, kaip turi būti apskaičiuojama peržiūrėta kaina;

3) kelionių organizatorius patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai informuoja turistą apie kainos padidinimą likus ne mažiau kaip 20 dienų iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, nurodydamas kainos padidėjimo priežastis, ir kaip buvo apskaičiuotas kainos padidėjimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kelionės kainos didinimas galimas tik tuo atveju, kai jį tiesiogiai lemia:

1) pasikeitusi turistų vežimo kaina dėl kuro ar kitų energijos šaltinių išlaidų;

2) pasikeitęs su į sutartį įtrauktų paslaugų susijusių mokesčių ar rinkliavų, kuriuos taiko tretieji asmenys, tiesiogiai nedalyvaujantys vykdant organizuotą turistinę kelionę dydis;

3) pasikeičia su organizuota turistine kelione susijusios valiutos keitimo kursas. 3. Turistas turi teisę reikalauti sumažinti kainą šiais atvejais:

1) sumažėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms;

2) dėl netinkamo sutarties vykdymo, nebent kelionių organizatorius įrodo, kad sutartis vykdoma netinkamai dėl turisto kaltės;

3) kai dėl siūlomų alternatyvių paslaugų organizuota turistinė kelionė tampa žemesnės kokybės nei nurodyta sutartyje;

4) jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba turistas jų atsisako pagal šio kodekso 6.754 straipsnio 5 dalį;

5) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą pagrįstą laikotarpį nepašalina trūkumų. 4.

4. Sumažinus kelionės

kainą, kelionių organizatorius turi teisę iš turistui turimos sugrąžinti sumos išskaičiuoti faktines administracines išlaidas, turisto prašymu pateikdamas tokių administracinių išlaidų pagrindimą. 5. Jeigu šio straipsnio

1 dalyje nurodytas kainos padidinimas viršija 8 procentus galutinės organizuotos

turistinės kelionės kainos, turistas turi teisę nutraukti sutartį ar pasirinkti kelionių organizatoriaus siūlomą alternatyvią organizuotą turistinę kelionę vadovaujantis šio kodekso 6.752 straipsniu. 6.753 straipsnis. Sutarties šalių pasikeitimas

1. Turistas turi teisę perleisti

savo teisę į kelionę trečiajam kitam asmeniui, kuris vykdys visas turisto teises ir pareigas pagal sutarties sąlygas., jeigu iki organizuotos turistinės kelionės pradžios pateikia pagrįstą pranešimą kelionių organizatoriui. Turisto pranešimas visais atvejais laikomas pagrįstu, jeigu jis pateiktas ne vėliau kaip septynios dienos iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. 2. Toks perleidimas turi būti įformintas sutartimi su trečiuoju asmeniu, o turistas apie tai raštu privalo pranešti kelionės organizatoriui. Teisę į kelionę perleidžiantis asmuo turistas ir trečiasis kitas asmuo atsako solidariai kelionės kelionių organizatoriui už kelionės kainos ir išlaidų, susijusių su teisės į kelionę perleidimu, sumokėjimą. 3. Jeigu kelionės organizatorius dėl savo nemokumo ar kitų priežasčių negali tinkamai įvykdyti sutarties, jis privalo imtis priemonių, kad jo pareigas perimtų kitas asmuo. Jeigu turistas jau atvyko į paskyrimo vietą, kelionės organizatorius bet kuriuo atveju privalo užtikrinti turisto sugrįžimą atgal. Kelionių organizatorius informuoja turistą, perleidžiantį savo teisę į kelionę kitam asmeniui, apie faktines sutarties perleidimo išlaidas ir pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Tos išlaidos turi būti pagrįstos ir neviršyti kelionių organizatoriaus dėl sutarties perleidimo patirtų faktinių išlaidų. 6.754 straipsnis.

6.754 straipsnis. Sutarties vykdymas ir atsakomybė už netinkamą jos vykdymą

1. Kelionės organizatorius privalo

vykdyti sutartį atsižvelgdamas į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti. 2. Jeigu sutartis nėra vykdoma atsižvelgiant į turisto protingus lūkesčius, kelionės organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius. Kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu:

1) dėl netinkamo sutarties įvykdymo kaltas turistas;

2) už netinkamą sutarties įvykdymą, kurio kelionės organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti, atsako trečiasis asmuo, kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su kelionės organizatoriaus teikiamomis paslaugomis;

3) sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visą įmanomą jų apdairumą, nenumatė ir negalėjo numatyti

3. Jeigu sutartis vykdoma

ne pagal turisto lūkesčius, kelionės organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopą pagalbą ir paramą. Jeigu priežastis, dėl kurios sutartis nėra tinkamai vykdoma, susijusi su pačiu turistu, kelionės organizatorius turi teikti turistui tokią pagalbą ir paramą, kurios, remiantis protingumo kriterijumi, gali būti reikalaujama iš kelionės organizatoriaus pagal sutartį. Šiuo atveju kelionės organizatoriaus išlaidas, susijusias su tokios pagalbos ir paramos teikimu, turi atlyginti pats turistas. Jeigu už netinkamą sutarties vykdymą atsako kelionės organizatorius arba asmuo, kurio pagalba jis naudojasi (šio straipsnio 2 dalis), tai visas išlaidas, susijusias su papildomos pagalbos ir paramos teikimu turistui, apmoka pats kelionės organizatorius. 4.

4. Jeigu prasidėjus kelionei

paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti pagrindinės sutartų paslaugų dalies, tai jis privalo pasiūlyti turistui tinkamas alternatyvias paslaugas už tokią pačią kainą sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti turistui anksčiau pasiūlytų ir faktiškai suteiktų paslaugų kainos skirtumą. Jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba dėl protingų priežasčių turistas jų atsisakė, kelionės organizatorius, be papildomo užmokesčio, turi užtikrinti turisto grąžinimą atgal arba nuvežimą į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistas, taip pat grąžinti turistui pinigus už nesuteiktas paslaugas. 5. Jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis šiuo atveju negali viršyti trigubos kelionės kainos. 6.754 straipsnis. Kelionių organizatoriaus atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą

1. Kelionių organizatorius privalo

vykdyti sutartį atsižvelgdamas į turisto teisėtus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti, nepriklausomai nuo to, ar tas paslaugas turi teikti pats kelionių organizatorius, ar kiti turizmo paslaugų teikėjai. 2. Jeigu sutartyje nurodytos paslaugos teikiamos ne pagal sutarties sąlygas, kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą privalo ištaisyti turisto nurodytus trūkumus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. 3. Kelionių organizatorius gali netaisyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų trūkumų, kai to padaryti neįmanoma, arba jei tai sukeltų neproporcingų išlaidų atsižvelgiant į trūkumų mastą ir į netinkamai suteiktų paslaugų, nurodytų organizuotos turistinės kelionės sutartyje, vertę.

Jeigu kelionių organizatorius neištaiso trūkumų dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, taikomos šio kodekso 6.754¹ straipsnio nuostatos dėl žalos atlyginimo. 4. Jeigu kelionių organizatorius neištaiso trūkumų ne dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių per turisto nustatytą protingą terminą, turistas gali padaryti tai pats ir pareikalauti padengti būtinas išlaidas. Jeigu trūkumus būtina ištaisyti nedelsiant, turistas neprivalo nurodyti termino. 5. Kai kelionių organizatorius negali suteikti didelės paslaugų dalies pagal sutartį, jis pasiūlo turistui be papildomų išlaidų tinkamas alternatyvias paslaugas, kurių kokybė, jeigu įmanoma, būtų lygiavertė sutartyje nurodytai kokybei arba aukštesnė už ją, kad būtų galima toliau tęsti organizuotą turistinę kelionę, taip pat tais atvejais, kai turisto sugrįžimo į išvykimo vietą paslauga nesuteikiama taip, kaip buvo susitarta. Turistas gali atsisakyti pasiūlytų alternatyvų, jei jos nėra panašios į tas paslaugas, dėl kurių buvo susitarta sutartyje, arba jei suteiktas kainos sumažinimas yra neadekvatus. 6. Jeigu organizuota turistinė kelionė apima keleivių vežimo paslaugą, kelionių organizatorius šio straipsnio

5 dalyje nurodytais atvejais be papildomo užmokesčio turi užtikrinti turisto

grąžinimą į pradinę išvykimo vietą arba nuvežimą į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistas, taip pat grąžinti turistui pinigus už nesuteiktas paslaugas. 7.

7. Kai kelionių organizatorius dėl

nenugalimos jėgos negali užtikrinti turisto grąžinimo pagal sutartį, kelionių organizatorius privalo apmokėti būtino apgyvendinimo, kurio kategorija, jeigu įmanoma, yra lygiavertė nurodytajai sutartyje, tam laikotarpiui, kiek trunka nenugalimos jėgos aplinkybės, bet ne ilgesniam kaip trijų nakvynių laikotarpiui kiekvienam turistui, išlaidas, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose numatyti ilgesni laikotarpiai. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas išlaidų apribojimas netaikomas riboto judumo asmenimis, kaip apibrėžta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL 2006 L 204, p. 1) 2 straipsnio a dalyje, ir juos lydintiems asmenims, nėščiosioms bei nelydimiems nepilnamečiams, taip pat asmenims, kuriems reikia specialios medicinos pagalbos, jei turistas apie jo specialius poreikius praneša kelionių organizatoriui likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Šioje dalyje nustatytais atvejais kelionių organizatorius negali apriboti savo atsakomybės remdamasis nenugalimos jėgos aplinkybėmis, jei atitinkamas transporto paslaugų teikėjas pagal įstatymus ar Europos

Sąjungos teisės aktus negali remtis tokiomis aplinkybėmis. 6.754¹

straipsnis. Žalos atlyginimas

1. Turistas turi teisę reikalauti

be nepateisinamo delsimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą šiais atvejais:

1) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą nepašalina trūkumų;

2) jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba turistas jų atsisako pagal 6.754 straipsnio 5 dalį;

3) kitais šio kodekso nustatytais atvejais. 2.

2. Kelionių organizatorius neatsako

už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu kelionių organizatorius įrodo, kad sutartis buvo netinkamai vykdoma dėl:

1) turisto kaltės;

2) trečiosios šalies, nesusijusios su paslaugų teikimu pagal sutartį, kaltės, ir todėl nebuvo įmanoma jos numatyti arba išvengti;

3) nenugalimos jėgos. 6.755 straipsnis. Draudimas panaikinti ar riboti civilinę atsakomybę

1. Kelionės organizatorius neturi

teisės riboti ar panaikinti savo civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo. Tokios sutarties sąlygos dėl atsakomybės už minėtą žalą ribojimo ar panaikinimo negalioja. 2. Jeigu paslaugų pagal sutartį teikimas susijęs su tam tikros Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties galiojimu ir taikymu, kelionės organizatorius gali remtis tarptautinės sutarties nustatytu ar leidžiamu asmens, teikiančio tam tikras paslaugas, civilinės atsakomybės ribojimu ar panaikinimu. 3. Kelionės organizatorius neturi teisės riboti ar panaikinti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą turistui, jeigu žala padaroma dėl kelionės organizatoriaus tyčios ar didelio neatsargumo. 4. Jeigu žala, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties, turistui padaroma teikiant sutartyje numatytą paslaugą, tačiau tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius, tai kelionės organizatoriaus atsakomybė už tokią žalą gali būti ribojama triguba kelionės kaina. 1. Jeigu žala, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties, sveikatos sužalojimo, taip pat tyčinę žalą ar dėl didelio neatsargumo padarytą žalą, turistui padaroma teikiant organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą paslaugą, tačiau tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius, tai kelionės organizatoriaus atsakomybė už tokią žalą gali būti ribojama triguba kelionės kaina. 2. Turisto teisė gauti žalos atlyginimą ar teisė į kainos sumažinimą nedaro poveikio keleivių teisėms pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr.

261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL 046, 17/02/2004 p. 0001), 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL 2007 L 315, p. 14),, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (OL 2009 L 131, p. 24), 2010 m. lapkričio

24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų

ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 334, 17/12/2010, p. 1) ir

2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)

Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 55, 28/2/2011, p. 1) bei pagal tarptautines konvencijas. 3. Pagal šio kodekso 6.754¹ straipsnį kelionių organizatoriaus išmokėtas žalos atlyginimas arba pagal šio kodekso 6.752¹straipsnį kelionių organizatoriaus turistui suteiktas kainos sumažinimas ir pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines konvencijas išmokėtas žalos atlyginimas arba suteiktas kainos sumažinimas turistui išskaitomi vienas iš kito, kad būtų išvengta dvigubo žalos atlyginimo.“

3 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

Papildyti Kodekso priedą 7 punktu: „7. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva

90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1).“

4 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.

Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui. 5 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6 straipsnis. Informacijos teikimas Europos Komisijai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija teikia Europos Komisijai 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1) 26 straipsnyje numatytą informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2018-01-16 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

CIVILINIO

KODEKSO 6.228³

STRAIPSNIO, ŠEŠTOSIOS KNYGOS xxxv

SKYRIAUS tREČIOJO SKIRSNIO IR PRIEDO

PAKEITIMO

ĮSTATYMas

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 6.228³

straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.228³ straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) turizmo paslaugų teikimo organizuotos turistinės kelionės sutartims (šio kodekso 6.747–6.755 straipsniai), organizuotos turistinės kelionės sutartims (šio kodekso 6.747–6.755 straipsniai), išskyrus šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties su išimtimis, nurodytomis šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalyje, ir šio kodekso 6.228⁵ straipsnio 3, 5 ir 6 dalių, 6.228⁶ straipsnio 1 dalies, 6.228⁸ straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, kurios taikomos organizuotos turistinės kelionės sutartims;“. 2 straipsnis. Kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus Trečiojo skirsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus Trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

,,TREČIASIS

SKIRSNIS

TURIZMO PASLAUGŲ TEIKIMAS ORGANIZUOTOS

TURISTINĖS KELIONĖS PASLAUGŲ TEIKIMAS

6.747 straipsnis. Turizmo paslaugų teikimo sutarties samprata

1. Turizmo paslaugų teikimo

sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. 2. Šiame skirsnyje iš anksto organizuota turistinė kelionė – iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu), jeigu ji tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba į ją yra įtraukta nakvynė. 3.

3. Šiame skirsnyje kelionės

organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelionių pardavimo agentus) viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenų grupei. 4. Asmuo, kuris veikia kaip kelionės organizatoriaus, neturinčio verslo vietos Lietuvos Respublikoje, tarpininkas, turisto atžvilgiu taip pat laikomas kelionės organizatoriumi. 5. Šiame skirsnyje turistas yra fizinis asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį (sutartį pasirašęs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį (kiti naudos gavėjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo ar bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo teisę į kelionę. 6.747 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutartis

1. Organizuotos turistinės kelionės sutartimi viena šalis – kelionių

organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Organizuota turistine kelione taip pat laikoma tokia turistinė kelionė, kai ji parduodama sudarant atskiras sutartis tarp turisto ir turizmo paslaugų teikėjo (-ų) dėl turizmo paslaugų teikimo. 2. Šiame skirsnyje vartojamos organizuotos turistinės kelionės, kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų teikėjo, kelionių pardavimo agento ir turisto sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme. 6.748 straipsnis. Pareiga teikti informaciją 1.

Pareiga

teikti informaciją

viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas (kelionių prospektai ar kitokia oficiali informacija), privalo teikti neklaidinančią įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją (nurodyti kelionės maršrutą, teikiamas kelionėje paslaugas ir įsipareigojimus, valiutų keitimo sąlygas ir tvarką, valstybių sienų perėjimo tvarką, lankomų vietovių epidemiologinę būklę, profilaktines priemones, vakcinaciją, dokumentų ir turistinės kelionės sutarties įforminimo tvarką bei sąlygas ir t. t.). 2. Kelionės organizatorius privalo prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją (nurodyti su pasu ir vizomis susijusius reikalavimus, informaciją apie sveikatos formalumus ir t. t.). 3. Iki turisto išvykimo į kelionę kelionės organizatorius privalo suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją (nurodyti tarpines stotis, keleivio vietą transporto priemonėje, kelionės organizatoriaus atstovo duomenis ryšiams palaikyti ir t. t.). 6.748 straipsnis. Informacijos ir dokumentų teikimas iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo

1. Siūlydamas

įsigyti savo teikiamas paslaugas, kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo privalo raštu ar patvariojoje laikmenoje pateikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją:

1) apie pagrindines organizuotos turistinės kelionės sąlygas ir (ar) pagrindinius teikiamų paslaugų ypatumus:

  • a) kelionės tikslo vietą (-as), maršrutą ir buvimo laikotarpius –

nurodyti datas ir, kai įtraukta apgyvendinimo paslauga, įskaičiuotų nakvynių skaičių;

b) transporto priemones, jų duomenis ir kategorijas, išvykimo ir grįžimo vietas, datas ir laiką, laukimo tarpinėse stotelėse trukmę, vietas ir transporto jungtis.

Tais atvejais, kai tikslus laikas dar nenustatytas, kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas informuoja turistą apie apytikslį išvykimo ir grįžimo laiką;

  • c) apgyvendinimo vietą, pagrindinius požymius ir, jei pagal atitinkamas

priimančiosios valstybės taisykles yra nustatyta, informaciją apie turistinę kategoriją arba klasę;

d) maitinimą arba maitinimo paslaugas;

e) apsilankymus, ekskursiją (-as) ar kitas paslaugas, įtrauktas į galutinę organizuotos turistinės kelionės kainą;

f) tai, ar kuri nors kelionės paslauga turistui bus teikiama kaip grupės nariui (tais atvejais, kai tai nėra akivaizdu, atsižvelgiant į aplinkybes), ir, kai tai yra įmanoma, informaciją apie apytikslį grupės dydį;

g) kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos;

  • h) informaciją, ar organizuota turistinė kelionė iš esmės tinka riboto judumo

asmenims, ir turisto prašymu tikslią informaciją apie organizuotos turistinės kelionės tinkamumą, atsižvelgiant į turisto poreikius.

  • 2) kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento rekvizitus ar

kontaktinius duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, taip pat adresą, telefono numerį, ir, jei turi, elektroninio pašto adresą);

  • 3) bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai,

visos papildomos įmokos, rinkliavos ir kitos išlaidos, arba, kai tos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos prieš sudarant sutartį, informaciją apie papildomas išlaidas, kurias turistas vis dar gali patirti;

  • 4) organizuotos turistinės kelionės apmokėjimo tvarką, įskaitant kainos dalį, kuri

turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką;

  • 5) minimalų turistų skaičių, kurio reikia, kad organizuota turistinė kelionė

įvyktų, ir terminą, nurodytą šio kodekso 6.751 straipsnio 2 dalyje, per kurį turistas gali nutraukti sutartį, jei organizuotai turistinei kelionei nesurenkamas minimalus turistų skaičius;

  • 6) paso ir vizos reikalavimus, įskaitant apytikslę vizos išdavimo proceso trukmę;
  • 7) su sveikata susijusius formalumus (informaciją apie valstybių, į kurias

vykstama, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę būklę, privalomas ir rekomenduojamas profilaktikos priemones, informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką);

  • 8) turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį šio kodekso

6.750 straipsnyje nustatyta tvarka;

  • 9) turisto teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos

turistinės kelionės sutarties per 14 dienų šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka;

10) neprivalomą arba privalomą draudimą išlaidoms, atsirandančioms turistui nutraukus sutartį, arba pagalbos, įskaitant turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą, išlaidoms nelaimingo atsitikimo, ligos ar mirties atveju padengti.

  • 2) kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento rekvizitus ar

kontaktinius duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, taip pat adresą, telefono numerį, ir, jei turi, elektroninio pašto adresą);

  • 3) bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai,

visos papildomos įmokos, rinkliavos ir kitos išlaidos, arba, kai tos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos prieš sudarant sutartį, informaciją apie papildomas išlaidas, kurias turistas vis dar gali patirti;

  • 4) organizuotos turistinės kelionės apmokėjimo tvarką, įskaitant kainos dalį, kuri

turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką;

  • 5) minimalų turistų skaičių, kurio reikia, kad organizuota turistinė kelionė

įvyktų, ir terminą, nurodytą šio kodekso 6.751 straipsnio 2 dalyje, per kurį turistas gali nutraukti sutartį, jei organizuotai turistinei kelionei nesurenkamas minimalus turistų skaičius;

  • 6) paso ir vizos reikalavimus, įskaitant apytikslę vizos išdavimo proceso trukmę;
  • 7) su sveikata susijusius formalumus (informaciją apie valstybių, į kurias

vykstama, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę būklę, privalomas ir rekomenduojamas profilaktikos priemones, informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką);

  • 8) turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį šio kodekso

6.750 straipsnyje nustatyta tvarka;

  • 9) turisto teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos

turistinės kelionės sutarties per 14 dienų šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka;

10) neprivalomą arba privalomą draudimą išlaidoms, atsirandančioms turistui nutraukus sutartį, arba pagalbos, įskaitant turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą, išlaidoms nelaimingo atsitikimo, ligos ar mirties atveju padengti. 2. Kelionių organizatorius aiškiai, suprantamai ir pastebimai turisto pageidaujama forma praneša turistui apie visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pakeitimus.

Visą šią informaciją kelionių organizatorius pateikia patvariojoje laikmenoje iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo. 3. Jei kelionių organizatorius iki sutarties sudarymo nepateikia turistui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos informacijos, turistas neprivalo padengti papildomų kelionių organizatoriaus mokesčių, rinkliavų ir kitų išlaidų, kurios nebuvo įskaičiuotos į bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą. 4. Likus pakankamai laiko iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, kelionių organizatorius pateikia turistui būtinus kvitus, kuponus, bilietus, informaciją apie numatytą išvykimo laiką ir, kai taikytina, registracijos terminą ir numatytą laukimo tarpinėse stotelėse, transporto jungčių ir atvykimo laiką. Šioje dalyje nurodyti dokumentai pateikiami turistui tokia forma, kuria buvo sudaryta šio kodekso 6.749 straipsnyje nurodyta organizuotos turistinės kelionė sutartis. 6.749 straipsnis. Sutarties forma ir turinys

1. Turistinių paslaugų teikimo

sutartis turi būti rašytinė. 2.

2. Turistinių paslaugų teikimo

sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta:

1) kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.);

2) turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta;

3) išvykimo, grįžimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos ar šalys, nurodant datas, kada į jas atvykstama ir išvykstama;

4) kelionėje teikiamos turizmo paslaugos ir jų apibūdinimas, specialūs turisto pageidavimai;

5) turizmo paslaugų užmokestis (jo keitimo ir grąžinimo sąlygos), mokėjimo būdai ir terminai, nurodant, kad į kelionės paslaugų kainą įskaičiuojamos visos paslaugos;

6) sutarties sąlygų keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka, finansinės garantijos;

7) sutarties numeris ir sudarymo data, pretenzijų pareiškimo terminas. 3. Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinės sąlygos tvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka. 6.749 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymas ir turinys

1. Organizuotos turistinės kelionės

sutartis turi būti parengta aiškia ir suprantama kalba. Rašytine forma sudaroma sutartis turi būti įskaitoma. 2.

2. Kelionių organizatorius

organizuotos turistinės kelionės sutartyje privalo nurodyti šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją bei aiškią ir suprantamą informaciją:

1) specialius turisto reikalavimus, kuriuos kelionių organizatorius sutiko patenkinti;

2) informaciją, kad kelionių organizatorius pagal šio kodekso 6.754 straipsnį atsako už tinkamą visų paslaugų pagal sutartį teikimą, ir kelionių organizatorius privalo teikti reikalingą pagalbą turistui;

3) draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, ar finansų įstaigos, suteikusios finansinę garantiją, pavadinimą ir jos kontaktinius duomenis, įskaitant jos adresą, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos kontaktinius duomenis (adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą);

4) kelionių organizatoriaus vietinio atstovo, kelionių vadovo, kontaktinio centro ar kitos tarnybos, kurie suteikia turistui galimybę greitai susisiekti su kelionių organizatoriumi ir su juo bendrauti, kreiptis pagalbos, turistui susidūrus su sunkumais, arba pateikti pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo ar sutarties nevykdymo, vardą ir pavardę arba pavadinimą, adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą ir, jei yra, fakso numerį;

5) informaciją, kad turistas privalo be nepagrįsto delsimo pranešti kelionių organizatoriui šios dalies

4 punkte nurodytais kontaktais apie bet kokį netinkamo sutarties vykdymo

ar sutarties nevykdymo atvejį, jo pastebėtą organizuotos turistinės kelionės metu;

6) kai pagal sudarytą organizuotos turistinės kelionės sutartį, į kurią įtraukta apgyvendinimo paslauga, keliauja nepilnametis, kurio nelydi vienas iš tėvų arba kitas lydintis asmuo, – informaciją, kuri suteikia galimybę tiesiogiai susisiekti su nepilnamečiu arba su lydinčiu asmeniu nepilnamečio buvimo vietoje;

7) informaciją apie kelionių organizatoriaus vidinę pretenzijų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus, kurie taikomi sudarytai organizuotos turistinės kelionės sutarčiai, ir, kai taikytina, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, nagrinėjantį ginčus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, ir informaciją apie elektroninį ginčų nagrinėjimo būdą;

8) informaciją apie turisto teisę perleisti sutartį kitam turistui pagal šio kodekso 6.753 straipsnį.

Kelionių organizatorius organizuotos turistinės kelionės sutartyje privalo nurodyti šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją bei aiškią ir suprantamą informaciją:

1) specialius turisto reikalavimus, kuriuos kelionių organizatorius sutiko patenkinti;

2) informaciją, kad kelionių organizatorius pagal šio kodekso 6.754 straipsnį atsako už tinkamą visų paslaugų pagal sutartį teikimą, ir kelionių organizatorius privalo teikti reikalingą pagalbą turistui;

3) draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, ar finansų įstaigos, suteikusios finansinę garantiją, pavadinimą ir jos kontaktinius duomenis, įskaitant jos adresą, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos kontaktinius duomenis (adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą);

4) kelionių organizatoriaus vietinio atstovo, kelionių vadovo, kontaktinio centro ar kitos tarnybos, kurie suteikia turistui galimybę greitai susisiekti su kelionių organizatoriumi ir su juo bendrauti, kreiptis pagalbos, turistui susidūrus su sunkumais, arba pateikti pretenziją dėl netinkamo sutarties vykdymo ar sutarties nevykdymo, vardą ir pavardę arba pavadinimą, adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą ir, jei yra, fakso numerį;

5) informaciją, kad turistas privalo be nepagrįsto delsimo pranešti kelionių organizatoriui šios dalies

4 punkte nurodytais kontaktais apie bet kokį netinkamo sutarties vykdymo

ar sutarties nevykdymo atvejį, jo pastebėtą organizuotos turistinės kelionės metu;

6) kai pagal sudarytą organizuotos turistinės kelionės sutartį, į kurią įtraukta apgyvendinimo paslauga, keliauja nepilnametis, kurio nelydi vienas iš tėvų arba kitas lydintis asmuo, – informaciją, kuri suteikia galimybę tiesiogiai susisiekti su nepilnamečiu arba su lydinčiu asmeniu nepilnamečio buvimo vietoje;

7) informaciją apie kelionių organizatoriaus vidinę pretenzijų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus, kurie taikomi sudarytai organizuotos turistinės kelionės sutarčiai, ir, kai taikytina, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, nagrinėjantį ginčus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, ir informaciją apie elektroninį ginčų nagrinėjimo būdą;

8) informaciją apie turisto teisę perleisti sutartį kitam turistui pagal šio kodekso 6.753 straipsnį. 3.

3. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio

kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra laikoma neatskiriama sutarties dalimi. Šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodyta informacija negali būti keičiama, nebent sutarties šalys aiškiai susitaria kitaip. 4. Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartinės sąlygos tvirtinamos Vyriausybės įgaliotos institucijos. 5. Sudaręs organizuotos turistinės kelionės sutartį arba be nepagrįsto delsimo po jos sudarymo kelionių organizatorius patvariojoje laikmenoje turistui pateikia sutarties kopiją arba sutarties sudarymo patvirtinimą. Turistas turi teisę prašyti popierinės kopijos, jeigu organizuotos turistinės kelionės sutartis buvo sudaryta fiziškai kartu dalyvaujant šalims. 6. Ne prekybai skirtose patalpose sudarytų organizuotos turistinės kelionės sutarčių atveju sutarties kopija ar sutarties sudarymo patvirtinimas turistui pateikiami popierine forma arba, jei turistas sutinka, kitoje patvariojoje laikmenoje. 6.750 straipsnis. Turisto teisė atsisakyti sutarties

1. Turistas turi teisę bet kuriuo

metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento. 2. Jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, tai jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Tačiau nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. 3. Jeigu turistas atsisako sutarties dėl su juo susijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, kelionės organizatorius turi teisę reikalauti atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo, išskyrus atvejus, kai sutarties atsisakoma dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Šioje dalyje nurodytais atvejais atlygintinų tiesioginių nuostolių dydis negali viršyti sutartyje nustatytos kelionės kainos. 4.

4. Turistas, atsisakęs sutarties dėl aplinkybių, už kurias atsako kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, arba dėl su turistu nesusijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už kelionę sumokėti pinigai arba jo sutikimu kompensuota kitu būdu. 6.750 straipsnis. Turisto teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį ir atsisakyti sutarties

1. Turistas turi teisę bet kuriuo

metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. 2. Jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį. Tais atvejais, kai sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas sutartyje, jo dydis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo, ir pajamų, kurias kelionių organizatorius numato gauti ar gautų pardavęs organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. Tais atvejais, kai sutarties nutraukimo mokestis sutartyje nenumatytas, jis turi atitikti organizuotos turistinės kelionės kainą, iš jos atėmus dėl kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas, gautas pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. 3. Turisto prašymu kelionių organizatorius turi pateikti sutarties nutraukimo mokesčio sumos pagrindimą. Visais atvejais sutarties nutraukimo mokesčio dydis negali viršyti sutartyje nustatytos organizuotos turistinės kelionės kainos. 4.

4. Turistas turi teisę nutraukti

sutartį, nemokėdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio, šiais atvejais:

1) jeigu kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės pradžios pakeičia sutarties sąlygas esant šio kodekso 6.752 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms;

2) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą laikotarpį nepašalina trūkumų. Šio kodekso 6.752¹ straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais turistas gali prašyti sumažinti organizuotos turistinės kelionės kainą arba atlyginti žalą;

3) jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už organizuotą turistinę kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą. 5. Turistas turi teisę nenurodydamas priežasties per 14 dienų atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties, apie tai pranešdamas kelionių organizatoriui šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. 6.751 straipsnis. Kelionės organizatoriaus teisė atsisakyti sutarties

1. Kelionės

organizatorius turi teisę atsisakyti sutarties tik dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas privalo informuoti turistą

2. Jeigu kelionės

organizatorius atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias turistas neatsako, jis privalo pasiūlyti turistui naują tokios pat ar geresnės kokybės kelionę (alternatyvią kelionę). Jeigu dėl pagrįstų priežasčių nėra galimybės pasiūlyti alternatyvią kelionę arba turistas pasiūlytos naujos kelionės atsisako, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už neįvykusią kelionę sumokėti pinigai. 3.

atsisakęs sutarties, privalo atlyginti turistui turtinę žalą ir grąžinti pinigus už kelionę. Žala neatlyginama, kai:

1) kelionės organizatorius atsisako sutarties dėl to, kad buvo gautas mažesnis, nei nustatytas minimalus paraiškų tokiai kelionei kiekis, atsisakyti per sutartyje nurodytą laiką, o turistas buvo informuotas apie kelionės organizatoriaus teisę atsisakyti sutarties šiuo pagrindu

2) kelionės organizatorius atsisakė sutarties dėl nenugalimos jėgos, išskyrus atvejus, kai sutartis numato tokiais atvejais kelionę organizuoti iš naujo. 6.751 straipsnis. Kelionių organizatoriaus teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki kelionės pradžios

1. Kelionių organizatorius turi

teisę iki organizuotos turistinės kelionės pradžios nutraukti sutartį, grąžinti turistui visas sumokėtas sumas už organizuotą turistinę kelionę ir atlyginti turisto patirtą žalą. 2. Jei organizuotą turistinę kelionę įsigijusių asmenų skaičius yra mažesnis nei sutartyje nurodytas minimalus turistų skaičius, kelionių organizatorius turi teisę nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei kelionių organizatorius apie sutarties nutraukimą šiuo pagrindu informaciją turistui pateikė patvariojoje laikmenoje ne vėliau kaip:

1) likus 20 dienų iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra ilgesnė nei šešios dienos;

2) likus 7 dienoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra ne trumpesnė nei dvi dienos ir ne ilgesnė nei šešios dienos;

3) likus 48 valandoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra trumpesnė nei dvi dienos. 3.

3. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta žala neatlyginama, kai:

1) organizuotą turistinę kelionę įsigijusių asmenų skaičius yra mažesnis nei sutartyje nurodytas minimalus turistų skaičius ir turistas buvo raštu informuotas apie kelionių organizatoriaus teisę atsisakyti sutarties šiuo pagrindu per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą;

2) kelionių organizatorius negali įvykdyti sutarties dėl nenugalimos jėgos ir jis nedelsdamas iki organizuotos turistinės kelionės pradžios praneša turistui apie sutarties nutraukimą. 4. Kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos grąžina visas turisto arba jo vardu sumokėtas sumas už organizuotą turistinę kelionę. 6.752 straipsnis. Sutarties sąlygų pakeitimas

1. Kelionės organizatorius turi

teisę sutartyje numatyti, kad jam yra suteikiama teisė dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turistą, pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą Tokiu atveju turistas turi teisę atsisakyti keisti sutartį. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje numatytos išlygos, kelionės organizatorius taip pat gali sutartyje numatyti, kad jis turi teisę dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turistą, pakeisti sutarties sąlygą. Turistas tokiu atveju gali atsisakyti keisti sutartį tik tada, kai toks pakeitimas turistui padarytų esminę žalą. 3. Kelionės organizatorius turi teisę sutartyje numatyti, kad jis, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki kelionės pradžios, gali padidinti kelionės kainą dėl to, kad pasikeičia vežimo išlaidos, įskaitant išlaidas degalams, privalomiems mokesčiams ar atitinkamų valiutų keitimui. Šiuo atveju kelionės organizatorius privalo nurodyti, kodėl padidėjo kaina ir kaip buvo apskaičiuotas kainos padidėjimas. Turistas turi teisę atsisakyti kainos didinimo. 4. Jeigu turistas atsisako keisti sutarties sąlygas šio straipsnio 1–3 dalyse numatytais atvejais, kelionės organizatorius įgyja teisę atsisakyti sutarties.

Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti grąžinti ar kompensuoti už kelionę sumokėtus pinigus arba, jei kelionė iš dalies jau įvyko, proporcingą jų dalį. Jeigu kelionės organizatorius atsisako sutarties po to, kai turistas atsisako keisti sutarties sąlygas šio straipsnio 1–2 dalyse numatytais atvejais, atitinkamai taikoma ir šio kodekso 6.751 straipsnio 3 dalis. 6.752 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų pakeitimas iki kelionės pradžios

1. Kelionių organizatorius neturi

teisės iki organizuotos turistinės kelionės pradžios vienašališkai keisti organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų, išskyrus kainą šio kodekso 6.752¹ straipsnyje nustatyta tvarka, nebent yra visos toliau nurodytos aplinkybės:

1) tokia kelionių organizatoriaus teisė nustatyta sutartyje;

2) sutarties pakeitimai nėra esminiai;

3) kelionių organizatorius turisto pageidaujama forma patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai pateikė turistui informaciją apie pakeitimus. 2. Turistas turi teisę savo pasirinkimu per kelionių organizatoriaus nurodytą protingą terminą sutikti su kelionių organizatoriaus siūlomais sutarties sąlygų pakeitimais ar nutraukti sutartį ir nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio, esant bent vienai iš šių aplinkybių (sąlygų):

1) kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės pradžios yra priverstas iš esmės pakeisti bet kurią iš šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pagrindinių organizuotos turistinės kelionės paslaugų sąlygų ir (ar) ypatumų;

2) kelionių organizatorius negali įvykdyti sutartyje nurodytų specialių turisto reikalavimų;

3) kelionių organizatorius pasiūlo padidinti organizuotos turistinės kelionės kainą daugiau kaip 8 procentais pagal šio kodekso 6.752¹ straipsnį. 3.

3. Turistui

nutraukus sutartį dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kelionių organizatorius gali turistui pasiūlyti lygiavertę ar aukštesnės kokybės kitą organizuotą turistinę kelionę. 4. Jeigu dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarties pakeitimų ar dėl šio straipsnio

3 dalyje nurodytos organizuotos turistinės kelionės suprastėja kelionės kokybė

ar sumažėja jos kaina, turistas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtų pinigų dalį. 5. Jei organizuotos turistinės kelionės sutartis nutraukiama vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi ir turistas nesutinka su kelionių organizatoriaus siūloma alternatyvia organizuota turistine kelione, kelionių organizatorius privalo be nepagrįsto delsimo, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos, grąžinti visas turisto arba jo vardu sumokėtas sumas. Šio kodekso 6.252 straipsnio 1 dalies, 6.754¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies, 6.755 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Turizmo įstatymo nuostatos dėl pretenzijų pateikimo senaties termino sutarties šalims taikomos mutatis mutandis. 6. Kelionių organizatorius be nepagrįsto delsimo patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai pateikia turistui informaciją apie:

1) siūlomus sutarties pakeitimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – apie jų įtaką organizuotos turistinės kelionės kainai;

2) protingą terminą, per kurį turistas turi informuoti kelionių organizatorių apie savo sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį;

3) pasekmes, jei turistas neatsakytų per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą;

4) kai pasiūloma, alternatyvią organizuotą turistinę kelionę ir jos kainą. 6.752¹ straipsnis. Sutarties kainos keitimas 1.

Sutarties kainos keitimas

1. Kelionių

organizatorius turi teisę didinti kelionės kainą po sutarties sudarymo tik esant visoms šioms sąlygoms:

  • 1) sutartyje numatyta, kad kelionių organizatorius gali padidinti kelionės kainą;

2) sutartyje aiškiai nurodoma turisto teisė į kainos sumažinimą, sumažėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms, ir nurodoma, kaip turi būti apskaičiuojama peržiūrėta kaina;

3) kelionių organizatorius patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai informuoja turistą apie kainos padidinimą likus ne mažiau kaip 20 dienų iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, nurodydamas kainos padidėjimo priežastis, ir kaip buvo apskaičiuotas kainos padidėjimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kelionės kainos didinimas galimas tik tuo atveju, kai jį tiesiogiai lemia:

1) pasikeitusi turistų vežimo kaina dėl kuro ar kitų energijos šaltinių išlaidų;

2) pasikeitęs su į sutartį įtrauktų paslaugų susijusių mokesčių ar rinkliavų, kuriuos taiko tretieji asmenys, tiesiogiai nedalyvaujantys vykdant organizuotą turistinę kelionę dydis;

3) pasikeičia su organizuota turistine kelione susijusios valiutos keitimo kursas. 3. Turistas turi teisę reikalauti sumažinti kainą šiais atvejais:

1) sumažėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms;

2) dėl netinkamo sutarties vykdymo, nebent kelionių organizatorius įrodo, kad sutartis vykdoma netinkamai dėl turisto kaltės;

3) kai dėl siūlomų alternatyvių paslaugų organizuota turistinė kelionė tampa žemesnės kokybės nei nurodyta sutartyje;

4) jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba turistas jų atsisako pagal šio kodekso 6.754 straipsnio 5 dalį;

5) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą pagrįstą laikotarpį nepašalina trūkumų. 4.

4. Sumažinus kelionės

kainą, kelionių organizatorius turi teisę iš turistui turimos sugrąžinti sumos išskaičiuoti faktines administracines išlaidas, turisto prašymu pateikdamas tokių administracinių išlaidų pagrindimą. 5. Jeigu šio straipsnio

1 dalyje nurodytas kainos padidinimas viršija 8 procentus galutinės

organizuotos turistinės kelionės kainos, turistas turi teisę nutraukti sutartį ar pasirinkti kelionių organizatoriaus siūlomą alternatyvią organizuotą turistinę kelionę vadovaujantis šio kodekso 6.752 straipsniu. 6.753 straipsnis. Sutarties šalių pasikeitimas

1. Turistas turi teisę perleisti

savo teisę į kelionę trečiajam kitam asmeniui, kuris vykdys įgys visas turisto teises ir pareigas pagal sutartiesį sąlygas., jeigu iki organizuotos turistinės kelionės pradžios pateikia pagrįstą pranešimą kelionių organizatoriui. Turisto pranešimas visais atvejais laikomas pagrįstu, jeigu jis pateiktas ne vėliau kaip septynios dienos iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. 2. Toks perleidimas turi būti įformintas sutartimi su trečiuoju asmeniu, o turistas apie tai raštu privalo pranešti kelionės organizatoriui. Teisę į kelionę perleidžiantis asmuo turistas ir trečiasis kitas asmuo atsako solidariai kelionės kelionių organizatoriui už kelionės kainos ir išlaidų, susijusių su teisės į kelionę perleidimu, sumokėjimą atsako solidariai. 3. Jeigu kelionės organizatorius dėl savo nemokumo ar kitų priežasčių negali tinkamai įvykdyti sutarties, jis privalo imtis priemonių, kad jo pareigas perimtų kitas asmuo. Jeigu turistas jau atvyko į paskyrimo vietą, kelionės organizatorius bet kuriuo atveju privalo užtikrinti turisto sugrįžimą atgal. Kelionių organizatorius informuoja turistą, perleidžiantį savo teisę į kelionę kitam asmeniui, apie faktines sutarties perleidimo išlaidas ir pateikia jas pagrindžiančius įrodymus. Tos išlaidos turi būti pagrįstos ir neviršyti kelionių organizatoriaus dėl sutarties perleidimo patirtų faktinių išlaidų. 6.754 straipsnis.

6.754 straipsnis. Sutarties vykdymas ir atsakomybė už netinkamą jos vykdymą

1. Kelionės organizatorius privalo

vykdyti sutartį atsižvelgdamas į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti. 2. Jeigu sutartis nėra vykdoma atsižvelgiant į turisto protingus lūkesčius, kelionės organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius. Kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu:

1) dėl netinkamo sutarties įvykdymo kaltas turistas;

2) už netinkamą sutarties įvykdymą, kurio kelionės organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti, atsako trečiasis asmuo, kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su kelionės organizatoriaus teikiamomis paslaugomis;

3) sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visą įmanomą jų apdairumą, nenumatė ir negalėjo numatyti

3. Jeigu sutartis vykdoma

ne pagal turisto lūkesčius, kelionės organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopą pagalbą ir paramą. Jeigu priežastis, dėl kurios sutartis nėra tinkamai vykdoma, susijusi su pačiu turistu, kelionės organizatorius turi teikti turistui tokią pagalbą ir paramą, kurios, remiantis protingumo kriterijumi, gali būti reikalaujama iš kelionės organizatoriaus pagal sutartį. Šiuo atveju kelionės organizatoriaus išlaidas, susijusias su tokios pagalbos ir paramos teikimu, turi atlyginti pats turistas. Jeigu už netinkamą sutarties vykdymą atsako kelionės organizatorius arba asmuo, kurio pagalba jis naudojasi (šio straipsnio 2 dalis), tai visas išlaidas, susijusias su papildomos pagalbos ir paramos teikimu turistui, apmoka pats kelionės organizatorius. 4.

4. Jeigu prasidėjus kelionei

paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti pagrindinės sutartų paslaugų dalies, tai jis privalo pasiūlyti turistui tinkamas alternatyvias paslaugas už tokią pačią kainą sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti turistui anksčiau pasiūlytų ir faktiškai suteiktų paslaugų kainos skirtumą. Jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba dėl protingų priežasčių turistas jų atsisakė, kelionės organizatorius, be papildomo užmokesčio, turi užtikrinti turisto grąžinimą atgal arba nuvežimą į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistas, taip pat grąžinti turistui pinigus už nesuteiktas paslaugas. 5. Jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis šiuo atveju negali viršyti trigubos kelionės kainos. 6.754 straipsnis. Kelionių organizatoriaus atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą

1. Kelionių organizatorius privalo

vykdyti sutartį atsižvelgdamas į turisto teisėtus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti, nepriklausomai nuo to, ar tas paslaugas turi teikti pats kelionių organizatorius, ar kiti turizmo paslaugų teikėjai. 2. Jeigu sutartyje nurodytos paslaugos teikiamos ne pagal sutarties sąlygas, kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą privalo ištaisyti turisto nurodytus trūkumus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. 3. Kelionių organizatorius gali netaisyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų trūkumų, kai to padaryti neįmanoma, arba jei tai sukeltų neproporcingų išlaidų atsižvelgiant į trūkumų mastą ir į netinkamai suteiktų paslaugų, nurodytų organizuotos turistinės kelionės sutartyje, vertę.

Jeigu kelionių organizatorius neištaiso trūkumų dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, taikomos šio kodekso 6.754¹ straipsnio nuostatos dėl žalos atlyginimo. 4. Jeigu kelionių organizatorius neištaiso trūkumų ne dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių per turisto nustatytą protingą terminą, turistas gali padaryti tai pats ir pareikalauti padengti būtinas išlaidas. Jeigu trūkumus būtina ištaisyti nedelsiant, turistas neprivalo nurodyti termino. 5. Kai kelionių organizatorius negali suteikti didelės paslaugų dalies pagal sutartį, jis pasiūlo turistui be papildomų išlaidų tinkamas alternatyvias paslaugas, kurių kokybė, jeigu įmanoma, būtų lygiavertė sutartyje nurodytai kokybei arba aukštesnė už ją, kad būtų galima toliau tęsti organizuotą turistinę kelionę, taip pat tais atvejais, kai turisto sugrįžimo į išvykimo vietą paslauga nesuteikiama taip, kaip buvo susitarta. Turistas gali atsisakyti pasiūlytų alternatyvų, jei jos nėra panašios į tas paslaugas, dėl kurių buvo susitarta sutartyje, arba jei suteiktas kainos sumažinimas yra neadekvatus. 6. Jeigu organizuota turistinė kelionė apima keleivių vežimo paslaugą, kelionių organizatorius šio straipsnio

5 dalyje nurodytais atvejais be papildomo užmokesčio turi užtikrinti turisto

grąžinimą į pradinę išvykimo vietą arba nuvežimą į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistas, taip pat grąžinti turistui pinigus už nesuteiktas paslaugas. 7.

7. Kai kelionių organizatorius dėl

nenugalimos jėgos negali užtikrinti turisto grąžinimo pagal sutartį, kelionių organizatorius privalo apmokėti būtino apgyvendinimo, kurio kategorija, jeigu įmanoma, yra lygiavertė nurodytajai sutartyje, tam laikotarpiui, kiek trunka nenugalimos jėgos aplinkybės, bet ne ilgesniam kaip trijų nakvynių laikotarpiui kiekvienam turistui, išlaidas, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose numatyti ilgesni laikotarpiai. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas išlaidų apribojimas netaikomas riboto judumo asmenimis, kaip apibrėžta 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL 2006 L 204, p. 1) 2 straipsnio a dalyje, ir juos lydintiems asmenims, nėščiosioms bei nelydimiems nepilnamečiams, taip pat asmenims, kuriems reikia specialios medicinos pagalbos, jei turistas apie jo specialius poreikius praneša kelionių organizatoriui likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Šioje dalyje nustatytais atvejais kelionių organizatorius negali apriboti savo atsakomybės remdamasis nenugalimos jėgos aplinkybėmis, jei atitinkamas transporto paslaugų teikėjas pagal įstatymus ar Europos

Sąjungos teisės aktus negali remtis tokiomis aplinkybėmis. 6.754¹

straipsnis. Žalos atlyginimas

1. Turistas turi teisę reikalauti

be nepateisinamo delsimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą šiais atvejais:

1) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą nepašalina trūkumų;

2) jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba turistas jų atsisako pagal 6.754 straipsnio 5 dalį;

3) kitais šio kodekso nustatytais atvejais. 2.

2. Kelionių organizatorius neatsako

už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu kelionių organizatorius įrodo, kad sutartis buvo netinkamai vykdoma dėl:

1) turisto kaltės;

2) trečiosios šalies, nesusijusios su paslaugų teikimu pagal sutartį, kaltės, ir todėl nebuvo įmanoma jos numatyti arba išvengti;

3) nenugalimos jėgos. 6.755 straipsnis. Draudimas panaikinti ar riboti civilinę atsakomybę Turisto teisė į žalos atlyginimą

1. Kelionės organizatorius neturi

teisės riboti ar panaikinti savo civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo. Tokios sutarties sąlygos dėl atsakomybės už minėtą žalą ribojimo ar panaikinimo negalioja. 2. Jeigu paslaugų pagal sutartį teikimas susijęs su tam tikros Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties galiojimu ir taikymu, kelionės organizatorius gali remtis tarptautinės sutarties nustatytu ar leidžiamu asmens, teikiančio tam tikras paslaugas, civilinės atsakomybės ribojimu ar panaikinimu. 3. Kelionės organizatorius neturi teisės riboti ar panaikinti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą turistui, jeigu žala padaroma dėl kelionės organizatoriaus tyčios ar didelio neatsargumo. 4. Jeigu žala, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties, turistui padaroma teikiant sutartyje numatytą paslaugą, tačiau tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius, tai kelionės organizatoriaus atsakomybė už tokią žalą gali būti ribojama triguba kelionės kaina. 1. Jeigu žala, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties, sveikatos sužalojimo, taip pat tyčinę žalą ar dėl didelio neatsargumo padarytą žalą, turistui padaroma teikiant organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą paslaugą, tačiau tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius, tai kelionės organizatoriaus atsakomybė už tokią žalą gali būti ribojama triguba kelionės kaina. 2. Turisto teisė gauti žalos atlyginimą ar teisė į kainos sumažinimą nedaro poveikio keleivių teisėms pagal 2004 m. vasario 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL 046, 17/02/2004 p. 0001), 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL 2007 L 315, p. 14),, 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (OL 2009 L 131, p. 24), 2010 m. lapkričio

24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų

ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 334, 17/12/2010, p. 1) ir

2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES)

Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 55, 28/2/2011, p. 1) bei pagal tarptautines konvencijas. 3. Pagal šio kodekso 6.754¹ straipsnį kelionių organizatoriaus išmokėtas žalos atlyginimas arba pagal šio kodekso 6.752¹straipsnį kelionių organizatoriaus turistui suteiktas kainos sumažinimas ir pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines konvencijas išmokėtas žalos atlyginimas arba suteiktas kainos sumažinimas turistui išskaitomi vienas iš kito, kad būtų išvengta dvigubo žalos atlyginimo.“

3 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

Papildyti Kodekso priedą 7 punktu: „7. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1).“

4 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio

įstatymo 5 straipsnį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 dieną. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui. 5 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6 straipsnis. Informacijos teikimas Europos Komisijai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija teikia Europos Komisijai 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1) 26 straipsnyje numatytą informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2018-06-22 · oficialus registras ↗

Projekto

Nr. XIIIP-1140(3)

lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

CIVILINIO

KODEKSO 6.228³

STRAIPSNIO, ŠEŠTOSIOS KNYGOS xxxv

SKYRIAUS tREČIOJO SKIRSNIO IR PRIEDO

PAKEITIMO

ĮSTATYMas

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 6.228³

straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.228³ straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) turizmo paslaugų teikimo organizuotos turistinės kelionės sutartims (šio kodekso 6.747–6.755 straipsniai), išskyrus šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytą teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties su išimtimis, nurodytomis šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 2 dalyje, ir šio kodekso 6.228⁵ straipsnio 3, 5 ir 6 dalių, 6.228⁶ straipsnio 1 dalies, 6.228⁸ straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, kurios taikomos organizuotos turistinės kelionės sutartims;“. 2 straipsnis. Kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimas Pakeisti Kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

,,TREČIASIS

SKIRSNIS

TURIZMO PASLAUGŲ TEIKIMAS ORGANIZUOTOS

TURISTINĖS KELIONĖS PASLAUGŲ TEIKIMAS

6.747 straipsnis. Turizmo paslaugų teikimo sutarties samprata

1. Turizmo paslaugų teikimo

sutartimi viena šalis – kelionės organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti iš anksto organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. 2. Šiame skirsnyje iš anksto organizuota turistinė kelionė – iš anksto už bendrą kainą parengtas arba siūlomas įsigyti turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos (apgyvendinimo, vežimo, kita esminę kelionės dalį sudaranti turizmo paslauga, nesusijusi su vežimu ar apgyvendinimu), jeigu ji tęsiasi ilgiau kaip 24 valandas arba į ją yra įtraukta nakvynė. 3.

3. Šiame skirsnyje kelionės

organizatorius yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus (kelionių pardavimo agentus) viešai siūlo teikti turizmo paslaugas bet kuriam asmeniui arba tam tikrai asmenų grupei. 4. Asmuo, kuris veikia kaip kelionės organizatoriaus, neturinčio verslo vietos Lietuvos Respublikoje, tarpininkas, turisto atžvilgiu taip pat laikomas kelionės organizatoriumi. 5. Šiame skirsnyje turistas yra fizinis asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį (sutartį pasirašęs asmuo), arba bet kuris kitas fizinis asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas teises ir pareigas pagal sutartį (kiti naudos gavėjai), arba bet kuris asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo ar bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo teisę į kelionę. 6.747 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutartis

1. Organizuotos turistinės kelionės sutartimi viena šalis – kelionių

organizatorius – įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui – užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Organizuota turistine kelione taip pat laikoma tokia turistinė kelionė, kai ji parduodama sudarant atskiras sutartis tarp turisto ir turizmo paslaugų teikėjo (teikėjų) dėl turizmo paslaugų teikimo. 2. Šiame skirsnyje vartojamos sąvokos „kelionių pardavimo agentas“, „kelionių organizatorius“, „organizuota turistinė kelionė“, „turistas“, „turizmo paslaugų teikėjas“ yra suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme. 6.748 straipsnis. Pareiga teikti informaciją 1.

Pareiga

teikti informaciją

viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas (kelionių prospektai ar kitokia oficiali informacija), privalo teikti neklaidinančią įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją (nurodyti kelionės maršrutą, teikiamas kelionėje paslaugas ir įsipareigojimus, valiutų keitimo sąlygas ir tvarką, valstybių sienų perėjimo tvarką, lankomų vietovių epidemiologinę būklę, profilaktines priemones, vakcinaciją, dokumentų ir turistinės kelionės sutarties įforminimo tvarką bei sąlygas ir t. t.). 2. Kelionės organizatorius privalo prieš turizmo paslaugų teikimo sutarties pasirašymą suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio išsamią informaciją (nurodyti su pasu ir vizomis susijusius reikalavimus, informaciją apie sveikatos formalumus ir t. t.). 3. Iki turisto išvykimo į kelionę kelionės organizatorius privalo suteikti turistui įstatymų nustatytos formos ir turinio informaciją (nurodyti tarpines stotis, keleivio vietą transporto priemonėje, kelionės organizatoriaus atstovo duomenis ryšiams palaikyti ir t. t.). 6.748 straipsnis. Informacijos ir dokumentų teikimas iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo

1. Siūlydamas

įsigyti savo teikiamas paslaugas, kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo privalo raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvariąją laikmeną pateikti turistui aiškią, suprantamą ir neklaidinančią informaciją:

1) apie pagrindines organizuotos turistinės kelionės sąlygas ir (ar) pagrindinius teikiamų paslaugų ypatumus:

  • a) kelionės tikslo vietą (vietas), maršrutą ir buvimo laikotarpius –

nurodyti datas ir, kai įtraukta apgyvendinimo paslauga, įskaičiuotų nakvynių skaičių;

b) transporto priemones, jų duomenis ir kategorijas, išvykimo ir grįžimo vietas, datas ir laiką, laukimo tarpinėse stotelėse trukmę, vietas ir transporto jungtis.

Tais atvejais, kai tikslus laikas dar nenustatytas, kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas informuoja turistą apie apytikslį išvykimo ir grįžimo laiką;

  • c) apgyvendinimo vietą, pagrindinius požymius ir, jei pagal atitinkamas

priimančiosios valstybės taisykles yra nustatyta, informaciją apie turistinę kategoriją arba klasę;

d) maitinimą arba maitinimo paslaugas;

e) apsilankymus, ekskursiją (ekskursijas) ar kitas paslaugas, įtrauktas į galutinę organizuotos turistinės kelionės kainą;

f) tai, ar kuri nors kelionės paslauga turistui bus teikiama kaip grupės nariui (tais atvejais, kai tai nėra akivaizdu, atsižvelgiant į aplinkybes), ir, kai tai yra įmanoma, informaciją apie apytikslį grupės dydį;

g) kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos;

  • h) informaciją, ar organizuota turistinė kelionė iš esmės tinka riboto judumo

asmenims, ir turisto prašymu – tikslią informaciją apie organizuotos turistinės kelionės tinkamumą, atsižvelgiant į turisto poreikius;

  • 2) kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento rekvizitus ar

kontaktinius duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, taip pat adresą, telefono numerį ir, jei turi, elektroninio pašto adresą);

  • 3) bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai,

visos papildomos įmokos, rinkliavos ir kitos išlaidos, arba, kai tos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos prieš sudarant sutartį, informaciją apie papildomas išlaidas, kurias turistas vis dar gali patirti;

  • 4) organizuotos turistinės kelionės apmokėjimo tvarką, įskaitant kainos dalį, kuri

turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką;

  • 5) minimalų turistų skaičių, kurio reikia, kad organizuota turistinė kelionė

įvyktų, ir terminą, nurodytą šio kodekso 6.751 straipsnio 2 dalyje, per kurį turistas gali nutraukti sutartį, jei organizuotai turistinei kelionei nesurenkamas minimalus turistų skaičius;

  • 6) paso ir vizos reikalavimus, įskaitant apytikslę vizos išdavimo proceso trukmę;
  • 7) su sveikata susijusius formalumus (informaciją apie valstybių, į kurias

vykstama, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę būklę, privalomas ir rekomenduojamas profilaktikos priemones, informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką);

  • 8) turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį šio kodekso

6.750 straipsnyje nustatyta tvarka;

  • 9) turisto teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės

kelionės sutarties per 14 dienų šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

10) neprivalomą arba privalomą draudimą išlaidoms, atsirandančioms turistui nutraukus sutartį, arba pagalbos, įskaitant turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą, išlaidoms nelaimingo atsitikimo, ligos ar mirties atveju apmokėti.

Tais atvejais, kai tikslus laikas dar nenustatytas, kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas informuoja turistą apie apytikslį išvykimo ir grįžimo laiką;

  • c) apgyvendinimo vietą, pagrindinius požymius ir, jei pagal atitinkamas

priimančiosios valstybės taisykles yra nustatyta, informaciją apie turistinę kategoriją arba klasę;

d) maitinimą arba maitinimo paslaugas;

e) apsilankymus, ekskursiją (ekskursijas) ar kitas paslaugas, įtrauktas į galutinę organizuotos turistinės kelionės kainą;

f) tai, ar kuri nors kelionės paslauga turistui bus teikiama kaip grupės nariui (tais atvejais, kai tai nėra akivaizdu, atsižvelgiant į aplinkybes), ir, kai tai yra įmanoma, informaciją apie apytikslį grupės dydį;

g) kalbą, kuria bus teikiamos paslaugos, kai turisto galimybė pasinaudoti jomis priklauso nuo žodžiu pateikiamos informacijos;

  • h) informaciją, ar organizuota turistinė kelionė iš esmės tinka riboto judumo

asmenims, ir turisto prašymu – tikslią informaciją apie organizuotos turistinės kelionės tinkamumą, atsižvelgiant į turisto poreikius;

  • 2) kelionių organizatoriaus ir (ar) kelionių pardavimo agento rekvizitus ar

kontaktinius duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą, taip pat adresą, telefono numerį ir, jei turi, elektroninio pašto adresą);

  • 3) bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą, į kurią įskaičiuoti mokesčiai,

visos papildomos įmokos, rinkliavos ir kitos išlaidos, arba, kai tos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos prieš sudarant sutartį, informaciją apie papildomas išlaidas, kurias turistas vis dar gali patirti;

  • 4) organizuotos turistinės kelionės apmokėjimo tvarką, įskaitant kainos dalį, kuri

turi būti sumokėta iš anksto, likusios sumos mokėjimo grafiką;

  • 5) minimalų turistų skaičių, kurio reikia, kad organizuota turistinė kelionė

įvyktų, ir terminą, nurodytą šio kodekso 6.751 straipsnio 2 dalyje, per kurį turistas gali nutraukti sutartį, jei organizuotai turistinei kelionei nesurenkamas minimalus turistų skaičius;

  • 6) paso ir vizos reikalavimus, įskaitant apytikslę vizos išdavimo proceso trukmę;
  • 7) su sveikata susijusius formalumus (informaciją apie valstybių, į kurias

vykstama, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę būklę, privalomas ir rekomenduojamas profilaktikos priemones, informaciją apie sveikatos draudimo įforminimo tvarką);

  • 8) turisto teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį šio kodekso

6.750 straipsnyje nustatyta tvarka;

  • 9) turisto teisę atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės

kelionės sutarties per 14 dienų šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

10) neprivalomą arba privalomą draudimą išlaidoms, atsirandančioms turistui nutraukus sutartį, arba pagalbos, įskaitant turisto grąžinimą į pradinę išvykimo vietą, išlaidoms nelaimingo atsitikimo, ligos ar mirties atveju apmokėti. 2.

2. Kelionių

organizatorius aiškiai, suprantamai ir pastebimai turisto pageidaujama forma praneša turistui apie visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pakeitimus. Visą šią informaciją kelionių organizatorius pateikia patvariojoje laikmenoje iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo. 3. Jeigu kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo nepateikia turistui šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos informacijos, turistas neprivalo apmokėti papildomų kelionių organizatoriaus mokesčių, rinkliavų ir kitų išlaidų, kurios nebuvo įskaičiuotos į bendrą organizuotos turistinės kelionės kainą. 4. Likus pakankamai laiko iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, kelionių organizatorius pateikia turistui būtinus kvitus, kuponus, bilietus, informaciją apie numatytą išvykimo laiką ir, kai taikytina, registracijos terminą ir numatytą laukimo tarpinėse stotelėse, transporto jungčių ir atvykimo laiką. Šioje dalyje nurodyti dokumentai pateikiami turistui tokia forma, kuria buvo sudaryta šio kodekso 6.749 straipsnyje nurodyta organizuotos turistinės kelionės sutartis. 6.749 straipsnis. Sutarties forma ir turinys

1. Turistinių paslaugų teikimo

sutartis turi būti rašytinė. 2.

2. Turistinių paslaugų teikimo

sutartyje (ar jos priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis) privalo būti nurodyta:

1) kelionės organizatoriaus rekvizitai (pavadinimas, adresas, telefonas ir kt.);

2) turisto asmens duomenys ir gyvenamoji vieta;

3) išvykimo, grįžimo vieta, data ir laikas bei lankomos vietos ar šalys, nurodant datas, kada į jas atvykstama ir išvykstama;

4) kelionėje teikiamos turizmo paslaugos ir jų apibūdinimas, specialūs turisto pageidavimai;

5) turizmo paslaugų užmokestis (jo keitimo ir grąžinimo sąlygos), mokėjimo būdai ir terminai, nurodant, kad į kelionės paslaugų kainą įskaičiuojamos visos paslaugos;

6) sutarties sąlygų keitimo ir sutarties nutraukimo atvejai, sveikatos draudimo tvarka, finansinės garantijos;

7) sutarties numeris ir sudarymo data, pretenzijų pareiškimo terminas. 3. Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinės sąlygos tvirtinamos įstatymų nustatyta tvarka. 6.749 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymas ir turinys

1. Organizuotos turistinės kelionės

sutartis turi būti parengta aiškia ir suprantama kalba. Rašytine forma sudaroma sutartis turi būti įskaitoma. 2.

2. Kelionių organizatorius

organizuotos turistinės kelionės sutartyje privalo nurodyti šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją bei aiškią ir suprantamą informaciją:

1) specialius turisto reikalavimus, kuriuos kelionių organizatorius sutiko patenkinti;

2) informaciją, kad kelionių organizatorius pagal šio kodekso 6.754 straipsnį atsako už tinkamą visų paslaugų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį teikimą ir kad kelionių organizatorius privalo teikti reikalingą pagalbą turistui;

3) draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, ar finansų įstaigos, suteikusios finansinę garantiją, pavadinimą ir jų kontaktinius duomenis, įskaitant jų adresą, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos kontaktinius duomenis (adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą);

4) kelionių organizatoriaus vietinio atstovo, kelionių vadovo, kontaktinio centro ar kitos tarnybos, kurie suteikia turistui galimybę greitai susisiekti su kelionių organizatoriumi ir su juo bendrauti, kreiptis pagalbos turistui susidūrus su sunkumais arba pateikti pretenziją dėl netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo ar šios sutarties nevykdymo, vardą ir pavardę arba pavadinimą, adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą ir, jei yra, fakso numerį;

5) informaciją, kad turistas privalo be nepagrįsto delsimo pranešti kelionių organizatoriui šios dalies

4 punkte nurodytais kontaktais apie bet kokį netinkamo organizuotos

turistinės kelionės sutarties vykdymo ar šios sutarties nevykdymo atvejį, turisto pastebėtą organizuotos turistinės kelionės metu;

6) kai pagal sudarytą organizuotos turistinės kelionės sutartį, į kurią įtraukta apgyvendinimo paslauga, keliauja nepilnametis, kurio nelydi vienas iš tėvų arba kitas lydintis asmuo, – informaciją, kuri suteikia galimybę tiesiogiai susisiekti su nepilnamečiu arba su nepilnametį lydinčiu asmeniu nepilnamečio buvimo vietoje;

7) informaciją apie kelionių organizatoriaus vidinę pretenzijų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus, kurie taikomi sudarytai organizuotos turistinės kelionės sutarčiai, ir, kai taikytina, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, nagrinėjantį ginčus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, ir informaciją apie elektroninį ginčų nagrinėjimo būdą;

8) informaciją apie turisto teisę perleisti organizuotos turistinės kelionės sutartį kitam turistui pagal šio kodekso 6.753 straipsnį.

Kelionių organizatorius organizuotos turistinės kelionės sutartyje privalo nurodyti šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją bei aiškią ir suprantamą informaciją:

1) specialius turisto reikalavimus, kuriuos kelionių organizatorius sutiko patenkinti;

2) informaciją, kad kelionių organizatorius pagal šio kodekso 6.754 straipsnį atsako už tinkamą visų paslaugų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį teikimą ir kad kelionių organizatorius privalo teikti reikalingą pagalbą turistui;

3) draudimo įmonės, išdavusios prievolių įvykdymo laidavimo draudimą, ar finansų įstaigos, suteikusios finansinę garantiją, pavadinimą ir jų kontaktinius duomenis, įskaitant jų adresą, ir Vyriausybės įgaliotos institucijos kontaktinius duomenis (adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą);

4) kelionių organizatoriaus vietinio atstovo, kelionių vadovo, kontaktinio centro ar kitos tarnybos, kurie suteikia turistui galimybę greitai susisiekti su kelionių organizatoriumi ir su juo bendrauti, kreiptis pagalbos turistui susidūrus su sunkumais arba pateikti pretenziją dėl netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo ar šios sutarties nevykdymo, vardą ir pavardę arba pavadinimą, adresą, telefoną, elektroninio pašto adresą ir, jei yra, fakso numerį;

5) informaciją, kad turistas privalo be nepagrįsto delsimo pranešti kelionių organizatoriui šios dalies

4 punkte nurodytais kontaktais apie bet kokį netinkamo organizuotos

turistinės kelionės sutarties vykdymo ar šios sutarties nevykdymo atvejį, turisto pastebėtą organizuotos turistinės kelionės metu;

6) kai pagal sudarytą organizuotos turistinės kelionės sutartį, į kurią įtraukta apgyvendinimo paslauga, keliauja nepilnametis, kurio nelydi vienas iš tėvų arba kitas lydintis asmuo, – informaciją, kuri suteikia galimybę tiesiogiai susisiekti su nepilnamečiu arba su nepilnametį lydinčiu asmeniu nepilnamečio buvimo vietoje;

7) informaciją apie kelionių organizatoriaus vidinę pretenzijų nagrinėjimo tvarką ir apie alternatyvius ginčų sprendimo būdus, kurie taikomi sudarytai organizuotos turistinės kelionės sutarčiai, ir, kai taikytina, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, nagrinėjantį ginčus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, ir informaciją apie elektroninį ginčų nagrinėjimo būdą;

8) informaciją apie turisto teisę perleisti organizuotos turistinės kelionės sutartį kitam turistui pagal šio kodekso 6.753 straipsnį. 3.

3. Šio straipsnio 2 dalyje ir šio

kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra laikoma neatskiriama organizuotos turistinės kelionės sutarties dalimi. Šio kodekso 6.748 straipsnio

1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodyta informacija negali būti

keičiama, nebent organizuotos turistinės kelionės sutarties šalys aiškiai susitaria kitaip. 4. Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartines sąlygas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. 5. Kelionių organizatorius, sudaręs organizuotos turistinės kelionės sutartį arba be nepagrįsto delsimo po jos sudarymo, patvariojoje laikmenoje turistui pateikia sutarties kopiją arba sutarties sudarymo patvirtinimą. Turistas turi teisę prašyti popierinės kopijos, jeigu organizuotos turistinės kelionės sutartis buvo sudaryta fiziškai kartu dalyvaujant šalims. 6. Ne prekybai skirtose patalpose sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties kopija ar šios sutarties sudarymo patvirtinimas turistui pateikiami popierine forma arba, jei turistas sutinka, kitoje patvariojoje laikmenoje. 6.750 straipsnis. Turisto teisė atsisakyti sutarties

1. Turistas turi teisę bet kuriuo

metu atsisakyti sutarties. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento. 2. Jeigu turistas atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias jis atsako, tai jis turi atlyginti kelionės organizatoriui nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo. Tačiau nuostolių dydis šiuo atveju negali viršyti maksimalios vienos kelionės kainos. 3. Jeigu turistas atsisako sutarties dėl su juo susijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, kelionės organizatorius turi teisę reikalauti atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius, padarytus dėl tokio atsisakymo, išskyrus atvejus, kai sutarties atsisakoma dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Šioje dalyje nurodytais atvejais atlygintinų tiesioginių nuostolių dydis negali viršyti sutartyje nustatytos kelionės kainos. 4.

4. Turistas, atsisakęs sutarties dėl aplinkybių, už kurias atsako kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, arba dėl su turistu nesusijusių aplinkybių, kurių jis negali kontroliuoti ir kurių sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už kelionę sumokėti pinigai arba jo sutikimu kompensuota kitu būdu. 6.750 straipsnis. Turisto teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį ir atsisakyti sutarties

1. Turistas turi teisę bet kuriuo

metu nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. 2. Jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį. Tais atvejais, kai sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas organizuotos turistinės kelionės sutartyje, jo dydis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo ir pajamų, kurias kelionių organizatorius numato gauti ar gautų pardavęs organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. Tais atvejais, kai sutarties nutraukimo mokestis sutartyje nenumatytas, sutarties nutraukimo mokestis turi atitikti organizuotos turistinės kelionės kainą, iš jos atėmus dėl kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas, gautas pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. 3. Turisto prašymu kelionių organizatorius turi pateikti sutarties nutraukimo mokesčio sumos pagrindimą. Visais atvejais sutarties nutraukimo mokesčio dydis negali viršyti sutartyje nustatytos organizuotos turistinės kelionės kainos. 4.

4. Turistas turi teisę nutraukti organizuotos

turistinės kelionės sutartį, nemokėdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutarties nutraukimo mokesčio, šiais atvejais:

1) jeigu kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės pradžios pakeičia sutarties sąlygas, kai yra šio kodekso 6.752 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės;

2) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų organizuotos turistinės kelionės sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą laikotarpį nepašalina trūkumų. Šio kodekso 6.752¹ straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais turistas gali prašyti sumažinti organizuotos turistinės kelionės kainą arba atlyginti žalą;

3) jeigu kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta atsiranda nenugalimos jėgos aplinkybių, dėl kurių gali tapti neįmanoma vykdyti organizuotą turistinę kelionę ar nuvežti turistus į kelionės tikslo vietą. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už organizuotą turistinę kelionę sumokėti pinigai, tačiau jam nesuteikiama teisė papildomai gauti žalos atlyginimą. 5. Turistas turi teisę, nenurodydamas priežasties per 14 dienų, atsisakyti ne prekybos patalpose sudarytos organizuotos turistinės kelionės sutarties, apie tai pranešdamas kelionių organizatoriui šio kodekso 6.228¹⁰ straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka. 6.751 straipsnis. Kelionės organizatoriaus teisė atsisakyti sutarties

1. Kelionės

organizatorius turi teisę atsisakyti sutarties tik dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas privalo informuoti turistą

2. Jeigu kelionės

organizatorius atsisako sutarties dėl aplinkybių, už kurias turistas neatsako, jis privalo pasiūlyti turistui naują tokios pat ar geresnės kokybės kelionę (alternatyvią kelionę). Jeigu dėl pagrįstų priežasčių nėra galimybės pasiūlyti alternatyvią kelionę arba turistas pasiūlytos naujos kelionės atsisako, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų grąžinti už neįvykusią kelionę sumokėti pinigai. 3.

atsisakęs sutarties, privalo atlyginti turistui turtinę žalą ir grąžinti pinigus už kelionę. Žala neatlyginama, kai:

1) kelionės organizatorius atsisako sutarties dėl to, kad buvo gautas mažesnis, nei nustatytas minimalus paraiškų tokiai kelionei kiekis, atsisakyti per sutartyje nurodytą laiką, o turistas buvo informuotas apie kelionės organizatoriaus teisę atsisakyti sutarties šiuo pagrindu

2) kelionės organizatorius atsisakė sutarties dėl nenugalimos jėgos, išskyrus atvejus, kai sutartis numato tokiais atvejais kelionę organizuoti iš naujo. 6.751 straipsnis. Kelionių organizatoriaus teisė nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį iki organizuotos turistinės kelionės pradžios

1. Kelionių organizatorius turi

teisę iki organizuotos turistinės kelionės pradžios nutraukti sutartį, grąžinti turistui visus sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę ir atlyginti turisto patirtą žalą. 2. Jeigu organizuotą turistinę kelionę įsigijusių asmenų skaičius yra mažesnis negu sutartyje nurodytas minimalus turistų skaičius, kelionių organizatorius turi teisę nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei kelionių organizatorius apie sutarties nutraukimą šiuo pagrindu informaciją turistui pateikė patvariojoje laikmenoje ne vėliau kaip:

1) likus 20 dienų iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra ilgesnė negu 6 dienos;

2) likus 7 dienoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra ne trumpesnė negu 2 dienos ir ne ilgesnė negu 6 dienos;

3) likus 48 valandoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra trumpesnė negu 2 dienos. 3.

3. Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta žala neatlyginama, kai:

1) organizuotą turistinę kelionę įsigijusių asmenų skaičius yra mažesnis negu organizuotos turistinės kelionės sutartyje nurodytas minimalus turistų skaičius ir turistas buvo raštu informuotas apie kelionių organizatoriaus teisę atsisakyti sutarties šiuo pagrindu per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą;

2) kelionių organizatorius negali įvykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties dėl nenugalimos jėgos ir jis nedelsdamas iki organizuotos turistinės kelionės pradžios praneša turistui apie sutarties nutraukimą. 4. Kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę. 6.752 straipsnis. Sutarties sąlygų pakeitimas

1. Kelionės organizatorius turi

teisę sutartyje numatyti, kad jam yra suteikiama teisė dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turistą, pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą Tokiu atveju turistas turi teisę atsisakyti keisti sutartį. 2. Be šio straipsnio 1 dalyje numatytos išlygos, kelionės organizatorius taip pat gali sutartyje numatyti, kad jis turi teisę dėl svarbių priežasčių, apie kurias jis nedelsdamas informuoja turistą, pakeisti sutarties sąlygą. Turistas tokiu atveju gali atsisakyti keisti sutartį tik tada, kai toks pakeitimas turistui padarytų esminę žalą. 3. Kelionės organizatorius turi teisę sutartyje numatyti, kad jis, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki kelionės pradžios, gali padidinti kelionės kainą dėl to, kad pasikeičia vežimo išlaidos, įskaitant išlaidas degalams, privalomiems mokesčiams ar atitinkamų valiutų keitimui. Šiuo atveju kelionės organizatorius privalo nurodyti, kodėl padidėjo kaina ir kaip buvo apskaičiuotas kainos padidėjimas. Turistas turi teisę atsisakyti kainos didinimo. 4.

4. Jeigu

turistas atsisako keisti sutarties sąlygas šio straipsnio 1–3 dalyse numatytais atvejais, kelionės organizatorius įgyja teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju turistas turi teisę reikalauti grąžinti ar kompensuoti už kelionę sumokėtus pinigus arba, jei kelionė iš dalies jau įvyko, proporcingą jų dalį. Jeigu kelionės organizatorius atsisako sutarties po to, kai turistas atsisako keisti sutarties sąlygas šio straipsnio 1–2 dalyse numatytais atvejais, atitinkamai taikoma ir šio kodekso 6.751 straipsnio 3 dalis. 6.752 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų pakeitimas iki organizuotos turistinės kelionės pradžios

1. Kelionių organizatorius neturi

teisės iki organizuotos turistinės kelionės pradžios vienašališkai keisti organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų, išskyrus kainą šio kodekso 6.752¹ straipsnyje nustatyta tvarka, nebent yra visos šios aplinkybės:

1) tokia kelionių organizatoriaus teisė nustatyta sutartyje;

2) sutarties pakeitimai nėra esminiai;

3) kelionių organizatorius turisto pageidaujama forma patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai pateikė turistui informaciją apie pakeitimus. 2. Turistas turi teisę savo pasirinkimu per kelionių organizatoriaus nurodytą protingą terminą sutikti su kelionių organizatoriaus siūlomais organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų pakeitimais ar nutraukti sutartį ir nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio, esant bent vienai iš šių aplinkybių (sąlygų):

1) kelionių organizatorius iki organizuotos turistinės kelionės pradžios yra priverstas iš esmės pakeisti bet kurią iš šio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pagrindinių organizuotos turistinės kelionės paslaugų sąlygų ir (ar) ypatumų;

2) kelionių organizatorius negali įvykdyti organizuotos turistinės kelionės sutartyje nurodytų specialių turisto reikalavimų;

3) kelionių organizatorius pasiūlo padidinti organizuotos turistinės kelionės kainą daugiau kaip 8 procentais pagal šio kodekso 6.752¹ straipsnį. 3.

3. Turistui

nutraukus sutartį dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kelionių organizatorius gali turistui pasiūlyti lygiavertę ar aukštesnės kokybės kitą organizuotą turistinę kelionę. 4. Jeigu dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sutarties pakeitimų ar dėl šio straipsnio

3 dalyje nurodytos organizuotos turistinės kelionės suprastėja kelionės kokybė

ar sumažėja jos kaina, turistas turi teisę reikalauti grąžinti dalį sumokėtų pinigų. 5. Jeigu organizuotos turistinės kelionės sutartis nutraukiama vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi ir turistas nesutinka su kelionių organizatoriaus siūloma alternatyvia organizuota turistine kelione, kelionių organizatorius privalo be nepagrįsto delsimo, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos, grąžinti visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus. Šio kodekso 6.252 straipsnio 1 dalies, 6.754¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 2 dalies, 6.755 straipsnio 1 ir 2 dalių, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Turizmo įstatymo nuostatos dėl pretenzijų pateikimo senaties termino organizuotos turistinės kelionės sutarties šalims taikomos mutatis mutandis. 6. Kelionių organizatorius be nepagrįsto delsimo patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai pateikia turistui informaciją apie:

1) siūlomus sutarties pakeitimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – apie jų įtaką organizuotos turistinės kelionės kainai;

2) protingą terminą, per kurį turistas turi informuoti kelionių organizatorių apie savo sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį;

3) pasekmes, jeigu turistas neatsakytų per šios dalies 2 punkte nurodytą terminą;

4) kai pasiūloma, alternatyvią organizuotą turistinę kelionę ir jos kainą. 6.752¹ straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties kainos keitimas 1.

Kelionių organizatorius turi teisę didinti kelionės kainą po organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo tik esant visoms šioms sąlygoms:

1) sutartyje numatyta, kad kelionių organizatorius gali padidinti organizuotos turistinės kelionės kainą;

2) sutartyje aiškiai nurodoma turisto teisė į kainos sumažinimą, sumažėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms, ir nurodoma, kaip turi būti apskaičiuojama peržiūrėta kaina;

3) kelionių organizatorius patvariojoje laikmenoje aiškiai ir suprantamai informuoja turistą apie kainos padidinimą likus ne mažiau kaip 20 dienų iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, nurodydamas kainos padidėjimo priežastis ir kaip buvo apskaičiuotas kainos padidėjimas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas kelionės kainos didinimas galimas tik tuo atveju, kai jį tiesiogiai lemia:

1) pasikeitusi turistų vežimo kaina dėl degalų ar kitų energijos šaltinių išlaidų;

2) pasikeitęs su į sutartį įtrauktų paslaugų susijusių mokesčių ar rinkliavų, kuriuos taiko tretieji asmenys, tiesiogiai nedalyvaujantys vykdant organizuotą turistinę kelionę, dydis;

3) pasikeičia su organizuota turistine kelione susijusios užsienio valiutos keitimo kursas. 3. Turistas turi teisę reikalauti sumažinti kainą šiais atvejais:

1) sumažėjus šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms;

2) dėl netinkamo sutarties vykdymo, nebent kelionių organizatorius įrodo, kad sutartis vykdoma netinkamai dėl turisto kaltės;

3) kai dėl siūlomų alternatyvių paslaugų organizuota turistinė kelionė tampa žemesnės kokybės negu nurodyta sutartyje;

4) jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba turistas jų atsisako pagal šio kodekso 6.754 straipsnio 5 dalį;

5) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą pagrįstą laikotarpį nepašalina trūkumų. 4.

4. Sumažinus kelionės

kainą, kelionių organizatorius turi teisę iš turistui turimos sugrąžinti sumos išskaičiuoti faktines administravimo išlaidas, turisto prašymu pateikdamas tokių administravimo išlaidų pagrindimą. 5. Jeigu šio straipsnio

1 dalyje nurodytas kainos padidinimas viršija 8 procentus galutinės

organizuotos turistinės kelionės kainos, turistas turi teisę nutraukti sutartį ar pasirinkti kelionių organizatoriaus siūlomą alternatyvią organizuotą turistinę kelionę vadovaudamasis šio kodekso 6.752 straipsniu. 6.753 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties šalių pasikeitimas

1. Turistas turi teisę perleisti

savo teisę į kelionę trečiajam kitam asmeniui, kuris vykdys įgis visas turisto teises ir pareigas pagal sutartį sąlygas., jeigu iki organizuotos turistinės kelionės pradžios pateikia pagrįstą pranešimą kelionių organizatoriui. Turisto pranešimas visais atvejais laikomas pagrįstu, jeigu jis pateiktas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. 2. Toks perleidimas turi būti įformintas sutartimi su trečiuoju asmeniu, o turistas apie tai raštu privalo pranešti kelionės organizatoriui. Teisę į kelionę perleidžiantis asmuo turistas ir trečiasis kitas asmuo atsako solidariai kelionės kelionių organizatoriui už kelionės kainos ir išlaidų, susijusių su teisės į kelionę perleidimu, sumokėjimą atsako solidariai. 3. Jeigu kelionės organizatorius dėl savo nemokumo ar kitų priežasčių negali tinkamai įvykdyti sutarties, jis privalo imtis priemonių, kad jo pareigas perimtų kitas asmuo. Jeigu turistas jau atvyko į paskyrimo vietą, kelionės organizatorius bet kuriuo atveju privalo užtikrinti turisto sugrįžimą atgal. Kelionių organizatorius informuoja turistą, perleidžiantį savo teisę į kelionę kitam asmeniui, apie faktines sutarties perleidimo išlaidas ir pateikia jas pagrindžiančius įrodymus.

Tos išlaidos turi būti pagrįstos ir neviršyti kelionių organizatoriaus dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties perleidimo patirtų faktinių išlaidų. 6.754 straipsnis. Sutarties vykdymas ir atsakomybė už netinkamą jos vykdymą

1. Kelionės organizatorius privalo

vykdyti sutartį atsižvelgdamas į turisto protingus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti. 2. Jeigu sutartis nėra vykdoma atsižvelgiant į turisto protingus lūkesčius, kelionės organizatorius privalo atlyginti turistui nuostolius. Kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojasi, neatsako už netinkamą sutarties įvykdymą, jeigu:

1) dėl netinkamo sutarties įvykdymo kaltas turistas;

2) už netinkamą sutarties įvykdymą, kurio kelionės organizatorius nenumatė ir negalėjo numatyti, atsako trečiasis asmuo, kurio suteiktos paslaugos nesusijusios su kelionės organizatoriaus teikiamomis paslaugomis;

3) sutartis netinkamai įvykdoma dėl nenugalimos jėgos arba dėl įvykio, kurio kelionės organizatorius ar asmuo, kurio pagalba kelionės organizatorius naudojosi, atsižvelgiant į visą įmanomą jų apdairumą, nenumatė ir negalėjo numatyti

3. Jeigu sutartis vykdoma

ne pagal turisto lūkesčius, kelionės organizatorius, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, privalo teikti turistui visokeriopą pagalbą ir paramą. Jeigu priežastis, dėl kurios sutartis nėra tinkamai vykdoma, susijusi su pačiu turistu, kelionės organizatorius turi teikti turistui tokią pagalbą ir paramą, kurios, remiantis protingumo kriterijumi, gali būti reikalaujama iš kelionės organizatoriaus pagal sutartį. Šiuo atveju kelionės organizatoriaus išlaidas, susijusias su tokios pagalbos ir paramos teikimu, turi atlyginti pats turistas.

Jeigu už netinkamą sutarties vykdymą atsako kelionės organizatorius arba asmuo, kurio pagalba jis naudojasi (šio straipsnio 2 dalis), tai visas išlaidas, susijusias su papildomos pagalbos ir paramos teikimu turistui, apmoka pats kelionės organizatorius. 4. Jeigu prasidėjus kelionei paaiškėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti pagrindinės sutartų paslaugų dalies, tai jis privalo pasiūlyti turistui tinkamas alternatyvias paslaugas už tokią pačią kainą sutartyje nurodytam terminui ir kompensuoti turistui anksčiau pasiūlytų ir faktiškai suteiktų paslaugų kainos skirtumą. Jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba dėl protingų priežasčių turistas jų atsisakė, kelionės organizatorius, be papildomo užmokesčio, turi užtikrinti turisto grąžinimą atgal arba nuvežimą į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistas, taip pat grąžinti turistui pinigus už nesuteiktas paslaugas. 5. Jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lūkesčiai neišsipildo ir dėl to turistas lieka kelione nepatenkintas, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. Atlygintinos neturtinės žalos dydis šiuo atveju negali viršyti trigubos kelionės kainos. 6.754 straipsnis. Kelionių organizatoriaus atsakomybė už netinkamą organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymą

1. Kelionių organizatorius privalo

vykdyti organizuotos turistinės kelionės sutartį atsižvelgdamas į turisto teisėtus lūkesčius, kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti, nepaisant to, ar tas paslaugas turi teikti pats kelionių organizatorius, ar kiti turizmo paslaugų teikėjai. 2.

2. Jeigu organizuotos

turistinės kelionės sutartyje nurodytos paslaugos teikiamos ne pagal sutarties sąlygas, kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą privalo ištaisyti turisto nurodytus trūkumus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. 3. Kelionių organizatorius gali netaisyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų trūkumų, kai to padaryti neįmanoma arba jei tai sukeltų neproporcingų išlaidų atsižvelgiant į trūkumų mastą ir į netinkamai suteiktų paslaugų, nurodytų organizuotos turistinės kelionės sutartyje, vertę. Jeigu kelionių organizatorius neištaiso trūkumų dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių, taikomos šio kodekso 6.754¹ straipsnio nuostatos dėl žalos atlyginimo. 4. Jeigu kelionių organizatorius neištaiso trūkumų ne dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priežasčių per turisto nustatytą protingą terminą, turistas gali tai padaryti pats ir pareikalauti padengti būtinas išlaidas. Jeigu trūkumus būtina ištaisyti nedelsiant, turistas neprivalo nurodyti termino. 5. Kai kelionių organizatorius negali suteikti didelės paslaugų dalies pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį, jis pasiūlo turistui be papildomų išlaidų tinkamas alternatyvias paslaugas, kurių kokybė, jeigu įmanoma, būtų lygiavertė sutartyje nurodytai kokybei arba aukštesnė už ją, kad būtų galima toliau tęsti organizuotą turistinę kelionę, taip pat tais atvejais, kai turisto sugrįžimo į išvykimo vietą paslauga nesuteikiama taip, kaip buvo susitarta. Turistas gali atsisakyti pasiūlytų alternatyvų, jeigu jos nėra panašios į tas paslaugas, dėl kurių buvo susitarta sutartyje, arba jeigu suteiktas kainos sumažinimas yra neadekvatus. 6.

6. Jeigu organizuota turistinė

kelionė apima keleivių vežimo paslaugą, kelionių organizatorius šio straipsnio

5 dalyje nurodytais atvejais be papildomo užmokesčio turi užtikrinti, kad

turistas būtų grąžintas į pradinę išvykimo vietą arba nuvežtas į kitą vietovę, dėl kurios sutinka turistas, taip pat turistui grąžinti pinigus už nesuteiktas paslaugas. 7. Kai kelionių organizatorius dėl nenugalimos jėgos negali užtikrinti turisto grąžinimo pagal sutartį, kelionių organizatorius privalo apmokėti būtino apgyvendinimo, kurio kategorija, jeigu įmanoma, yra lygiavertė nurodytajai sutartyje, tam laikotarpiui, kiek trunka nenugalimos jėgos aplinkybės, bet ne ilgesniam kaip trijų nakvynių laikotarpiui kiekvienam turistui, išlaidas, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose numatyti ilgesni laikotarpiai. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas išlaidų apribojimas netaikomas riboto judumo asmenimis, kaip jie apibrėžti

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB)

Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL 2006 L 204, p. 1) 2 straipsnio a dalyje, ir juos lydintiems asmenims, nėščiosioms bei nelydimiems nepilnamečiams, taip pat asmenims, kuriems reikia specialios medicinos pagalbos, jei turistas apie jo specialius poreikius praneša kelionių organizatoriui likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Šioje dalyje nustatytais atvejais kelionių organizatorius negali apriboti savo atsakomybės remdamasis nenugalimos jėgos aplinkybėmis, jei atitinkamas transporto paslaugų teikėjas pagal įstatymus ar Europos Sąjungos teisės aktus negali remtis tokiomis aplinkybėmis. 6.754¹ straipsnis. Žalos atlyginimas 1.

Žalos atlyginimas

1. Turistas turi teisę reikalauti

be nepateisinamo delsimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą šiais atvejais:

1) jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų organizuotos turistinės kelionės sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą terminą nepašalina trūkumų;

2) jeigu kelionės organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų arba turistas jų atsisako pagal 6.754 straipsnio 5 dalį;

3) kitais šio kodekso nustatytais atvejais. 2. Kelionių organizatorius neatsako už netinkamą organizuotos turistinės kelionės sutarties įvykdymą, jeigu kelionių organizatorius įrodo, kad sutartis buvo netinkamai vykdoma dėl:

1) turisto kaltės;

2) trečiosios šalies, nesusijusios su paslaugų teikimu pagal sutartį, kaltės, ir todėl nebuvo įmanoma kaltės numatyti arba jos išvengti;

3) nenugalimos jėgos. 6.755 straipsnis. Draudimas panaikinti ar riboti civilinę atsakomybę Turisto teisė į žalos atlyginimą

1. Kelionės organizatorius neturi

teisės riboti ar panaikinti savo civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo. Tokios sutarties sąlygos dėl atsakomybės už minėtą žalą ribojimo ar panaikinimo negalioja. 2. Jeigu paslaugų pagal sutartį teikimas susijęs su tam tikros Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties galiojimu ir taikymu, kelionės organizatorius gali remtis tarptautinės sutarties nustatytu ar leidžiamu asmens, teikiančio tam tikras paslaugas, civilinės atsakomybės ribojimu ar panaikinimu. 3. Kelionės organizatorius neturi teisės riboti ar panaikinti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą turistui, jeigu žala padaroma dėl kelionės organizatoriaus tyčios ar didelio neatsargumo. 4. Jeigu žala, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties, turistui padaroma teikiant sutartyje numatytą paslaugą, tačiau tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius, tai kelionės organizatoriaus atsakomybė už tokią žalą gali būti ribojama triguba kelionės kaina. 1.

1. Jeigu žala, išskyrus žalą, atsiradusią dėl turisto mirties, sveikatos

sužalojimo, taip pat tyčinę žalą ar dėl didelio neatsargumo padarytą žalą, turistui padaroma teikiant organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą paslaugą, tačiau tą paslaugą teikia ne pats kelionės organizatorius, kelionės organizatoriaus atsakomybė už tokią žalą gali būti ribojama triguba kelionės kaina. 2. Turisto teisė gauti žalos atlyginimą ar teisė į kainos sumažinimą nedaro poveikio keleivių teisėms pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL 2004 L 046, p. 1), 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL 2007 L 315, p. 14), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (OL 2009 L 131, p. 24), 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2010 L 334, p. 1), 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2011 L 55, p. 1) ir pagal tarptautines konvencijas. 3.

3. Pagal šio kodekso 6.754¹

straipsnį kelionių organizatoriaus išmokėtas žalos atlyginimas arba pagal šio kodekso 6.752¹straipsnį kelionių organizatoriaus turistui suteiktas kainos sumažinimas ir pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines konvencijas išmokėtas žalos atlyginimas arba suteiktas kainos sumažinimas turistui išskaitomi vienas iš kito, kad būtų išvengta dvigubo žalos atlyginimo.“

3 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas

Papildyti Kodekso priedą 7 punktu: „7. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1).“

4 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio

3 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 17 dieną. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos

sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui. 3. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija pagal kompetenciją iki 2018 m. liepos 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6 straipsnis. Informacijos teikimas Europos Komisijai Lietuvos Respublikos ūkio ministerija teikia Europos Komisijai 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1), 26 straipsnyje numatytą informaciją apie šios direktyvos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2017-09-27 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR

LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.228³ STRAIPSNIO, ŠEŠTOSIOS KNYGOS xxxv

SKYRIAUS tREČIOJO SKIRSNIO IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

2015 m. lapkričio 25 d. buvo

priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau – direktyva 2015/2302). Direktyvos 2015/2302 28 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės narės iki 2018 m. sausio 1 d. turi priimti teisės aktus, įgyvendinančius direktyvos 2015/2302 nuostatas, ir tas nuostatas jos taiko nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Turizmo įstatymo projektas) tikslas – įgyvendinti direktyvos 2015/2302 nuostatas, susijusias su organizuotos turistinės kelionės bei turizmo paslaugų rinkinių sudarymu, kelionių organizatoriaus (toliau – KO), turizmo paslaugų rinkinių pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimu, turizmo paslaugų teikėjų atsakomybe už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Turizmo įstatymo projektu Turizmo įstatymas išdėstomas nauja redakcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228³ straipsnio, šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio, ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Civilinio kodekso projektas) siekiama įgyvendinti direktyvos 2015/2302 nuostatas, susijusias su organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymu, informacijos teikimu iki sutarties sudarymo ir iki išvykimo į kelionę, taip pat nuostatas dėl sutarties sąlygų keitimo, KO atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą ir žalos atlyginimo. 2.

2. Įstatymo

projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymų projektus rengė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 4-101 ,,Dėl darbo grupės sudarymo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus (vedėjas Renaldas Čiužas, tel. 8 706 64948, el. paštas [email protected]) patarėja Neringa Ulbaitė (tel. 8 706 64608, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, priimtas 1998 m. kovo 19 d. (įstatymas nauja redakcija buvo išdėstytas 2011 m. birželio 22 d., nauja redakcija įsigaliojo

2011 m. rugsėjo 1 d.). Šio

įstatymo taikymo sritis apima turizmo paslaugų organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų teises ir pareigas, informacijos apie organizuotą turistinę kelionę teikimą vartotojams, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje. Turizmo įstatyme reguliuojamos kelionių organizatorių (toliau – KO) teikiamos turizmo paslaugos ir jų prievolių įvykdymo užtikrinimas, apgyvendinimo paslaugos, turistų informavimo paslaugos, sveikatingumo paslaugos (sveikatos turizmas). Turizmo įstatyme įgyvendinamos 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau

  • Direktyva 90/314/EEB) nuostatos. Pagal šios direktyvos 7 straipsnį, „kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti ir vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas“.

Taigi KO gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, bei turistų grąžinimo į pradinę išvykimo vietą kaštai privalo būti 100 proc. padengti prievolių įvykdymo užtikrinimu. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatą ir atsižvelgiant į 2012 - 2014 metais įvykusius Lietuvos Respublikos kelionių organizatorių nemokumo ir bankroto atvejus, dėl kurių tiesioginę žalą patyrė turistai, Turizmo įstatymas buvo keletą kartų tobulintas. 2015 m. Europos Komisija pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą dėl Direktyvos 90/314/EEB galimai netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo. Ši pažeidimo procedūra pradėta dėl Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Viena iš svarbiausių priemonių, kurių Lietuva ėmėsi siekdama tobulinti Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, buvo Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1723, kuris įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d.

Šiame įstatyme nustatytos kokybiškai naujos prievolių įvykdymą užtikrinančių priemonių apskaičiavimo taisyklės, nustatytos didesnės prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos tais atvejais, kai kelionių organizatorius verčiasi išvykstamuoju turizmu (50 tūkst. eurų, kai kelionių organizatorius neorganizuoja kelionių užsakomaisiais skrydžiais, ir 200 tūkst. eurų, kai kelionių organizatorius organizuoja keliones užsakomaisiais skrydžiais), numatyta kelionių organizatoriaus atsakomybė už Turizmo įstatymo nuostatų, įskaitant pareigą turėti tinkamą prievolių įvykdymą užtikrinančią priemonę, nesilaikymą. Įstatyme taip pat suteikti didesni įgaliojimai Valstybiniam turizmo departamentui vykdant turizmo rinkos stebėsenos ir priežiūros funkciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1319 patvirtintas Kelionių organizatorių rizikos veiksnių nustatymo ir stebėsenos tvarkos aprašas ir kiti Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Europos Komisija 2017 m. vasario mėn. nutraukė minėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą dėl Direktyvos 90/314/EEB galimai netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje konstatavo, kad į Lietuvos Respublikos teisę buvo netinkamai perkeltos Direktyvos 90/314/EEB nuostatos, susijusios su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, ir, nustatęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje įtvirtintų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą, priteisė pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą. Apžvelgiamoje administracinėje byloje[1] ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės netinkamo Direktyvos 90/314/EEB nuostatų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį.

Kelionių organizatorius tapo nemokus ir dėl to kelionės nesuorganizavo, o pareiškėjui buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionės paketą sumokėta suma (4,96 proc.), todėl jis kreipėsi į teismą, siekdamas patirtos žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą – turtinius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti. LVAT teisėjų kolegija akcentavo, jog Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. ESTT, aiškindamas nurodytą straipsnį, yra pažymėjęs, kad kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, jog nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes šių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotoją nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu. Teisėjų kolegija sprendė, jog, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo

8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo

nepakankamos. Nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos. Atsižvelgusi į tai, LVAT teisėjų kolegija sprendė, jog Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnį.

LVAT

2017 m. birželio mėn. patenkino dar du grupinius turistų pareiškimus administracinėje

byloje Nr. eA-1976-624/2017 24 (pagal turizmo paslaugų teikimo sutartis su KO

„Freshtravel“) ir administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017 (pagal turizmo

paslaugų teikimo sutartis su KO „Go Planet Travel“). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Turizmo įstatyme būtina numatyti papildomą kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuris užtikrintų visišką (100 proc.) turistų nuostolių atlyginimą kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Turizmo įstatyme nėra numatyta pareiga atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimą, kadangi atvykstamojo turizmo veikla nėra siejama su rizikomis, kurios būdingos išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams, t.y. nėra būtinybės užtikrinti turistų pargabenimą į pradinę išvykimo vietą, suteikti būtiną apgyvendinimą, ir pan. Pagal organizuotos turistinės kelionės sutartis, atsakomybę už paslaugų teikimą turistams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką, prisiima kelionių organizatorius, su kuriuo sudaryta sutartis. Būtent šiam kelionių organizatoriui taikomi jo įsisteigimo valstybėje narėje nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme nėra numatytas kelionių pardavimo agentų licencijavimas, ir atitinkama šių subjektų priežiūra. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Turizmo įstatyme buvo atsisakyta kelionių agentų ir kelionių agentūrų veiklos reglamentavimo. Tačiau per pastaruosius kelerius metus padaugėjo atvejų, kai kelionių pardavimo agentai savarankiškai, neatstovaudami kelionių organizatoriams, turistams pardavinėjo organizuotas turistines keliones, vengė sudaryti sutartis, tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.

Tai sukelia neigiamas pasekmes turizmo rinkoje - trūksta skaidrumo ir nėra galimybės tinkamai užtikrinti turistų teisių ir ekonominių interesų apsaugą. Galiojančiame Turizmo įstatyme reglamentuojamas laikinas kelionių organizavimo paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos paslaugų teikimo laikinumą vertina atsižvelgdamos į paslaugų teikimo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat į konkrečios paslaugos ypatumus. Konkretūs tam tikrų paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijai nustatomi šių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Turizmo įstatyme įtvirtinta, kad kriterijus, kurios kelionių organizavimo paslaugos teikiamos laikinai, kurios yra vienkartinės, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taip pat numatytas reikalavimas kelionių organizavimo paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems laikinai, turėti kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, išduotą valstybėje narėje ir garantuojantį ne mažesnę prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą negu nustatyta Turizmo įstatyme. Klausimas dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų pripažįstama, kad kelionių organizavimo paslaugos teikiamos laikinai ar yra vienkartinės, nustatymo, buvo svarstomas nuo 2012 metų. Šiuo metu nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra nustatyti laikino turizmo paslaugų teikimo kriterijai, Lietuvos Respublikoje tokie kriterijai taip pat nebuvo patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, Turizmo įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl laikino kelionių organizavimo paslaugų teikimo.

Galiojantis Turizmo įstatymas numato privalomą viešbučių, motelių, svečių namų ir kempingų klasifikavimą. Klasifikavimas vykdomas, remiantis harmonizuotais kriterijais, kuriuos patvirtino Viešbučių klasifikavimo sąjunga (Hotelstars Union), inicijuota kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešbučių asociacijų. Šiuo metu apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas atliekamas valstybės biudžeto sąskaita, ir už apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą, kas turėtų būti laikoma valstybės įstaigos teikiama paslauga, nėra imama valstybės rinkliava, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta turizmo paslaugų teikėjų atsakomybė už kelionių organizavimo paslaugų teikimo pažeidimus bei apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus. Turizmo paslaugų teikimas reglamentuojamas Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ trečiajame skirsnyje ,,Turizmo paslaugų teikimas“ (6.747–6.755 straipsniai). Civilinio kodekso 6.747 straipsnio 1 dalyje pateikta turizmo paslaugų teikimo sutarties sąvoka, taip pat numatyta kelionių organizatoriaus bendroji pareiga teikti informaciją turistui iki sutarties pasirašymo bei iki išvykimo į kelionę. Konkretūs informacijos teikimo reikalavimai įtvirtinti Turizmo įstatyme. Civilinio kodekso 6.749 straipsnyje nustatyti sutarties formos ir turinio reikalavimai. 6.750 - 6.755 straipsniuose reglamentuota turisto ir kelionių organizatoriaus teisė atsisakyti sutarties, sutarties sąlygų pakeitimas, sutarties šalių pasikeitimas, sutarties vykdymas ir atsakomybė už netinkamą jos vykdymą bei draudimas panaikinti ar riboti KO civilinę atsakomybę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1.

Perkeliant Direktyvos 2015/2302 nuostatas, Turizmo įstatymo projekte yra atnaujinamos turizmo paslaugų teikimo bei turizmo paslaugų teikėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo taisyklės. Pagrindiniai turizmo paslaugų reguliavimo pakeitimai, kurie numatomi Turizmo įstatymo projekte:

1. Turizmo

įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 1 straipsnyje patikslinta įstatymo taikymo apimtis. Šio įstatymo II skyriaus ,,Kelionių organizavimo paslaugos“ reikalavimai netaikomi: organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, apimantiems trumpesnį nei 24 valandų trukmės laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai įtraukiama nakvynė; organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, kuriuos siūlo įsigyti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su turizmo paslaugų teikimu, ir šios paslaugos nėra teikiamos nuolat ir nėra siūlomos plačiajai visuomenei (pavyzdžiui, kelionės, kurias ne dažniau nei keletą kartų per metus rengia savo nariams labdaros organizacijos, sporto klubai arba mokyklos ir pan.); organizuotoms turistinėms kelionėms ir turizmo paslaugų rinkiniams, įsigytiems pagal verslo kelionių organizavimo sutartis, kurios sudaromos tarp verslininko ir kito fizinio ar juridinio asmens, veikiančio su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais. 2. Pakeistos ir patikslintos įstatyme vartojamos sąvokos. Išplėsta ,,turisto“ sąvoka, nurodant, verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius, ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę verslo kelionių organizavimo sutarčių, yra laikomi turistais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (arba) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį .

Be to, perkeliant Direktyvos 2015/2302 nuostatas, atitinkamai pakeisti Turizmo įstatyme esančių sąvokų apibrėžimai: ,,kelionių organizatorius“, ,,kelionių pardavimo agentas“, įtvirtintos naujos sąvokos: ,,turizmo paslaugų rinkinys“, ,,turisto grąžinimas“, ,,organizuota turistinė kelionė“, ,,kelionių organizatoriaus vietinis atstovas“. Patikslintos sąvokos ,,išvykstamasis turizmas“, ,,turizmo paslauga“, ,,turizmo paslaugų teikėjas“. Turizmo paslaugomis šio įstatymo prasme taip pat laikomos paslaugos, kurios sudaro turizmo paslaugų rinkinį pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatas: keleivių vežimo paslaugos (visų rūšių transportu); automobilių, kitų motorinių transporto priemonių ar motociklų nuomos paslaugos; apgyvendinimo paslauga, kuri yra neatsiejama keleivių vežimo dalis, ir kuri teikiama pagal sutartis dėl Turizmo įstatyme nurodytų turizmo paslaugų; bet kokia kita paslauga, kuri yra neatsiejama nuo turizmo paslaugų, nurodytų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punktuose (bilietai į koncertus, sporto renginius, ekskursijas ar pramogų parkus, ekskursijos su gidu, slidinėjimo keltuvų abonementai ir sporto įrangos nuoma, sveikatingumo procedūros). 3. Siekiant išvengti Turizmo įstatymo pakeitimų ateityje, jeigu būtų siekiama atitinkamai perskirstyti valstybės institucijų funkcijas, Turizmo įstatymo projektu keičiamame Turizmo įstatyme atsisakyta nuorodos į konkrečią valstybės instituciją (Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos) ir vietoje jos nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 4.

4. Atsisakyta Turizmo įstatymo sąvokų, kurios Turizmo įstatymo tekste

nėra vartojamos, arba kurių įtvirtinimas Turizmo įstatyme yra perteklinis ar netikslingas: ,,gamtiniai sveikatos veiksniai“, ,,rekreacinė teritorija“, ,,rekreaciniai ištekliai“, ,,turizmo trasa“, ,,paplūdimys“; paslaugų, kurios nėra reglamentuojamos Turizmo įstatyme, apibrėžimų (,,jūrinio turizmo infrastruktūra“, ,,jūrinio turizmo paslauga“, ,,vidaus vandenų turizmo paslauga“, ,,turistinės stovyklos paslauga“ ,,sveikatingumo paslauga“). Atsisakyta apgyvendinimo paslaugų rūšis apibrėžiančių sąvokų, kurios įtvirtintos Turizmo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (,,kolektyvinio apgyvendinimo paslaugos“, ,,privataus apgyvendinimo paslaugos“, ,,nakvynės ir pusryčių paslauga“, ,,kaimo turizmo paslauga“, ,,kambarys“, ,,turistinė stovyklavietė“, ,,viešbutis“). Turizmo įstatymo projekte atsisakyta sąvokų ,,kurortas“ ir „kurortinės teritorijos“. 2016 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-4259), kuriame atsisakoma šiame įstatyme nustatytų „kurorto“ ir „kurortinės teritorijos“ sąvokų apibrėžimų, išdėstant šių sąvokų apibrėžimus viename Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, kuriame pateikiamos ir kitos su kurorto ir kurtinės teritorijos statuso suteikimu ir panaikinimu susijusios teisinio reguliavimo nuostatos. 5. Sumažinta KO administracinė našta teikiant Vyriausybės įgaliotai institucijai Turizmo įstatyme nurodytą informaciją ir duomenis. Įvertinus KO pateikiamus duomenis ir siekiant, kad deklaravimo našta būtų proporcinga galimai veiklos rizikai, Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad atvykstamojo ir vietinio turizmo KO teikia kelionių organizatoriaus ataskaitą vieną kartą per metus, t.y. pasibaigus kalendoriniams metams, taip sumažinant administracinę naštą verslui.

Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams, organizuojantiems keliones užsakomaisiais skrydžiais, nustatytas papildomas reikalavimas kiekvieną mėnesį informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją apie gautų įplaukų sumą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas išvykstamojo turizmo organizuotos turistinės kelionės sutartis (Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punktas). 6. Turizmo įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl laikino kelionių organizavimo paslaugų teikimo. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ,,laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatoma reikalavimų teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui, tačiau jie negali pažeisti šių principų: 1) nediskriminavimo; t. y. reikalavimai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti teikėją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas; 2) būtinumo; t. y. reikalavimai privalo būti pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais; 3) proporcingumo; t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti laisvės teikti paslaugas daugiau, negu to reikia siekiamam tikslui įgyvendinti.“ Pažymėtina, kad vienas iš Direktyvos 2015/2302 tikslų yra prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo.

Direktyvos preambulės 6 punkte nurodyta, kad ,,tarpvalstybinis kelionės paslaugų paketų rinkos potencialas Sąjungoje šiuo metu nėra visapusiškai išnaudojamas.

Keliautojų apsaugos taisyklių skirtumai skirtingose valstybėse narėse neskatina vienos valstybės narės keliautojų įsigyti kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių kitoje valstybėje narėje ir – analogiškai – neskatina vienos valstybės narės organizatorių ir agentų pardavinėti tokių paslaugų kitoje valstybėje narėje.“ Direktyvos 2015/2302 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apsaugos nemokumo atveju tarpusavio pripažinimo principas, reiškiantis, jog ,,valstybės narės pripažįsta, kad bet kokia apsauga nemokumo atveju, kurią organizatorius suteikia pagal valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, nacionalines priemones, kuriomis 17 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę, atitinka tokių priemonių reikalavimus.“ Taigi kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, įgyvendindama Direktyvos nuostatas nacionalinėje teisėje, privalo užtikrinti, kad keliautojų apsauga kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų veiksminga, ir 100 proc. padengtų turisto patirtas išlaidas. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ,,tais atvejais, kai, laikantis minėtų principų, prieš pradedant laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje reikalaujama gauti leidimą, negali būti reikalaujama pakartotinai įvykdyti tokius pat arba iš esmės panašius reikalavimus ir (arba) kontrolės priemones, kuriuos valstybės narės teikėjas jau yra įvykdęs kitoje valstybėje narėje arba Lietuvos Respublikoje gaudamas kitą leidimą.“ Atsižvelgiant į tai, kad perkeldama Direktyvos nuostatas kiekviena valstybė narė nustatys kelionių organizatorių veiklos vykdymo bei jų prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus, Turizmo įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl laikino kelionių organizavimo paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje.

Siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje yra automatiškai pripažįstami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turimi prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantys dokumentai, kurie atitinka kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus. Iškilus abejonėms dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kelionių organizatoriaus ar turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, Vyriausybės įgaliota institucija galės kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, prašydama pateikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus dėl konkretaus turizmo paslaugų teikėjo vykdomos veiklos. Vyriausybės įgaliota institucija, vykdydama Lietuvos Respublikos kelionių pardavimo agentų priežiūrą, taip pat galės gauti informaciją apie Lietuvos Respublikoje neįsisteigusius kelionių organizatorius, kurie parduoda keliones per kelionių pardavimo agentus. 7.

7. Atsižvelgiant į turizmo

verslo ypatumus ir sezoniškumą, ir siekiant sudaryti galimybę kelionių organizatoriui jo sprendimu laikinai nevykdyti veiklos, neprarandant išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo, Turizmo įstatymo projekte numatyta, jog Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali iki 6 mėnesių sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus. Tokiu būdu nebus sukuriama papildoma administracinė našta ūkio subjektams, susijusi su naujo kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimu. Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 11 straipsnyje reglamentuoti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai, tarp kurių yra ir kelionių organizatoriaus - fizinio bei juridinio asmens bankrotas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą, teismas gali duoti leidimą vykdyti individualią veiklą arba patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą. Juridiniam asmeniui tokios galimybės nėra numatyta. Toks diferencijavimas paaiškinamas iš esmės skirtingomis fizinių ir juridinių asmenų bankroto paskirtimis. Juridinio asmens bankroto proceso paskirtis – minimizuoti kreditorių nuostolius parduodant juridinio asmens turtą, realizuojant reikalavimų teises ir likviduoti juridinį asmenį. Fizinio asmens bankroto proceso paskirtis – sudaryti sąlygas fiziniam asmeniui savo darbu arba kitokia veikla, kontroliuojant bankroto administratoriui, minimizuoti kreditorių nuostolius ir nurašyti skolas. Taigi, yra logiška leisti fiziniam asmeniui toliau vykdyti veiklą prižiūrint bankroto administratoriui ir leidžiant teismui (patvirtinus planą). 8.

8. Siekiant visiškai

apsaugoti turistų, įsigijusių organizuotą turistinę kelionę, interesus kelionių organizatoriaus nemokumo atveju, Turizmo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuris kelionių organizatoriaus nemokumo atveju garantuotų 100 proc. turistų sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę gražinimą ir repatrijavimą į pradinę išvykimo vietą. 2016 m. visų Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kelionių organizatorių pajamos tik iš organizuotų išvykstamojo turizmo kelionių pagal Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) pateiktas deklaracijas sudarė 165,4 mln. Eur. 2017 m. vasario 28 d. duomenimis, visų Lietuvos Respublikos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo suma buvo 17,4 mln. Eur. Tai sudaro 10,5% nuo visų kelionių organizatorių metinių pajamų. Vadovaujantis Valstybinio turizmo departamento atliktais ekonominiais skaičiavimais, šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme įtvirtinta kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma pilnai (100 proc.) nepadengia galimų turistų nuostolių ir jų repatrijavimo kaštų kelionių organizatorių nemokumo atveju. Pagal ekonominius skaičiavimus, nekompensuota turistams dalis kelionių organizatorių nemokumo atveju sudarytų apie 20 proc. nuo esamo kelionių organizatorių prievolių draudimo, t. y. apie 3,5 mln. EUR suma lieka neapdrausta rinkoje, kurios dalį Lietuvos Respublikos valstybė turėtų kompensuoti turistams kelionių organizatorių nemokumo atveju. Todėl Turizmo įstatymo projekte būtina numatyti papildomą kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuris užtikrintų tinkamą Direktyvos nuostatų įgyvendinimą - visišką (100 proc.) turistų nuostolių atlyginimą kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Siūlomo papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmo esmė yra kelionių organizatorių sumokėtų nustatyto dydžio įmokų kaupimas.

Įmokas mokėtų išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai, parduodantys organizuotas turistines keliones. Įmokos bus įskaičiuotos į organizuotos turistinės kelionės pardavimo kainą, ir įmokos dydis būtų iki 1,0 procento organizuotos turistinės kelionės pardavimo kainos. Įmokos būtų mokamos pasibaigus atitinkamam ketvirčiui, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos. Iš kelionių organizatorių įmokų sukauptos lėšos kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų naudojamos padengti turistų patirtų išlaidų (turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą, būtino apgyvendinimo, pinigų grąžinimo turistui už nesuteiktas paslaugas) trūkstamą dalį tik tuo atveju, kai nepakanka Turizmo įstatyme nustatytos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Konkretaus kelionių organizatoriaus nemokumo atveju turistų nuostoliai bus dengiami iš visų kelionių organizatorių bendrai sumokėtų įmokų sumos – taip įtvirtinamas kolektyvinis prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmas. Įmokų rinkimas būtų pagrįstas proporcingumo principu. Planuojama, kad per vienerius metus būtų surinkta apie 1,7 mln. eurų. Tokiu būdu trūkstama prievolių užtikrinimui suma būtų surinkta per dvejus metus, ir suformuotas pakankamas rezervas kelionių organizatorių nemokumo atvejams. Suformavus rezervinį lėšų fondą, Vyriausybė galėtų nustatyti nulinį įmokų dydį, ir įmokos toliau nebūtų renkamos. Turizmo įstatymo projekte numatyta, kad kelionių organizatorių įmokas surenka Vyriausybės įgaliota institucija ar asociacija. Kelionių organizatorių įmokų surinkimo, lėšų administravimo ir išmokėjimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Rengiant Turizmo įstatymo projektą buvo svarstyta keletas galimų papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo variantų: individualus turistų draudimas, kuris padengtų turisto patirtus nuostolius kelionių organizatoriaus atveju; užsakomuosius skrydžius vykdančių kelionių organizatorių rašytinė garantija (depozitas), suteikiama pagal sutartį su užsakomuosius skrydžius vykdančiu oro vežėju, patvirtinanti būsimų kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą pagal kelionių organizatoriaus pateiktą skrydžių planą. Pastarojo modelio tinkamumas yra abejotinas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių oro vežėjų pajėgumai yra riboti, ir bent vieno išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus, organizuojančio keliones užsakomaisiais skrydžiais, nemokumo atveju reikėtų pargabenti turistus iš keliolikos skirtingų krypčių. Be to, lieka neišspręstas klausimas dėl sutartinių santykių tarp kelionių organizatoriaus ir oro vežėjo, bei lėšų iš oro vežėjo sąskaitos aktyvavimo kelionių organizatoriaus nemokumo atveju, taip pat neaiškumas dėl lėšų išmokėjimo turistams paties oro vežėjo nemokumo atveju. Turistų apsauga kelionių organizatoriaus nemokumo atveju Europos Sąjungoje yra užtikrinama įvairiais būdais: laidavimo draudimu, banko garantija, įnašais į garantinį fondą ar naudojant kompleksines priemones. Garantiniai fondai egzistuoja devyniose Europos Sąjungos valstybėse: Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, kad įgyvendinant Direktyvos nuostatas, ir kitos valstybės narės planuoja įsteigti garantinius fondus ar nustatyti kitus panašius prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmus, veikiančius kolektyvinės atsakomybės principu (Bulgarija, Latvija, Malta, Slovakija, Čekija, ir kt.).

Lenkijos Respublikoje nuo 2016 m. veikia Kelionių garantijų fondas, kurio lėšos naudojamos turistų repatriacijai tuo atveju, kai nepakanka lėšų iš kelionių organizatorių laidavimo draudimo ar banko garantijos. 9. Turizmo įstatymo projektu keičiamame Turizmo įstatyme siūloma atsisakyti KO prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos skaičiavimo nuo planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo pajamų sumos, kadangi tokių sumų planavimas priklauso tik nuo kelionių organizatoriaus valios ir nėra grindžiamas konkrečiais skaičiavimais, kuriuos būtų galima patikrinti. Esamas prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimas, kai renkamasi vieną sumą iš kelių, jau yra įtvirtintas galiojančiame Turizmo įstatyme. Siekiant didesnio aiškumo, Turizmo įstatymo projekte (13 straipsnis) patikslinta, kad kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių: 1) 50 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 2) 200 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 3)

7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių

ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis, bet ne mažesnė nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje (t.y. 50 tūkst. ar 200 tūkst. eurų). Pavyzdžiui, jei keturių ketvirčių pajamos sudaro 1 mln. eurų, tai 7% nuo šios sumos būtų 70 tūkst. eurų. Šiame punkte kalbama apie visas sudarytas sutartis, tarp kurių patenka ir neįvykdytos sutartys.

4) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis, bet ne mažesnė nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje (t.y. 50 tūkst. ar 200 tūkst. eurų). Pavyzdžiui, įplaukų suma dieną X yra lygi 120 tūkst. eurų, o vadovaujantis aritmetine logika, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma „turi būti didžiausia iš šių“ (70.000 < 120.000). Taigi prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis turėtų būti 120 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad įplaukos yra konkretus ir aiškus finansinis duomuo iš finansinės atskaitomybės, kuri sudaroma pagal atskiras taisykles. Taip pat siūloma atsisakyti akivaizdžiai perteklinės nuostatos, numatančios, kad ,,kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais turi būti lygi prisiimtiems įsipareigojimams pagal visas organizuotos turistinės kelionės sutartis, tarp jų ir tas, už kurias nėra gautos įmokos iš turistų.“

10. Turizmo įstatymo projekte keičiamo

Turizmo įstatymo 18 straipsnyje numatyta KO pareiga teikti turistams pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu: teikti atitinkamą informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, vietos valdžios institucijas bei konsulinę pagalbą; padėti turistui pasinaudoti nuotolinio ryšio priemonėmis; padėti rasti alternatyvias organizuotos turistinės kelionės paslaugas. Taip pat numatyta KO teisė už tokios pagalbos teikimą imti mokestį, jei pagalba turistui yra reikalinga dėl turisto tyčinių veiksmų ar aplaidumo. 11. Turizmo įstatymo projekte keičiamame Turizmo įstatyme reglamentuojama kelionių pardavimo agentų veikla ir turisto galimybė susisiekti su kelionių organizatoriumi per kelionių pardavimo agentą.

Siekiant apsaugoti turistų interesus ir užtikrinti kelionių pardavimo agentų veiklos skaidrumą, Turizmo įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą asmeniui prieš pradedant vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai kelionių pardavimo agento deklaraciją, kurioje patvirtinama atitiktis įstatyme nustatytiems reikalavimams. Reikalaujama užtikrinti, kad kelionių pardavimo agento – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai kelionių pardavimo agento – juridinio asmens – teisinei formai nei akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių pardavimo agento turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Kelionių pardavimo agentas taip pat turės pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus (išskyrus fizinius asmenis). Įstatymo projekte nustatytas reikalavimas kelionių pardavimo agentui teikti metinę ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių pardavimo agento veiklos priežiūrai atlikti. Vyriausybės įgaliota institucija vykdydama turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą, tikrins, ar kelionių pardavimo agentas laikosi įstatyme nustatytų reikalavimų. Kelionių pardavimo agentų sąrašas bus skelbiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 12. Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje reglamentuojama nauja kelionių organizavimo paslauga - turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: pvz., skrydis, nakvynė viešbutyje ar automobilio nuoma, įsigyjamos tai pačiai kelionei ar atostogoms iš vieno turizmo paslaugų teikėjo arba iš kelių susietąsias užsakymo sistemas naudojančių turizmo paslaugų teikėjų.

Turizmo paslaugų rinkiniu laikomas turizmo paslaugų derinys, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas: per vieną apsilankymą pardavimo vietoje ar susisiekimą su jo pardavimo vieta padeda turistui atskirai pasirinkti kiekvieną turizmo paslaugą ir atskirai už jas sumokėti, arba tikslingai padeda įsigyti bent vieną papildomą turizmo paslaugą iš kito pardavėjo, kai sutartis su tokiu kitu pardavėju sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios turizmo paslaugos užsakymo patvirtinimo. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalės informuoti turistus, kad jiems nebus suteiktos jokios teisės, kurios pagal Turizmo įstatymą ir kitus teisės aktus taikomos įsigijus organizuotą turistinę kelionę, ir kad kiekvienas paslaugų teikėjas, teikiantis paslaugas, yra atsakingas tik už savo paslaugų tinkamą suteikimą pagal sutartį. Taip pat bus taikomas reikalavimas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos garantiją, kurie turi užtikrinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymą nemokumo atveju. Minimali prievolių įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 10 tūkst. eurų. Tais atvejais, kai į turizmo paslaugų rinkinį įtraukta keleivių vežimo paslauga, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma bus apskaičiuojama pagal įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t.y. kaip išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių, organizuojančių keliones be užsakomųjų skrydžių (ne mažesnė kaip 50 tūkst. eur).

Pavyzdžiui, tokio prievolių įvykdymo užtikrinimo būtų reikalaujama, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra vežėjas, parduodantis bilietą skrydžiui lėktuvu ar kelionei kita transporto priemone, papildomai pateikia nuorodą, per kurią galima įsigyti kitą turizmo paslaugą. 13. Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 25 straipsnyje įtvirtinta KO ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo atsakomybė už užsakymo klaidas, išskyrus atvejus, kai užsakymo klaidos atsirado dėl turisto kaltės, arba jas sukėlė nenugalimos jėgos aplinkybės. 14. Turizmo įstatymo projekte numatytas reikalavimas trečiosios valstybės kelionių organizatoriui, kuris parduoda arba siūlo parduoti organizuotas turistines keliones Lietuvos Respublikoje, arba bet kuriuo būdu nukreipia savo veiklą į Lietuvos Respublikos vartotojus, būti įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje ir atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus kelionių organizatoriams. Analogiškas reikalavimas taikomas ir trečiosios valstybės turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams. Turizmo įstatymo pakeitimai, kurie nėra susiję su Direktyvos 2015/2302 nuostatų įgyvendinimu:

1. Patobulintas gido paslaugų

reguliavimas. Pagal galiojantį Turizmo įstatymą, gido pažymėjimas išduodamas asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų gidų rengimo kursą, kuris apima ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos dalykus, ir išlaikiusiems praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.

Siekiant užtikrinti, kad šiuose kursuose įgytos žinios būtų aktualios, Turizmo įstatymo projekte numatyta, kad gidų rengimo kursas turi būti išklausytas dvejų metų laikotarpyje iki prašymo pateikimo gido pažymėjimui gauti. Pagal galiojantį Turizmo įstatymą, Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į gido profesinę patirtį, gebėjimą dirbti įvairiomis kalbomis ir vedamų ekskursijų maršrutų skaičių, įvertinęs profesinę kvalifikaciją, turi teisę suteikti gidui antrą, pirmą arba aukščiausiąją kategoriją. Pažymėtina, kad nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokių gidų kategorijų nėra. Be to, pirmos ar aukščiausios kategorijos turėjimas nėra susijęs su gaunama ekonomine nauda už gido darbą, ir gidas, gaudamas antros kategorijos gido pažymėjimą, jau įgyja teisę į profesinį vardą. Pirma arba aukščiausia kategorija yra siejama su gido garbe, reputacija. Atsižvelgiant į tai, Turizmo įstatymo projekte siūloma atsisakyti minėtos nuostatos. Prireikus gidus vienijančios asociacijos gali savo iniciatyva teikti gidams kvalifikacines kategorijas. Taip pat siūloma atsisakyti Turizmo įstatymo nuostatos, numatančios, kad gidas paslaugas teikia sudaręs darbo sutartį arba vykdydamas individualią veiklą, kadangi Turizmo įstatymas nenumato Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijų tikrinant, kokiu pagrindu teikiamos gido paslaugos.

Atsižvelgiant į tai, kad gidų veikla nėra reglamentuojama specialiuosiuose teisės aktuose, Turizmo įstatymo projekte atsisakoma vieno iš gido pažymėjimo panaikinimo pagrindų, t.y. ,,dėl teisės aktų, reglamentuojančių gido paslaugų teikimą, nuostatų pažeidimo.“ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, atitinkamai patikslinta nuostata dėl kitų valstybių (Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos) gidų paslaugų teikimo laikinai ar kartais Lietuvos Respublikoje . Turizmo įstatymo projekte atsisakyta nuostatos, kuri numato, jog Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Muziejų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir vietovių, kuriuose ekskursijos galimos tik su gidu, sąrašą. 2. Patobulintos apgyvendinimo paslaugas reguliuojančios nuostatos. Siekiant teisinio aiškumo apgyvendinimo paslaugų teikėjams bei suderinimo su kitais teisės aktais, Turizmo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pagal apgyvendinimo paslaugų teikimo organizavimą, pastatų naudojimo paskirtį ir apgyvendinimui skirtų kambarių skaičių yra skiriamos: 1) klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos: viešbutis, motelis, svečių namai, kempingas; 2) neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos: apartamentų komplekso paslaugos, kaimo turizmo paslaugos, nakvynės ir pusryčių paslaugos, nakvynės namų (hostelio) paslaugos, poilsio namų paslaugos, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos, turistinės stovyklos paslaugos.

Siekiant išvengti perteklinio reguliavimo Turizmo įstatyme, siūloma atsisakyti nuostatų, kurios reglamentuoja reikalavimus atskiroms apgyvendinimo paslaugų rūšims (kaimo turizmo paslaugos, nakvynės ir pusryčių paslaugos, turistinės stovyklos paslaugos). Apgyvendinimo paslaugų rūšys, nurodant apgyvendinti skirtų kambarių skaičių, bus tvirtinamos Vyriausybės įgaliota institucijos. Siekiant mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, supaprastinta neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimo tvarka, nustatant, kad neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjas per 10 darbo dienų nuo veiklos vykdymo pradžios privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai pranešimą apie neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimą, kurio formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Atsisakyta nuostatos dėl 30 dienų termino, per kurį turi būti gaunamas Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinimas dėl apgyvendinimo paslaugų pranešimo registravimo. Taip pat nuo trejų metų iki penkerių metų pailginamas apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimo terminas. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimas yra dokumentas, išduodamas Vyriausybės įgaliotos institucijos, patvirtinantis apgyvendinimo paslaugų objekto atitiktį nustatytiems klasifikavimo reikalavimams.

Taigi šis pažymėjimas yra sietinas su paslaugos kokybinių reikalavimų atitiktimi, o ne su leidimo vykdyti veiklą suteikimu. Pažymėtina, kad klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objektams (viešbučiai, moteliai, svečių namai, kempingai) yra būdingas natūralus nusidėvėjimas, ypač tuose objektuose, kur yra dideli lankytojų srautai. Todėl Vyriausybės įgaliota institucija turi periodiškai vertinti, ar apgyvendinimo paslaugų objektas atitinka kokybinius kriterijus, nustatytus konkrečiai apgyvendinimo paslaugų rūšiai. Papildytos Turizmo įstatymo nuostatos dėl klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimo, nurodant prašymų dėl apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo pateikimo, pažymėjimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti pagrindus ir pažymėjimo panaikinimo tvarką. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas kartu su prašymu turi pateikti užpildytą klasifikavimo anketą, kurioje nurodo išsamią informaciją apie turimų kambarių (numerių) skaičių, apstatymą baldais, įrengimus, įrenginių skaičių, inventorių, informaciją apie konkrečiai tame objekte teikiamas paslaugas ir pan. Šis reikalavimas yra nustatytas atsižvelgiant į tai, kad atliekant apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūrą nėra galimybės apžiūrėti visus kambarius ir patalpas dėl jų užimtumo ar vykstančių renginių (pvz., konferencijų salėje), todėl vertinama paslaugų teikėjo užpildytoje anketoje pateikta informacija. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai vertinami dideli viešbučiai, turintys daugiau kaip 100 kambarių, daug konferencijų salių ir pan. Anketa pildoma tik pirmąjį kartą teikiant paraišką klasifikuoti, o vėliau tik papildoma pasikeitusia informacija, o jeigu niekas nesikeitė, tuomet apžiūros metu vadovaujamasi anksčiau pateiktos užpildytos anketos duomenimis.

Taip pat nustatyta, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, turi pateikti prašymą dėl naujo pažymėjimo išdavimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki pažymėjimo galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas atliekamas valstybės biudžeto sąskaita, ir už apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą nėra imama valstybės rinkliava, įsigaliojus Turizmo įstatymui bus siūloma nustatyti valstybės rinkliavą už apgyvendinimo paslaugų pažymėjimo išdavimą. 3. Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo V skyriaus ,,Turizmo valdymas“ nuostatos pakoreguotos, suderinant jas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis.. 4. Siūloma atsisakyti Turizmo įstatymo 14 straipsnio ,,Sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugos“. Šiame straipsnyje kalbama ne apie turizmo paslaugas, bet apie sveikatos apsaugą, ir šio straipsnio nuostatos yra aprašomojo pobūdžio, nesukuria pareigų ir nenumato jų įgyvendinimo mechanizmo (straipsnio 1, 2 dalyse), nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos veiklas, kurios turėtų būti numatytos ministerijos nuostatuose (3 dalyje). Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija rengia Lietuvos Respublikos papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą, taigi minėto straipsnio nuostatos prireikus galėtų būti išdėstytos šiame teisės akto projekte. 5. Siūloma atsisakyti Turizmo įstatymo 19 straipsnio ,,Turizmo išteklių naudojimas, planavimas ir apsauga“, kadangi šio straipsnio nuostatos nesukuria atskiro reglamentavimo bei dubliuoja kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nuostatas. 4.2.

4.2. Įgyvendinant Direktyvos

2015/2302 nuostatas, Civilinio kodekso projekte yra nustatomos organizuotos turistinės kelionės sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su informacijos teikimu, sutarties sąlygų keitimu, taip pat įtvirtinta kelionių organizatoriaus atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą bei žalos atlyginimas. Pagrindiniai organizuotos turistinės kelionės sutarties reguliavimo pakeitimai, kurie numatomi Civilinio kodekso projekte:

1. Siekiant

teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, Civilinio kodekso projekte siūloma pakeisti šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ,,Turizmo paslaugų teikimas“ į pavadinimą ,,Organizuotos turistinės kelionės paslaugų teikimas“, ir vietoje žodžių junginio ,,turizmo paslaugų teikimo sutartis“ atitinkamai vartoti žodžių junginį ,,organizuotos turistinė kelionės sutartis“. 2. Papildytas Civilinio kodekso 6.749 straipsnis ,,Sutarties forma ir turinys“, kuriame nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta turistui iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo. Siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi, Turizmo įstatymo projekte atsisakyta informacijos teikimo reikalavimų. 3. Numatyta turisto teisė iki kelionės pradžios atsisakyti organizuotos turistinės kelionės sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose per 14 dienų, nenurodant priežasties. Šia nuostata siekiama užtikrinti didesnę vartotojų teisių apsaugą. Atitinkamai pakeista Civilinio kodekso 6.228³straipsnio nuostata. Vadovaujantis

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

2011/83/ES dėl vartotojų teisių 3 straipsnio 3 dalies g punktu, Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta, kad vartojimo sutartis reglamentuojančios normos netaikomos turizmo paslaugų teikimo sutartims.

Vis dėlto, Direktyvos 2011/83/ES 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „jeigu šios direktyvos nuostata prieštarauja kito Sąjungos teisės akto, reglamentuojančio konkrečius sektorius, nuostatai, pirmenybė teikiama kito Sąjungos teisės akto nuostatai ir ji taikoma atitinkamiems konkretiems sektoriams“. 4. Papildytas Civilinio kodekso 6.750 straipsnis, numatant turisto teisę nutraukti sutartį, bei atvejai, kai netaikomi sutarties nutraukimo mokesčiai. Įtvirtina nauja turisto teisė prašyti sumažinti kainą ir (arba) atlyginti žalą. 5. Civilinis kodeksas papildytas nauju 6.752¹ straipsniu ,,Sutarties kainos keitimas“, ir numatyta, kad jei kainos padidinimas viršija 8 procentus galutinės organizuotos turistinės kelionės kainos, turistas turi teisę nutraukti sutartį ar pasirinkti KO siūlomą alternatyvią organizuotą turistinę kelionę. 6. Siekiant išvengti Civilinio kodekso nuostatų dubliavimosi su kitų šio kodekso straipsnių nuostatomis bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, pakoreguotas Civilinio kodekso 6.755 straipsnis ,,Draudimas panaikinti ar riboti civilinę atsakomybę“, atsisakant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų. Šio straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso 6.252 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalies nuostata iš esmės yra nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 5.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Turizmo įstatymo pakeitimo projekte numatomi pakeitimai, susiję su atvykstamojo ir vietinio turizmo kelionių organizatorių deklaracijų teikimo tvarka bei teikiamų duomenų apimtimi, sumažins administracinę naštą turizmo verslui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas teisinis reguliavimas padidins teisinio reguliavimo aiškumą ir nuoseklumą. Paprastai tai turi teigiamą poveikį, kovojant prieš korupcijos sąlygas. Priėmus Įstatymų projektus, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Turizmo įstatymo projektą, numatoma, kad bendrai vertinant verslo sąlygos pagerės, nes bus užtikrintas didesnis teisinio reguliavimo aiškumas ir teisinis tikrumas. Bendra administracinė našta verslo įmonėms sumažės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.

10. Ar

įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Turizmo įstatymo projekte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ūkio ministerija ir Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Priėmus Turizmo įstatymo projektą ir Civilinio kodekso projektą, turės būti keičiami ar pripažįstami netekusiais galios šie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1319 ,,Dėl Kelionių organizatorių rizikos veiksnių nustatymo ir stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3) 2015 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės nutarimo Nr.1314 „Dėl statybos, remonto, rekonstrukcijos, montavimo darbų ribojimo kurortuose ir kurortinėse teritorijose turizmo sezono metu tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1342 „Dėl įgaliojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo įgyvendinimu, suteikimo“;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 208 „Dėl įgaliojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo įgyvendinimu, suteikimo“;

6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1351 „Dėl pagalbos turistams draudimo taisyklių patvirtinimo“;

7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas Nr.

921 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“;

8) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 4-951 ,,Dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“;

  • 9) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015

m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 4-833 „Dėl kelionių organizatorių kontrolės (įskaitant finansinės) tvarkos aprašo patvirtinimo“. 10) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 4-513 „Dėl turistų grąžinimo į pradinę jų išvykimo vietą tvarkos aprašo patvirtinimo“;

  • 11) Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-74 ,,Dėl gamtinių sveikatos veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

12) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-75 ,,Dėl sveikatingumo paslaugų rūšių sąrašą ir sveikatingumo paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“;

  • 13) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 18-V „Dėl Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų“;

  • 14) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-305 „Dėl Kelionių organizatoriaus licencijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

  • 15) Valstybinio turizmo

departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-41 „Dėl turizmo paslaugų teikėjų veiklos patikrinimų, vykdant turizmo rinkos priežiūrą, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

  • 16) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymas Nr.

V-1 „Dėl kelionių organizatorių priežiūrai teikiamos informacijos deklaracijos formų patvirtinimo“;

  • 17) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. V-3 „Dėl duomenų, patvirtinančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, lentelės formos ir turisto prašymo dėl nuostolių atlyginimo pavyzdinės formos patvirtinimo“;

  • 18) Valstybinio turizmo

departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V-95 „Dėl Kelionių organizavimo paslaugų kontrolinio klausimyno patvirtinimo“;

  • 19) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. V-141 „Dėl Apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“;

  • 20) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. V-135 „Dėl Gidų profesinės kvalifikacijos reikalavimų ir pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-90 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų gido kategorijai bei gido ir kelionių vadovo pažymėjimams gauti ir pažymėjimo išdavimo (panaikinimo) tvarkos aprašo patvirtinimo“ panaikinimo“;

  • 21) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-148 „Dėl Muziejų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir vietovių, kuriose ekskursijos galimos tik su gidu, turinčiu gido pažymėjimą, sąrašo patvirtinimo“.

Taip pat, atsižvelgiant į naujas teisinio reguliavimo nuostatas, turės būti parengti ir priimti šie nauji teisės aktai:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Kelionių organizatorių įmokų surinkimo, lėšų administravimo ir išmokėjimo tvarkos“ projektas;

  • 2) Lietuvos Respublikos ūkio ministro

įsakymo ,,Dėl Standartinės informacijos apie organizuotą turistinę kelionę teikimo formos ir Standartinės informacijos apie turizmo paslaugų rinkinį teikimo formos patvirtinimo“ projektas. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomos valstybės biudžeto lėšos nenumatomos. Turizmo įstatymo projekte numatytų naujų funkcijų, susijusių su kelionių pardavimo agentų priežiūros, kelionių organizatorių įmokų rinkimo kontrolės vykdymu, kaštai bus padengti perskirsčius turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius tose srityse, kuriose mažinama priežiūros apimtis (neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimas, kelionių organizatorių ataskaitų teikimas, ir kt.). Įvedus valstybės rinkliavą už apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą, taip pat atitinkamai sumažės valstybės biudžeto dalis, skiriama šios funkcijos vykdymui. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 4-101 ,,Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4-21 ,,Dėl 2015 m. lapkričio 25 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, perkėlimo į nacionalinę teisę darbo grupės sudarymo“ atnaujinta darbo grupės sudėtis). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai (pagal Europos žodyną Eurovoc): „turistas“, „kelionių organizatorius“, „organizuota turistinė kelionė“, „turizmo paslaugų rinkinys“,

„turizmo paslauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,

reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai [1] Administracinės bylos Nr. eA-990-502/2017, www.lvat.lt.

Aiškinamasis raštas

2018-01-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO KODEKSO 6.228³ STRAIPSNIO, ŠEŠTOSIOS KNYGOS XXXV SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR

PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

2015 m. lapkričio 25 d. buvo

priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau – direktyva 2015/2302). Direktyvos 2015/2302 28 straipsnio 1 dalis numato, jog valstybės narės iki 2018 m. sausio 1 d. turi priimti teisės aktus, įgyvendinančius direktyvos 2015/2302 nuostatas, ir tas nuostatas jos taiko nuo 2018 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Turizmo įstatymo projektas) tikslas – įgyvendinti direktyvos 2015/2302 nuostatas, susijusias su organizuotos turistinės kelionės bei turizmo paslaugų rinkinių sudarymu, kelionių organizatoriaus (toliau – KO), turizmo paslaugų rinkinių pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimu, turizmo paslaugų teikėjų atsakomybe už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Turizmo įstatymo projektu Turizmo įstatymas išdėstomas nauja redakcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228³ straipsnio, šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Civilinio kodekso projektas) siekiama įgyvendinti direktyvos 2015/2302 nuostatas, susijusias su organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymu, informacijos teikimu iki sutarties sudarymo ir iki išvykimo į kelionę, taip pat nuostatas dėl sutarties sąlygų keitimo, KO atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą ir žalos atlyginimo. 2.

2. Įstatymo

projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymų projektus rengė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 4-101 ,,Dėl darbo grupės sudarymo“, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus (vedėjas Renaldas Čiužas, tel. 8 706 64948, el. paštas [email protected]) patarėja Neringa Ulbaitė (tel. 8 706 64608, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, priimtas 1998 m. kovo 19 d. (įstatymas nauja redakcija buvo išdėstytas 2011 m. birželio 22 d., nauja redakcija įsigaliojo

2011 m. rugsėjo 1 d.). Šio

įstatymo taikymo sritis apima turizmo paslaugų organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų teisių apsaugai, kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų teises ir pareigas, informacijos apie organizuotą turistinę kelionę teikimą vartotojams, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje. Turizmo įstatyme reguliuojamos kelionių organizatorių (toliau – KO) teikiamos turizmo paslaugos ir jų prievolių įvykdymo užtikrinimas, apgyvendinimo paslaugos, turistų informavimo paslaugos, sveikatingumo paslaugos (sveikatos turizmas). Turizmo įstatyme įgyvendinamos 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau

  • Direktyva 90/314/EEB) nuostatos. Pagal šios direktyvos 7 straipsnį, „kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti ir vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas“.

Taigi KO gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, bei turistų grąžinimo į pradinę išvykimo vietą kaštai privalo būti 100 proc. padengti prievolių įvykdymo užtikrinimu. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatą ir atsižvelgiant į 2012 - 2014 metais įvykusius Lietuvos Respublikos kelionių organizatorių nemokumo ir bankroto atvejus, dėl kurių tiesioginę žalą patyrė turistai, Turizmo įstatymas buvo keletą kartų tobulintas. 2015 m. Europos Komisija pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą dėl Direktyvos 90/314/EEB galimai netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo. Ši pažeidimo procedūra pradėta dėl Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Viena iš svarbiausių priemonių, kurių Lietuva ėmėsi siekdama tobulinti Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimą, buvo Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 19 d. priimtas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1723, kuris įsigaliojo 2015 m. lapkričio 1 d.

Šiame įstatyme nustatytos kokybiškai naujos prievolių įvykdymą užtikrinančių priemonių apskaičiavimo taisyklės, nustatytos didesnės prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos tais atvejais, kai kelionių organizatorius verčiasi išvykstamuoju turizmu (50 tūkst. eurų, kai kelionių organizatorius neorganizuoja kelionių užsakomaisiais skrydžiais, ir 200 tūkst. eurų, kai kelionių organizatorius organizuoja keliones užsakomaisiais skrydžiais), numatyta kelionių organizatoriaus atsakomybė už Turizmo įstatymo nuostatų, įskaitant pareigą turėti tinkamą prievolių įvykdymą užtikrinančią priemonę, nesilaikymą. Įstatyme taip pat suteikti didesni įgaliojimai Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) vykdant turizmo rinkos stebėsenos ir priežiūros funkciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1319 patvirtintas Kelionių organizatorių rizikos veiksnių nustatymo ir stebėsenos tvarkos aprašas ir kiti Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai. Europos Komisija 2017 m. vasario mėn. nutraukė minėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą dėl Direktyvos 90/314/EEB galimai netinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo. Dėl 2014-2015 metais įvykusių kelionių organizatorių (UAB ,,Go Travel“, UAB ,,Freshtravel“ ir UAB „Voyage-Voyage“) bankrotų pagal kelionių organizatorių turimas laidavimo draudimo sutartis neužteko lėšų turistų nuostoliams atlyginti. Turistams buvo atlyginta tik nuo 5 iki 37 proc. patirtos žalos. Nukentėjusieji turistai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo (individualūs ir grupės ieškiniai), ir 2017 m. birželio – spalio mėn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė 5 nutartis dėl nukentėjusiųjų turistų žalos atlyginimo – bendra priteistos turtinės žalos suma siekia beveik 21 tūkst. eurų. Valstybė taip pat turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų.

Dalis turistų dar bylinėjasi, Vilniaus apygardos administracinis teismas jiems jau yra priteisęs beveik 33 tūkst. eurų turtinės žalos. Žala atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje konstatavo, kad į Lietuvos Respublikos teisę buvo netinkamai perkeltos Direktyvos 90/314/EEB nuostatos, susijusios su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygomis, ir, nustatęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje įtvirtintų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimą, priteisė pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą. Apžvelgiamoje administracinėje byloje[1] ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės netinkamo Direktyvos 90/314/EEB nuostatų perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo. Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas su kelionių organizatoriumi UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį. Kelionių organizatorius tapo nemokus ir dėl to kelionės nesuorganizavo, o pareiškėjui buvo grąžinta ne visa už įsigytą kelionės paketą sumokėta suma (4,96 proc.), todėl jis kreipėsi į teismą, siekdamas patirtos žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą – turtinius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti. LVAT teisėjų kolegija akcentavo, jog Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas.

ESTT,

aiškindamas nurodytą straipsnį, yra pažymėjęs, kad kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, jog nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes šių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotoją nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu. Teisėjų kolegija sprendė, jog, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo

8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo

nepakankamos. Nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas neužtikrino Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (šiuo atveju pareiškėjo) teisių apsaugos. Atsižvelgusi į tai, LVAT teisėjų kolegija sprendė, jog Lietuvos valstybė netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 90/314/EEB 7 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Turizmo įstatyme būtina numatyti papildomą kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuris užtikrintų visišką (100 proc.) turistų nuostolių atlyginimą kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Turizmo įstatyme nėra numatyta pareiga atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimą, kadangi atvykstamojo turizmo veikla nėra siejama su rizikomis, kurios būdingos išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams, t.y. nėra būtinybės užtikrinti turistų pargabenimą į pradinę išvykimo vietą, suteikti būtiną apgyvendinimą, ir pan.

Pagal organizuotos turistinės kelionės sutartis, atsakomybę už paslaugų teikimą turistams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką, prisiima kelionių organizatorius, su kuriuo sudaryta sutartis. Būtent šiam kelionių organizatoriui taikomi jo įsisteigimo valstybėje narėje nustatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme nėra numatytas kelionių pardavimo agentų licencijavimas, ir atitinkama šių subjektų priežiūra. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Turizmo įstatyme buvo atsisakyta kelionių agentų ir kelionių agentūrų veiklos reglamentavimo. Tačiau per pastaruosius kelerius metus padaugėjo atvejų, kai kelionių pardavimo agentai savarankiškai, neatstovaudami kelionių organizatoriams, turistams pardavinėjo organizuotas turistines keliones, vengė sudaryti sutartis, tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų. Tai sukelia neigiamas pasekmes turizmo rinkoje - trūksta skaidrumo ir nėra galimybės tinkamai užtikrinti turistų teisių ir ekonominių interesų apsaugą. Galiojančiame Turizmo įstatyme reglamentuojamas laikinas kelionių organizavimo paslaugų teikimas Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos paslaugų teikimo laikinumą vertina atsižvelgdamos į paslaugų teikimo trukmę, reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą, taip pat į konkrečios paslaugos ypatumus. Konkretūs tam tikrų paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijai nustatomi šių paslaugų teikimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Turizmo įstatyme įtvirtinta, kad kriterijus, kurios kelionių organizavimo paslaugos teikiamos laikinai, kurios yra vienkartinės, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taip pat numatytas reikalavimas kelionių organizavimo paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems laikinai, turėti kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, išduotą valstybėje narėje ir garantuojantį ne mažesnę prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą negu nustatyta Turizmo įstatyme. Klausimas dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų pripažįstama, kad kelionių organizavimo paslaugos teikiamos laikinai ar yra vienkartinės, nustatymo, buvo svarstomas nuo 2012 metų. Šiuo metu nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nėra nustatyti laikino turizmo paslaugų teikimo kriterijai, Lietuvos Respublikoje tokie kriterijai taip pat nebuvo patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, Turizmo įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl laikino kelionių organizavimo paslaugų teikimo. Galiojantis Turizmo įstatymas numato privalomą viešbučių, motelių, svečių namų ir kempingų klasifikavimą. Klasifikavimas vykdomas, remiantis harmonizuotais kriterijais, kuriuos patvirtino Viešbučių klasifikavimo sąjunga (Hotelstars Union), inicijuota kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešbučių asociacijų. Šiuo metu apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas atliekamas valstybės biudžeto sąskaita, ir už apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą, kas turėtų būti laikoma valstybės įstaigos teikiama paslauga, nėra imama valstybės rinkliava, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta turizmo paslaugų teikėjų atsakomybė už kelionių organizavimo paslaugų teikimo pažeidimus bei apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus.

Turizmo paslaugų teikimas reglamentuojamas Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ trečiajame skirsnyje ,,Turizmo paslaugų teikimas“ (6.747–6.755 straipsniai). Civilinio kodekso 6.747 straipsnio 1 dalyje pateikta turizmo paslaugų teikimo sutarties sąvoka, taip pat numatyta kelionių organizatoriaus bendroji pareiga teikti informaciją turistui iki sutarties pasirašymo bei iki išvykimo į kelionę. Konkretūs informacijos teikimo reikalavimai įtvirtinti Turizmo įstatyme. Civilinio kodekso 6.749 straipsnyje nustatyti sutarties formos ir turinio reikalavimai. 6.750 - 6.755 straipsniuose reglamentuota turisto ir kelionių organizatoriaus teisė atsisakyti sutarties, sutarties sąlygų pakeitimas, sutarties šalių pasikeitimas, sutarties vykdymas ir atsakomybė už netinkamą jos vykdymą bei draudimas panaikinti ar riboti KO civilinę atsakomybę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

4.1. Perkeliant Direktyvos

2015/2302 nuostatas, Turizmo įstatymo projekte yra atnaujinamos turizmo paslaugų teikimo bei turizmo paslaugų teikėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo taisyklės. Pagrindiniai turizmo paslaugų reguliavimo pakeitimai, kurie numatomi Turizmo įstatymo projekte:

1. Siekiant

visiškai (100 proc.) apsaugoti turistų, įsigijusių organizuotą turistinę kelionę, interesus kelionių organizatoriaus nemokumo atveju, Turizmo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris kelionių organizatoriaus nemokumo atveju garantuotų 100 proc. turistų sumokėtų pinigų už organizuotą turistinę kelionę gražinimą ir repatrijavimą į pradinę išvykimo vietą.

Šio mechanizmo esmė - kelionių organizatorių įmokų kaupimas Vyriausybės įgaliotos institucijos ar Vyriausybės įgaliotos turizmo verslo asociacijos depozitinėje sąskaitoje (toliau – Kelionių garantijų sąskaita). Kelionių garantijų sąskaitos paskirtis – užtikrinti dėl kelionių organizatoriaus nemokumo turistų patirtų nuostolių atlyginimą tik tais atvejais, kai nepakanka išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. 2016 m. visų Lietuvos Respublikoje įsisteigusių kelionių organizatorių pajamos tik iš organizuotų išvykstamojo turizmo kelionių pagal Valstybiniam turizmo departamentui pateiktas deklaracijas sudarė 165,4 mln. Eur. 2017 m. vasario 28 d. duomenimis, visų Lietuvos Respublikos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo suma buvo 17,4 mln. Eur. Tai sudaro 10,5% nuo visų kelionių organizatorių metinių pajamų. Vadovaujantis Valstybinio turizmo departamento užsakymu atliktais ekonominiais skaičiavimais, šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme įtvirtinta kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma pilnai (100 proc.) nepadengia galimų turistų nuostolių ir jų repatrijavimo kaštų kelionių organizatorių nemokumo atveju. Pagal ekonominius skaičiavimus, nekompensuota turistams dalis kelionių organizatorių nemokumo atveju sudarytų apie 20 proc. nuo esamo kelionių organizatorių prievolių draudimo, t. y. apie 3,5 mln. EUR suma lieka neapdrausta rinkoje, kurios dalį Lietuvos Respublikos valstybė turėtų kompensuoti turistams kelionių organizatorių nemokumo atveju.

Todėl Turizmo įstatymo projekte būtina numatyti papildomą kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą. Pažymėtina, kad pagal Direktyvą pareiga užtikrinti, kad turistai, kurie įsigyja organizuotą turistinę kelionę, būtų visiškai apsaugoti nuo kelionių organizatoriaus nemokumo, tenka valstybei. Nors valstybėms narėms paliekama veiksmų laisvė dėl to, kaip užtikrinti apsaugą nemokumo atveju, jos turėtų užtikrinti, kad apsauga būtų veiksminga. Veiksminga apsauga reiškia, kad ji turėtų būti prieinama iš karto, kai dėl organizatoriaus likvidumo problemų nustojama vykdyti kelionės paslaugas, numatoma jų nebevykdyti arba vykdyti tik iš dalies arba kai paslaugų teikėjai reikalauja, kad keliautojai už šias paslaugas sumokėtų.“ Pagal Turizmo įstatymo projekto 17 straipsnio nuostatas, įmokas į Kelionių garantijų sąskaitą mokėtų išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai, parduodantys organizuotas turistines keliones. Įmokos bus įskaičiuotos į organizuotos turistinės kelionės pardavimo kainą, ir įmokos dydis būtų iki 1,0 procento organizuotos turistinės kelionės pardavimo kainos. Įmokų dydį nustatys Vyriausybė, atsižvelgdama į kelionių organizatorių skaičių, prognozuojamą organizuotų turistinių kelionių skaičių ir jų pardavimo kainą. Įmokų dydis visiems kelionių organizatoriams yra vienodas. Įmokos būtų mokamos pasibaigus atitinkamam ketvirčiui, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos. Iš kelionių organizatorių įmokų sukauptos lėšos kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų naudojamos padengti turistų patirtų išlaidų (turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą, būtino apgyvendinimo, pinigų grąžinimo turistui už nesuteiktas paslaugas) trūkstamą dalį tik tuo atveju, kai nepakanka Turizmo įstatyme nustatytos kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos.

Konkretaus kelionių organizatoriaus nemokumo atveju turistų nuostoliai bus dengiami iš visų kelionių organizatorių bendrai sumokėtų įmokų sumos – taip įtvirtinamas kolektyvinis prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmas. Kelionių organizatorių įmokų mokėjimo, kelionių garantijų sąskaitos lėšų administravimo ir išmokėjimo tvarką nustatys Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įmokų kaupimas būtų pagrįstas proporcingumo principu. Planuojama, kad per vienerius metus būtų surinkta apie 1,7 mln. eurų. Tokiu būdu trūkstama prievolių užtikrinimui suma būtų surinkta per dvejus metus, ir suformuotas pakankamas rezervas kelionių organizatorių nemokumo atvejams. Suformavus rezervinį lėšų fondą, Vyriausybė galėtų nustatyti nulinį įmokų dydį, ir įmokos toliau nebūtų renkamos. 2. Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 1 straipsnyje patikslinta įstatymo taikymo apimtis.

Šio įstatymo II skyriaus ,,Kelionių organizavimo paslaugos“ reikalavimai netaikomi: organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, apimantiems trumpesnį nei 24 valandų trukmės laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai įtraukiama nakvynė; organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, kuriuos siūlo įsigyti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su turizmo paslaugų teikimu, ir šios paslaugos nėra teikiamos nuolat ir nėra siūlomos plačiajai visuomenei (pavyzdžiui, kelionės, kurias ne dažniau nei keletą kartų per metus rengia savo nariams labdaros organizacijos, sporto klubai arba mokyklos ir pan.); organizuotoms turistinėms kelionėms ir turizmo paslaugų rinkiniams, įsigytiems pagal verslo kelionių organizavimo sutartis, kurios sudaromos tarp verslininko ir kito fizinio ar juridinio asmens, veikiančio su jo prekyba, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais. 3. Pakeistos ir patikslintos įstatyme vartojamos sąvokos. Išplėsta ,,turisto“ sąvoka, nurodant, verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius, ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę verslo kelionių organizavimo sutarčių, yra laikomi turistais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (arba) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį. Be to, perkeliant Direktyvos 2015/2302 nuostatas, atitinkamai pakeisti Turizmo įstatyme esančių sąvokų apibrėžimai: ,,kelionių organizatorius“, ,,kelionių pardavimo agentas“, įtvirtintos naujos sąvokos: ,,turizmo paslaugų rinkinys“, ,,turisto grąžinimas“, ,,organizuota turistinė kelionė“, ,,kelionių organizatoriaus vietinis atstovas“. Patikslintos sąvokos ,,išvykstamasis turizmas“, ,,turizmo paslauga“, ,,turizmo paslaugų teikėjas“.

Turizmo paslaugomis šio įstatymo prasme taip pat laikomos paslaugos, kurios sudaro turizmo paslaugų rinkinį pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatas: keleivių vežimo paslaugos (visų rūšių transportu); automobilių, kitų motorinių transporto priemonių ar motociklų nuomos paslaugos; apgyvendinimo paslauga, kuri yra neatsiejama keleivių vežimo dalis, ir kuri teikiama pagal sutartis dėl Turizmo įstatyme nurodytų turizmo paslaugų; bet kokia kita paslauga, kuri yra neatsiejama nuo turizmo paslaugų, nurodytų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punktuose (bilietai į koncertus, sporto renginius, ekskursijas ar pramogų parkus, ekskursijos su gidu, slidinėjimo keltuvų abonementai ir sporto įrangos nuoma, sveikatingumo procedūros). 4. Siekiant išvengti Turizmo įstatymo pakeitimų ateityje, jeigu būtų siekiama atitinkamai perskirstyti valstybės institucijų funkcijas, Turizmo įstatymo projektu keičiamame Turizmo įstatyme atsisakyta nuorodos į konkrečią valstybės instituciją (Valstybinį turizmo departamentą) ir vietoje jos nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 5. Atsisakyta Turizmo įstatymo sąvokų, kurios Turizmo įstatymo tekste nėra vartojamos, arba kurių įtvirtinimas Turizmo įstatyme yra perteklinis ar netikslingas: ,,gamtiniai sveikatos veiksniai“, ,,rekreacinė teritorija“, ,,rekreaciniai ištekliai“, ,,turizmo trasa“, ,,paplūdimys“; paslaugų, kurios nėra reglamentuojamos Turizmo įstatyme, apibrėžimų (,,jūrinio turizmo infrastruktūra“, ,,jūrinio turizmo paslauga“, ,,vidaus vandenų turizmo paslauga“, ,,turistinės stovyklos paslauga“ ,,sveikatingumo paslauga“).

Atsisakyta apgyvendinimo paslaugų rūšis apibrėžiančių sąvokų, kurios įtvirtintos Turizmo įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (,,kolektyvinio apgyvendinimo paslaugos“, ,,privataus apgyvendinimo paslaugos“, ,,nakvynės ir pusryčių paslauga“, ,,kaimo turizmo paslauga“, ,,kambarys“, ,,turistinė stovyklavietė“, ,,viešbutis“). Turizmo įstatymo projekte atsisakyta sąvokų ,,kurortas“ ir „kurortinės teritorijos“. 2016 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIP-4259), kuriame atsisakoma šiame įstatyme nustatytų „kurorto“ ir „kurortinės teritorijos“ sąvokų apibrėžimų, išdėstant šių sąvokų apibrėžimus viename Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, kuriame pateikiamos ir kitos su kurorto ir kurtinės teritorijos statuso suteikimu ir panaikinimu susijusios teisinio reguliavimo nuostatos. 6. Sumažinta KO administracinė našta teikiant Vyriausybės įgaliotai institucijai Turizmo įstatyme nurodytą informaciją ir duomenis. Įvertinus KO pateikiamus duomenis ir siekiant, kad deklaravimo našta būtų proporcinga galimai veiklos rizikai, Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad atvykstamojo ir vietinio turizmo KO teikia kelionių organizatoriaus ataskaitą vieną kartą per metus, t.y. pasibaigus kalendoriniams metams, taip sumažinant administracinę naštą verslui.

Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams, organizuojantiems keliones užsakomaisiais skrydžiais, nustatytas papildomas reikalavimas kiekvieną mėnesį informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją apie gautų įplaukų sumą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas išvykstamojo turizmo organizuotos turistinės kelionės sutartis (Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 6 punktas). 7. Turizmo įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl laikino kelionių organizavimo paslaugų teikimo. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ,,laikinai Lietuvos Respublikoje paslaugas teikiantiems valstybių narių teikėjams Lietuvos Respublikos įstatymais gali būti nustatoma reikalavimų teisės teikti paslaugas įgijimui ir paslaugų teikimo veiklos vykdymui, tačiau jie negali pažeisti šių principų: 1) nediskriminavimo; t. y. reikalavimai negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti teikėją dėl pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje teikėjas yra įsteigtas; 2) būtinumo; t. y. reikalavimai privalo būti pagrįsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos apsaugos tikslais; 3) proporcingumo; t. y. reikalavimai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neriboti laisvės teikti paslaugas daugiau, negu to reikia siekiamam tikslui įgyvendinti.“ Pažymėtina, kad vienas iš Direktyvos 2015/2302 tikslų yra prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo.

Direktyvos preambulės 6 punkte nurodyta, kad ,,tarpvalstybinis kelionės paslaugų paketų rinkos potencialas Sąjungoje šiuo metu nėra visapusiškai išnaudojamas.

Keliautojų apsaugos taisyklių skirtumai skirtingose valstybėse narėse neskatina vienos valstybės narės keliautojų įsigyti kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių kitoje valstybėje narėje ir – analogiškai – neskatina vienos valstybės narės organizatorių ir agentų pardavinėti tokių paslaugų kitoje valstybėje narėje.“ Direktyvos 2015/2302 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apsaugos nemokumo atveju tarpusavio pripažinimo principas, reiškiantis, jog ,,valstybės narės pripažįsta, kad bet kokia apsauga nemokumo atveju, kurią organizatorius suteikia pagal valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, nacionalines priemones, kuriomis 17 straipsnis perkeliamas į nacionalinę teisę, atitinka tokių priemonių reikalavimus.“ Taigi kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė, įgyvendindama Direktyvos nuostatas nacionalinėje teisėje, privalo užtikrinti, kad keliautojų apsauga kelionių organizatoriaus nemokumo atveju būtų veiksminga, ir 100 proc. padengtų turisto patirtas išlaidas. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ,,tais atvejais, kai, laikantis minėtų principų, prieš pradedant laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje reikalaujama gauti leidimą, negali būti reikalaujama pakartotinai įvykdyti tokius pat arba iš esmės panašius reikalavimus ir (arba) kontrolės priemones, kuriuos valstybės narės teikėjas jau yra įvykdęs kitoje valstybėje narėje arba Lietuvos Respublikoje gaudamas kitą leidimą.“ Atsižvelgiant į tai, kad perkeldama Direktyvos nuostatas kiekviena valstybė narė nustatys kelionių organizatorių veiklos vykdymo bei jų prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus, Turizmo įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų dėl laikino kelionių organizavimo paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje.

Siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje yra automatiškai pripažįstami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turimi prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantys dokumentai, kurie atitinka kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus. Iškilus abejonėms dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kelionių organizatoriaus ar turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, Vyriausybės įgaliota institucija galės kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, prašydama pateikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus dėl konkretaus turizmo paslaugų teikėjo vykdomos veiklos. Vyriausybės įgaliota institucija, vykdydama Lietuvos Respublikos kelionių pardavimo agentų priežiūrą, taip pat galės gauti informaciją apie Lietuvos Respublikoje neįsisteigusius kelionių organizatorius, kurie parduoda keliones per kelionių pardavimo agentus. 8.

8. Atsižvelgiant į

turizmo verslo ypatumus ir sezoniškumą, ir siekiant sudaryti galimybę kelionių organizatoriui jo sprendimu laikinai nevykdyti veiklos, neprarandant išduoto kelionių organizatoriaus pažymėjimo, Turizmo įstatymo projekte numatyta, jog Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali iki 6 mėnesių sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus. Tokiu būdu nebus sukuriama papildoma administracinė našta ūkio subjektams, susijusi su naujo kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimu. Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 11 straipsnyje reglamentuoti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindai, tarp kurių yra ir kelionių organizatoriaus - fizinio bei juridinio asmens bankrotas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą, teismas gali duoti leidimą vykdyti individualią veiklą arba patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą. Juridiniam asmeniui tokios galimybės nėra numatyta. Toks diferencijavimas paaiškinamas iš esmės skirtingomis fizinių ir juridinių asmenų bankroto paskirtimis. Juridinio asmens bankroto proceso paskirtis – minimizuoti kreditorių nuostolius parduodant juridinio asmens turtą, realizuojant reikalavimų teises ir likviduoti juridinį asmenį. Fizinio asmens bankroto proceso paskirtis – sudaryti sąlygas fiziniam asmeniui savo darbu arba kitokia veikla, kontroliuojant bankroto administratoriui, minimizuoti kreditorių nuostolius ir nurašyti skolas. Taigi, yra logiška leisti fiziniam asmeniui toliau vykdyti veiklą prižiūrint bankroto administratoriui ir leidžiant teismui (patvirtinus planą). 9.

9. Turizmo įstatymo projektu keičiamame Turizmo įstatyme siūloma

atsisakyti KO prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos skaičiavimo nuo planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo pajamų sumos, kadangi tokių sumų planavimas priklauso tik nuo kelionių organizatoriaus valios ir nėra grindžiamas konkrečiais skaičiavimais, kuriuos būtų galima patikrinti. Esamas prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimas, kai renkamasi vieną sumą iš kelių, jau yra įtvirtintas galiojančiame Turizmo įstatyme. Siekiant didesnio aiškumo, Turizmo įstatymo projekte (13 straipsnis) patikslinta, kad kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių: 1) 50 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 2) 200 tūkstančių eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 3) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis, bet ne mažesnė nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje (t.y. 50 tūkst. ar 200 tūkst. eurų). Pavyzdžiui, jei keturių ketvirčių pajamos sudaro 1 mln. eurų, tai 7% nuo šios sumos būtų 70 tūkst. eurų. Šiame punkte kalbama apie visas sudarytas sutartis, tarp kurių patenka ir neįvykdytos sutartys. 4) kelionių organizatoriaus gautų įplaukų suma pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas ir dar neįvykdytas organizuotos turistinės kelionės sutartis, bet ne mažesnė nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje (t.y. 50 tūkst. ar 200 tūkst. eurų). Pavyzdžiui, įplaukų suma dieną X yra lygi 120 tūkst. eurų, o vadovaujantis aritmetine logika, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma „turi būti didžiausia iš šių“ (70.000 < 120.000). Taigi prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydis turėtų būti 120 tūkst. eurų.

Pažymėtina, kad įplaukos yra konkretus ir aiškus finansinis duomuo iš finansinės atskaitomybės, kuri sudaroma pagal atskiras taisykles. Pereinamasis laikotarpis dėl šių nuostatų taikymo nėra reikalingas, kadangi kelionių organizatoriams jokių naujų reikalavimų nenustatoma. Vyriausybės įgaliota institucija, skaičiuodama kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, naudosis kita skaičiavimo formule. Taip pat siūloma atsisakyti akivaizdžiai perteklinės nuostatos, numatančios, kad ,,kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais turi būti lygi prisiimtiems įsipareigojimams pagal visas organizuotos turistinės kelionės sutartis, tarp jų ir tas, už kurias nėra gautos įmokos iš turistų.“

10. Turizmo įstatymo projekte keičiamo

Turizmo įstatymo 18 straipsnyje numatyta KO pareiga teikti turistams pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu: teikti atitinkamą informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, vietos valdžios institucijas bei konsulinę pagalbą; padėti turistui pasinaudoti nuotolinio ryšio priemonėmis; padėti rasti alternatyvias organizuotos turistinės kelionės paslaugas. Taip pat numatyta KO teisė už tokios pagalbos teikimą imti mokestį, jei pagalba turistui yra reikalinga dėl turisto tyčinių veiksmų ar aplaidumo. 11. Turizmo įstatymo projekte keičiamame Turizmo įstatyme reglamentuojama kelionių pardavimo agentų veikla ir turisto galimybė susisiekti su kelionių organizatoriumi per kelionių pardavimo agentą. Siekiant apsaugoti turistų interesus ir užtikrinti kelionių pardavimo agentų veiklos skaidrumą, Turizmo įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą asmeniui prieš pradedant vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai kelionių pardavimo agento deklaraciją, kurioje patvirtinama atitiktis įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Kelionių pardavimo agentas taip pat turės pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus (išskyrus fizinius asmenis). Įstatymo projekte nustatytas reikalavimas kelionių pardavimo agentui teikti metinę ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių pardavimo agento veiklos priežiūrai atlikti. Vyriausybės įgaliota institucija vykdydama turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą, tikrins, ar kelionių pardavimo agentas laikosi įstatyme nustatytų reikalavimų. Kelionių pardavimo agentų sąrašas bus skelbiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 12. Turizmo įstatymo projekte keičiamame Turizmo įstatyme nustatomi reikalavimai kelionių organizatoriui (7 str.), kelionių pardavimo agentui (19 str.) ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui (21 str.) užtikrinti, kad akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai juridinio asmens – teisinei formai nei akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi juridinio asmens turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto. Šis reikalavimas dėl nuosavo kapitalo dydžio taikomas ribotos civilinės atsakomybės įmonėms, kurios už prievoles atsako tik savo turtu, ir nėra taikomas fiziniams asmenims, kadangi fizinis asmuo pagal prievoles atsako visu savo turtu. 13.

13. Turizmo įstatymo

projekte keičiamo Turizmo įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje reglamentuojama nauja kelionių organizavimo paslauga - turizmo paslaugų rinkinys, kurį sudaro ne mažiau kaip dvi turizmo paslaugos: pvz., skrydis, nakvynė viešbutyje ar automobilio nuoma, įsigyjamos tai pačiai kelionei ar atostogoms iš vieno turizmo paslaugų teikėjo arba iš kelių susietąsias užsakymo sistemas naudojančių turizmo paslaugų teikėjų. Turizmo paslaugų rinkiniu laikomas turizmo paslaugų derinys, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas: per vieną apsilankymą pardavimo vietoje ar susisiekimą su jo pardavimo vieta padeda turistui atskirai pasirinkti kiekvieną turizmo paslaugą ir atskirai už jas sumokėti, arba tikslingai padeda įsigyti bent vieną papildomą turizmo paslaugą iš kito pardavėjo, kai sutartis su tokiu kitu pardavėju sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios turizmo paslaugos užsakymo patvirtinimo. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalės informuoti turistus, kad jiems nebus suteiktos jokios teisės, kurios pagal Turizmo įstatymą ir kitus teisės aktus taikomos įsigijus organizuotą turistinę kelionę, ir kad kiekvienas paslaugų teikėjas, teikiantis paslaugas, yra atsakingas tik už savo paslaugų tinkamą suteikimą pagal sutartį. Taip pat bus taikomas reikalavimas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos garantiją, kurie turi užtikrinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymą nemokumo atveju. Minimali prievolių įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 10 tūkst. eurų. Tais atvejais, kai į turizmo paslaugų rinkinį įtraukta keleivių vežimo paslauga, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma bus apskaičiuojama pagal įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t.y. kaip išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių, organizuojančių keliones be užsakomųjų skrydžių (ne mažesnė kaip 50 tūkst. eur).

Pavyzdžiui, tokio prievolių įvykdymo užtikrinimo būtų reikalaujama, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas yra vežėjas, parduodantis bilietą skrydžiui lėktuvu ar kelionei kita transporto priemone, papildomai pateikia nuorodą, per kurią galima įsigyti kitą turizmo paslaugą. 14. Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta KO ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo atsakomybė už užsakymo klaidas, išskyrus atvejus, kai užsakymo klaidos atsirado dėl turisto kaltės, arba jas sukėlė nenugalimos jėgos aplinkybės. 15. Turizmo įstatymo projekte numatytas reikalavimas trečiosios valstybės kelionių organizatoriui, kuris parduoda arba siūlo parduoti organizuotas turistines keliones Lietuvos Respublikoje, arba bet kuriuo būdu nukreipia savo veiklą į Lietuvos Respublikos vartotojus, būti įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje ir atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus kelionių organizatoriams. Analogiškas reikalavimas taikomas ir trečiosios valstybės turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams. Turizmo įstatymo pakeitimai, kurie nėra susiję su Direktyvos 2015/2302 nuostatų įgyvendinimu:

papildytos Turizmo įstatymo projektu keičiamo Turizmo įstatymo 8 straipsnio nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimų kelionių organizatoriams. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taikomas tik kelionių organizatoriui, kuris yra atsakingas už tinkamą organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymą. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui nepriekaištingos reputacijos reikalavimas netaikomas, kadangi Direktyva 2015/2302 nenustato tokių reikalavimų.

Kelionių pardavimo agentui šis reikalavimas taip pat netaikomas, kadangi kelionių pardavimo agento veikla nėra licencijuojama, taigi toks reikalavimas būtų perteklinis. 2. Patobulintas gido paslaugų reguliavimas. Pagal galiojantį Turizmo įstatymą, gido pažymėjimas išduodamas asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išklausiusiems ne trumpesnį kaip

250 akademinių valandų gidų rengimo kursą, kuris apima ekskursijų rengimo ir

vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos dalykus, ir išlaikiusiems praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Siekiant užtikrinti, kad šiuose kursuose įgytos žinios būtų aktualios, Turizmo įstatymo projekte numatyta, kad išklausytas gidų rengimo kursas ir išlaikytas praktinis ekskursijų vedimo egzaminas galioja dvejus metus, per kuriuos asmuo turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti gido pažymėjimą. Pagal galiojantį Turizmo įstatymą, Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į gido profesinę patirtį, gebėjimą dirbti įvairiomis kalbomis ir vedamų ekskursijų maršrutų skaičių, įvertinęs profesinę kvalifikaciją, turi teisę suteikti gidui antrą, pirmą arba aukščiausiąją kategoriją. Pažymėtina, kad nei vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokių gidų kategorijų nėra. Be to, pirmos ar aukščiausios kategorijos turėjimas nėra susijęs su gaunama ekonomine nauda už gido darbą, ir gidas, gaudamas antros kategorijos gido pažymėjimą, jau įgyja teisę į profesinį vardą. Pirma arba aukščiausia kategorija yra siejama su gido garbe, reputacija. Atsižvelgiant į tai, Turizmo įstatymo projekte siūloma atsisakyti minėtos nuostatos. Prireikus gidus vienijančios asociacijos gali savo iniciatyva teikti gidams kvalifikacines kategorijas.

Taip pat siūloma atsisakyti Turizmo įstatymo nuostatos, numatančios, kad gidas paslaugas teikia sudaręs darbo sutartį arba vykdydamas individualią veiklą, kadangi Turizmo įstatymas nenumato Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijų tikrinant, kokiu pagrindu teikiamos gido paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad gidų veikla nėra reglamentuojama specialiuosiuose teisės aktuose, Turizmo įstatymo projekte atsisakoma vieno iš gido pažymėjimo panaikinimo pagrindų, t. y. ,,dėl teisės aktų, reglamentuojančių gido paslaugų teikimą, nuostatų pažeidimo.“ Pažymėtina, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka tik formalų gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimą ir neatlieka jų teikiamų paslaugų (t.y. ekskursijų vedimo) priežiūros pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl Turizmo įstatyme atsisakyta nuostatų dėl gidų veiklos priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu, atitinkamai patikslinta nuostata dėl kitų valstybių (Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos Konfederacijos) gidų paslaugų teikimo laikinai ar kartais Lietuvos Respublikoje. Turizmo įstatymo projekte atsisakyta nuostatos, kuri numato, jog Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Muziejų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir vietovių, kuriuose ekskursijos galimos tik su gidu, sąrašą. 3. Patobulintos apgyvendinimo paslaugas reguliuojančios nuostatos.

Siekiant teisinio aiškumo apgyvendinimo paslaugų teikėjams bei suderinimo su kitais teisės aktais, Turizmo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pagal apgyvendinimo paslaugų teikimo organizavimą, pastatų naudojimo paskirtį ir apgyvendinimui skirtų kambarių skaičių yra skiriamos: 1) klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos: viešbutis, motelis, svečių namai, kempingas; 2) neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos: apartamentų komplekso paslaugos, kaimo turizmo paslaugos, nakvynės ir pusryčių paslaugos, nakvynės namų (hostelio) paslaugos, poilsio namų paslaugos, turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos, turistinės stovyklos paslaugos. Siekiant išvengti perteklinio reguliavimo Turizmo įstatyme, siūloma atsisakyti nuostatų, kurios reglamentuoja reikalavimus atskiroms apgyvendinimo paslaugų rūšims (kaimo turizmo paslaugos, nakvynės ir pusryčių paslaugos, turistinės stovyklos paslaugos). Apgyvendinimo paslaugų rūšys, nurodant apgyvendinti skirtų kambarių skaičių, bus tvirtinamos Vyriausybės įgaliota institucijos. Siekiant mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, supaprastinta neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimo tvarka, nustatant, kad neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjas per 10 darbo dienų nuo veiklos vykdymo pradžios privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai pranešimą apie neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimą, kurio formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Atsisakyta nuostatos dėl 30 dienų termino, per kurį turi būti gaunamas Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinimas dėl apgyvendinimo paslaugų pranešimo registravimo. Taip pat nuo trejų metų iki penkerių metų pailginamas apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimo terminas.

Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimas yra dokumentas, išduodamas Vyriausybės įgaliotos institucijos, patvirtinantis apgyvendinimo paslaugų objekto atitiktį nustatytiems klasifikavimo reikalavimams. Taigi šis pažymėjimas yra sietinas su paslaugos kokybinių reikalavimų atitiktimi, o ne su leidimo vykdyti veiklą suteikimu. Pažymėtina, kad klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objektams (viešbučiai, moteliai, svečių namai, kempingai) yra būdingas natūralus nusidėvėjimas, ypač tuose objektuose, kur yra dideli lankytojų srautai. Todėl Vyriausybės įgaliota institucija turi periodiškai vertinti, ar apgyvendinimo paslaugų objektas atitinka kokybinius kriterijus, nustatytus konkrečiai apgyvendinimo paslaugų rūšiai. Papildytos Turizmo įstatymo nuostatos dėl klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimo, nurodant prašymų dėl apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo pateikimo, pažymėjimo išdavimo ar atsisakymo jį išduoti pagrindus ir pažymėjimo panaikinimo tvarką. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas kartu su prašymu turi pateikti užpildytą klasifikavimo anketą, kurioje nurodo išsamią informaciją apie turimų kambarių (numerių) skaičių, apstatymą baldais, įrengimus, įrenginių skaičių, inventorių, informaciją apie konkrečiai tame objekte teikiamas paslaugas ir pan. Šis reikalavimas yra nustatytas atsižvelgiant į tai, kad atliekant apgyvendinimo paslaugų objekto apžiūrą nėra galimybės apžiūrėti visus kambarius ir patalpas dėl jų užimtumo ar vykstančių renginių (pvz., konferencijų salėje), todėl vertinama paslaugų teikėjo užpildytoje anketoje pateikta informacija. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai vertinami dideli viešbučiai, turintys daugiau kaip 100 kambarių, daug konferencijų salių ir pan.

Anketa pildoma tik pirmąjį kartą teikiant paraišką klasifikuoti, o vėliau tik papildoma pasikeitusia informacija, o jeigu niekas nesikeitė, tuomet apžiūros metu vadovaujamasi anksčiau pateiktos užpildytos anketos duomenimis. Taip pat nustatyta, kad apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, turi pateikti prašymą dėl naujo pažymėjimo išdavimo likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki pažymėjimo galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu apgyvendinimo paslaugų klasifikavimas atliekamas valstybės biudžeto sąskaita, ir už apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą nėra imama valstybės rinkliava, įsigaliojus Turizmo įstatymui bus siūloma nustatyti valstybės rinkliavą už apgyvendinimo paslaugų pažymėjimo išdavimą. 4. Turizmo įstatymo projekte keičiamo Turizmo įstatymo V skyriaus ,,Turizmo valdymas“ nuostatos pakoreguotos, suderinant jas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis. 5. Siūloma atsisakyti Turizmo įstatymo 14 straipsnio ,,Sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugos“. Šiame straipsnyje kalbama ne apie turizmo paslaugas, bet apie sveikatos apsaugą, ir šio straipsnio nuostatos yra aprašomojo pobūdžio, nesukuria pareigų ir nenumato jų įgyvendinimo mechanizmo (straipsnio 1, 2 dalyse), nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos veiklas, kurios turėtų būti numatytos ministerijos nuostatuose (3 dalyje). Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija rengia Lietuvos Respublikos papildomos ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą, taigi minėto straipsnio nuostatos prireikus galėtų būti išdėstytos šiame teisės akto projekte. 6.

6. Siūloma atsisakyti

Turizmo įstatymo 19 straipsnio ,,Turizmo išteklių naudojimas, planavimas ir apsauga“, kadangi šio straipsnio nuostatos nesukuria atskiro reglamentavimo bei dubliuoja kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nuostatas. 7. Įgyvendinant Direktyvos 2015/2302 nuostatas, Turizmo įstatymo projektu keičiamo Turizmo įstatymo 26 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad ,,organizuotos turistinės kelionės metu atsiradusias

pretenzijas dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo turistas turi be nepagrįsto delsimo raštu ar patvariojoje laikmenoje pareikšti kelionių organizatoriaus vietiniam atstovui, kelionės vadovui, kontaktiniam centrui ar kitai tarnybai, o jei šių nėra, – kelionių organizatoriui.“ Šis reikalavimas nustatytas tam, kad kelionių organizatorius galėtų išspręsti turisto nurodytas problemas, ar negalint suteikti tam tikros paslaugų dalies pasiūlyti tinkamas alternatyvas. Tai būtų taikoma, pavyzdžiui, kai atvykus į užsakytą viešbutį paaiškėja, jog jis neatitinka sutartyje nurodytų viešbučio teikiamų paslaugų aprašymo. Tokiu atveju turistui informavus kelionių organizatorių apie neatitiktį, šis galėtų pasiūlyti turistui apsistoti kitame tinkamos kokybės viešbutyje. Turizmo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nurodytas turistų pretenzijų pateikimo senaties terminas - dveji metai. Pažymėtina, kad turistui nepranešus apie netinkamą sutarties vykdymą ar nevykdymą, vėliau nustatant atitinkamą kainos sumažinimą ar žalos atlyginimą gali būti atsižvelgiama į tokį nepranešimą, jei pranešus apie nepakankamą atitiktį būtų pavykę išvengti žalos arba ją sumažinti. 4.2. Įgyvendinant Direktyvos 2015/2302 nuostatas, Civilinio kodekso projekte yra nustatomos organizuotos turistinės kelionės sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su informacijos teikimu, sutarties sąlygų keitimu, taip pat įtvirtinta kelionių organizatoriaus atsakomybė už netinkamą sutarties vykdymą bei žalos atlyginimas.

Pagrindiniai organizuotos turistinės kelionės sutarties reguliavimo pakeitimai, kurie numatomi Civilinio kodekso projekte:

1. Siekiant

teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, Civilinio kodekso projekte siūloma pakeisti šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimą ,,Turizmo paslaugų teikimas“ į pavadinimą ,,Organizuotos turistinės kelionės paslaugų teikimas“, ir vietoje žodžių junginio ,,turizmo paslaugų teikimo sutartis“ atitinkamai vartoti žodžių junginį ,,organizuotos turistinė kelionės sutartis“. 2. Papildytas Civilinio kodekso 6.749 straipsnis ,,Sutarties forma ir turinys“, kuriame nurodyta, kokia informacija turi būti pateikta turistui iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo. Siekiant išvengti nuostatų dubliavimosi, Turizmo įstatymo projekte atsisakyta informacijos teikimo reikalavimų. 3. Numatyta turisto teisė iki kelionės pradžios atsisakyti organizuotos turistinės kelionės sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose per 14 dienų, nenurodant priežasties. Šia nuostata siekiama užtikrinti didesnę vartotojų teisių apsaugą. Atitinkamai pakeista Civilinio kodekso 6.228³straipsnio nuostata. Vadovaujantis

2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

2011/83/ES dėl vartotojų teisių 3 straipsnio 3 dalies g punktu, Civiliniame kodekse buvo įtvirtinta, kad vartojimo sutartis reglamentuojančios normos netaikomos turizmo paslaugų teikimo sutartims.

Vis dėlto, Direktyvos 2011/83/ES 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „jeigu šios direktyvos nuostata prieštarauja kito Sąjungos teisės akto, reglamentuojančio konkrečius sektorius, nuostatai, pirmenybė teikiama kito Sąjungos teisės akto nuostatai ir ji taikoma atitinkamiems konkretiems sektoriams“. 4. Papildytas Civilinio kodekso 6.750 straipsnis, numatant turisto teisę nutraukti sutartį, bei atvejai, kai netaikomi sutarties nutraukimo mokesčiai. Įtvirtina nauja turisto teisė prašyti sumažinti kainą ir (arba) atlyginti žalą. 5. Civilinis kodeksas papildytas nauju 6.752¹ straipsniu ,,Sutarties kainos keitimas“, ir numatyta, kad jei kainos padidinimas viršija 8 procentus galutinės organizuotos turistinės kelionės kainos, turistas turi teisę nutraukti sutartį ar pasirinkti KO siūlomą alternatyvią organizuotą turistinę kelionę. 6. Siekiant išvengti Civilinio kodekso nuostatų dubliavimosi su kitų šio kodekso straipsnių nuostatomis bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, pakoreguotas Civilinio kodekso 6.755 straipsnis ,,Draudimas panaikinti ar riboti civilinę atsakomybę“, atsisakant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų. Šio straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso 6.252 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalies nuostata iš esmės yra nustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 5.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Turizmo įstatymo pakeitimo projekte numatomi pakeitimai, susiję su atvykstamojo ir vietinio turizmo kelionių organizatorių deklaracijų teikimo tvarka bei teikiamų duomenų apimtimi, sumažins administracinę naštą turizmo verslui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Siūlomas teisinis reguliavimas padidins teisinio reguliavimo aiškumą ir nuoseklumą. Paprastai tai turi teigiamą poveikį, kovojant prieš korupcijos sąlygas. Priėmus Įstatymų projektus, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Turizmo įstatymo projektą, numatoma, kad bendrai vertinant verslo sąlygos pagerės, nes bus užtikrintas didesnis teisinio reguliavimo aiškumas ir teisinis tikrumas. Bendra administracinė našta verslo įmonėms sumažės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.

10. Ar

įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Turizmo įstatymo projekte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ūkio ministerija ir Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina jam įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Priėmus Turizmo įstatymo projektą ir Civilinio kodekso projektą, turės būti keičiami ar pripažįstami netekusiais galios šie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 756 „Dėl Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1319 ,,Dėl Kelionių organizatorių rizikos veiksnių nustatymo ir stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3) 2015 m. gruodžio 16 d. Vyriausybės nutarimo Nr.1314 „Dėl statybos, remonto, rekonstrukcijos, montavimo darbų ribojimo kurortuose ir kurortinėse teritorijose turizmo sezono metu tvarkos aprašo patvirtinimo“;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1342 „Dėl įgaliojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo įgyvendinimu, suteikimo“;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 208 „Dėl įgaliojimų, susijusių su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo įgyvendinimu, suteikimo“;

6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 1351 „Dėl pagalbos turistams draudimo taisyklių patvirtinimo“;

7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimas Nr.

921 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“;

8) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 4-951 ,,Dėl Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“;

  • 9) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015

m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 4-833 „Dėl kelionių organizatorių kontrolės (įskaitant finansinės) tvarkos aprašo patvirtinimo“. 10) Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. 4-513 „Dėl turistų grąžinimo į pradinę jų išvykimo vietą tvarkos aprašo patvirtinimo“;

  • 11) Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-74 ,,Dėl gamtinių sveikatos veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

12) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. V-75 ,,Dėl sveikatingumo paslaugų rūšių sąrašą ir sveikatingumo paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“;

  • 13) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2003 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 18-V „Dėl Turizmo paslaugų teikimo sutarties standartinių sąlygų“;

  • 14) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-305 „Dėl Kelionių organizatoriaus licencijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

  • 15) Valstybinio turizmo departamento

prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. V-41

„Dėl turizmo paslaugų teikėjų veiklos patikrinimų, vykdant turizmo rinkos

priežiūrą, tvarkos aprašo patvirtinimo“;

  • 16) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 5 d. įsakymas Nr.

V-1 „Dėl kelionių organizatorių priežiūrai teikiamos informacijos deklaracijos formų patvirtinimo“;

  • 17) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. V-3 „Dėl duomenų, patvirtinančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, lentelės formos ir turisto prašymo dėl nuostolių atlyginimo pavyzdinės formos patvirtinimo“;

  • 18) Valstybinio turizmo

departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. V-95 „Dėl Kelionių organizavimo paslaugų kontrolinio klausimyno patvirtinimo“;

  • 19) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. V-141 „Dėl Apgyvendinimo rūšių aprašo patvirtinimo“;

  • 20) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. V-135 „Dėl Gidų profesinės kvalifikacijos reikalavimų ir pažymėjimų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-90 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų gido kategorijai bei gido ir kelionių vadovo pažymėjimams gauti ir pažymėjimo išdavimo (panaikinimo) tvarkos aprašo patvirtinimo“ panaikinimo“;

  • 21) Valstybinio turizmo departamento prie

Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. V-148 „Dėl Muziejų, gamtos ir kultūros paveldo objektų ir vietovių, kuriose ekskursijos galimos tik su gidu, turinčiu gido pažymėjimą, sąrašo patvirtinimo“.

Taip pat, atsižvelgiant į naujas teisinio reguliavimo nuostatas, turės būti parengti ir priimti šie nauji teisės aktai:

  • 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ,,Dėl kelionių

organizatorių įmokų mokėjimo, kelionių garantijų sąskaitos lėšų administravimo ir išmokėjimo tvarkos“ projektas;

  • 2) Lietuvos

Respublikos ūkio ministro įsakymo ,,Dėl Standartinės informacijos apie organizuotą turistinę kelionę teikimo formos ir Standartinės informacijos apie turizmo paslaugų rinkinį teikimo formos patvirtinimo“ projektas. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomos valstybės biudžeto lėšos nenumatomos. Turizmo įstatymo projekte numatytų naujų funkcijų, susijusių su kelionių pardavimo agentų priežiūros, kelionių organizatorių įmokų rinkimo kontrolės vykdymu, kaštai bus padengti perskirsčius turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius tose srityse, kuriose mažinama priežiūros apimtis (neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimas, kelionių organizatorių ataskaitų teikimas, ir kt.). Įvedus valstybės rinkliavą už apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą, taip pat atitinkamai sumažės valstybės biudžeto dalis, skiriama šios funkcijos vykdymui. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo atsižvelgta į pastabas ir pasiūlymus, kuriuos pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 4-101 ,,Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4-21 ,,Dėl 2015 m. lapkričio 25 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, perkėlimo į nacionalinę teisę darbo grupės sudarymo“ atnaujinta darbo grupės sudėtis). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai (pagal Europos žodyną Eurovoc): „turistas“, „kelionių organizatorius“, „organizuota turistinė kelionė“, „turizmo paslaugų rinkinys“,

„turizmo paslauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,

reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Direktyvoje 2015/2302 yra įtvirtintas išskirtinis reikalavimas valstybėms narėms užtikrinti, kad keliautojai, kurie įsigyja organizuotą turistinę kelionę, būtų visiškai apsaugoti nuo kelionių organizatoriaus nemokumo. Europos Sąjungos teisės aktai nenumato tokio reikalavimo kitose vartojimo paslaugų srityse (statybų, energetikos, ir pan.). Taigi valstybės narės, įgyvendindamos šios direktyvos nuostatas, privalo užtikrinti, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju turistams būtų suteikta visų sumų, kurias sumokėjo turistai, grąžinimo garantija, ir prireikus - turistų repatrijavimo garantija. Pažymėtina, kad esant nepakankamam kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimui, kelionių organizatoriaus nemokumo atveju Lietuvos valstybė turėtų atlyginti turistų patirtą žalą, kompensuodama trūkstamą dalį, kurios nepadengia kelionių organizatoriaus laidavimo draudimas ir (arba) finansų įstaigos suteikta finansinė garantija.

Ūkio ministerija, įvertinusi tai, jog pagal galiojančiame Turizmo įstatyme įtvirtintą kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą išlieka tikimybė, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju dalis turisto patirtų nuostolių liktų nepadengta laidavimo draudimo ir (arba) finansinės garantijos, teikdama Turizmo įstatymo projektą pakartotiniam derinimui, siūlė dvi alternatyvas dėl papildomo kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo:

1 alternatyva -

kelionių organizatorių įmokų kaupimas Vyriausybės įgaliotos institucijos ar Vyriausybės įgaliotos turizmo verslo asociacijos depozitinėje sąskaitoje (Kelionių garantijų sąskaita. Plačiau apie šią alternatyvą paaiškinta aiškinamojo rašto 4 punkte). 2 alternatyva – Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų panaudojimas turistų nuostolių trūkstamai daliai padengti. Šio siūlymo esmė – įtvirtinti valstybės atsakomybę tais atvejais, kai Turizmo įstatymo 13 straipsnyje nustatyto išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos nepakanka šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų turisto patirtų išlaidų trūkstamai daliai visiškai padengti. Pasirinkus šią alternatyvą, reikėtų atitinkamai keisti ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, numatant papildomą Vyriausybės rezervo lėšų panaudojimo atvejį. Šios alternatyvos privalumas – turistams nereikia kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kai jai atlyginti neužtenka kelionių organizatorių turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo (laidavimo draudimo ar finansinės garantijos).

Taip būtų užtikrintas greitesnis turistų patirtos žalos atlyginimo procesas ir sutaupomos valstybės lėšos (bylinėjimosi išlaidos, procesinės palūkanos, žmogiškieji ištekliai ir kt.). Pasirinkus šią alternatyvą, būtų paskirstoma ūkio subjektų ir valstybės atsakomybė tais atvejais, kuomet kelionių organizatorių turimas prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimas visiškai nepadengia turisto patirtų nuostolių kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Pagal anksčiau minėtus teorinius skaičiavimus, nepadengta dalis galimai sudarytų iki 20 procentų. Derinimo su institucijomis metu Turizmo įstatymo projekto 17 straipsnio pirmajai alternatyvai, kuri numato kelionių organizatorių įmokų kaupimą Vyriausybės įgaliotos institucijos ar Vyriausybės įgaliotos turizmo verslo asociacijos depozitinėje sąskaitoje, pritarė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Antrajai alternatyvai, kuri numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšų panaudojimą turistų nuostolių trūkstamai daliai padengti, pritarė Lietuvos Respublikos turizmo rūmai, Lietuvos turizmo asociacija ir Valstybinis turizmo departamentas. Teisingumo ministerijos nuomone, antroje alternatyvoje pateiktas siūlymas yra nepagrįstas, netinkamas ir neatitinkantis atsakingo valdymo principų. Europos teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad antroje alternatyvoje siūlomos kelionių organizatorių atžvilgiu taikomos prievolių įvykdymo užtikrinimo nuostatos keltų abejonių dėl jų suderinamumo su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu.

Be to, nei vienas Vyriausybės rezervo naudojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje, nėra susijęs su privačių asmenų įsipareigojimų nevykdymu, todėl Europos teisės departamento nuomone, abejotina, ar minėto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis būtų tinkamas pagrindas antrai alternatyvai įtvirtinti. Lietuvos banko nuomone, abi alternatyvos yra svarstytinos, nes kiekviena jų turi savo privalumų. Šiuo metu dėl kelionių organizatorių bankrotų nukentėjusiems turistams priteistos žalos atlyginimui naudojamos lėšos mokamos iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą (,,vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti“). Rengiant Turizmo įstatymo projektą buvo svarstytos ir kitos galimos papildomo kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo alternatyvos: individualus turistų draudimas, kuris padengtų turisto patirtus nuostolius kelionių organizatoriaus atveju; užsakomuosius skrydžius vykdančių kelionių organizatorių rašytinė garantija (depozitas), suteikiama pagal sutartį su užsakomuosius skrydžius vykdančiu oro vežėju, patvirtinanti būsimų kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą pagal kelionių organizatoriaus pateiktą skrydžių planą. Pastarojo modelio tinkamumas yra abejotinas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje veikiančių oro vežėjų pajėgumai yra riboti, ir bent vieno išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus, organizuojančio keliones užsakomaisiais skrydžiais, nemokumo atveju reikėtų pargabenti turistus iš keliolikos skirtingų krypčių.

Be to, lieka neišspręstas klausimas dėl sutartinių santykių tarp kelionių organizatoriaus ir oro vežėjo, bei lėšų iš oro vežėjo sąskaitos aktyvavimo kelionių organizatoriaus nemokumo atveju, taip pat neaiškumas dėl lėšų išmokėjimo turistams paties oro vežėjo nemokumo atveju. Turistų apsauga kelionių organizatoriaus nemokumo atveju Europos Sąjungoje yra užtikrinama įvairiais būdais: laidavimo draudimu, banko garantija, įnašais į garantinį fondą ar naudojant kompleksines priemones. Garantiniai fondai egzistuoja devyniose Europos Sąjungos valstybėse:

Belgijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, kad įgyvendinant Direktyvos nuostatas, ir kitos valstybės narės planuoja įsteigti garantinius fondus ar nustatyti kitus panašius prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmus, veikiančius kolektyvinės atsakomybės principu (Bulgarija, Latvija, Malta, Slovakija, Čekija, ir kt.). Lenkijos Respublikoje nuo 2016 m. veikia Kelionių garantijų fondas, kurio lėšos naudojamos turistų repatriacijai tuo atveju, kai nepakanka lėšų iš kelionių organizatorių laidavimo draudimo ar banko garantijos. [1] Administracinės bylos Nr. eA-990-502/2017, www.lvat.lt.

Teisės departamento išvada

2017-09-27 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.228³ STRAIPSNIO, ŠEŠTOSIOS KNYGOS XXXV SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-10-09 Nr. XIIIP-1140

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto pavadinime prieš žodį „priedo“ išbrauktini pertekliniai

žodžiai „Lietuvos Respublikos civilinio kodekso“. 2. Iš projekto 2 straipsniu keičiamo Civilinio kodekso (toliau – keičiamo kodekso) 6.748 straipsnio pavadinimo būtų galima spręsti, kad šiame straipsnyje reglamentuojama tik kelionių organizatoriaus prievolė teikti informaciją ir dokumentus iki organizuotos turistinės kelionės sudarymo. Pažymėtina, kad paties aptariamo straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodoma ir kelionių pardavimo agento pareiga pateikti tam tikrą informaciją. Be to kartu su teikiamu projektu teikiamo Lietuvos Respublikos turimo įstatymo Nr. VIII-667 pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1139) (toliau – projektas Nr. XIIIP-1139) 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatoma kelionių pardavimo agento pareiga teikti Civilinio kodekso 6.748 straipsnyje nustatytą informaciją. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo kodekso 6.748 straipsnio atitinkamai tikslinti. 3. Keičiamo kodekso 6.749 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įvardijama turisto teisė pateikti skundą dėl netinkamo sutarties vykdymo ar sutarties nevykdymo, o šios dalies 7 punkte – kelionių organizatoriaus vidinė skundų nagrinėjimo tvarka, tuo tarpu projekto Nr. XIIIP-1139 20 ir 26 straipsniuose yra įvardijamos turisto teikiamos pretenzijos. Siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas. 4.

4. Keičiamo

kodekso 6.750 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą sutarties nutraukimo mokestį, kuris gali būti nurodytas sutartyje arba apskaičiuotas kelionių organizatoriaus.“ Šios straipsnio dalies 1 – 4 punktuose siūloma nustatyti, kad sutarties nutraukimo mokesčio dydis: „1) priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios; 2) priklauso nuo numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo; 3) priklauso nuo pajamų, kurias numatoma gauti ar gautų pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui; 4) turi atitikti organizuotos turistinės kelionės kainą, iš jos atėmus dėl kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas, gautas pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui.“ Šio pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog analizuojamos nuostatos turinys nenustato jokių kriterijų ar atvejų, kai sutarties nutraukimo mokestis turėtų būti numatytas sutartyje, o kada turėtų (galėtų) būti apskaičiuojamas kelionių organizatoriaus. Be to, analizuojant mokesčio dydžio apskaičiavimo kriterijus nėra aišku, kurie iš jų ir kokiais atvejais turėtų būti taikomi, nesuprantama, kodėl dalis kriterijų, nustatytų šios straipsnio dalies 4 punkte dubliuoja 2 ir 3 punkto kriterijus. Antra, minėtame kontekste pažymėtina, kad analizuojama įstatymo projekto nuostata siekiama perkelti 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau - direktyva) 12 straipsnio

1 dalį. Ši direktyvos nuostata numato kelionių organizatoriui galimybę

reikalauti sumokėti sutarties nutraukimo mokestį.

Pagal direktyvos nuostatas šis mokestis gali būti įtvirtintas sutartyje („standartiniai sutarties nutraukimo mokesčiai“), o jei sutartyje toks mokestis nenumatytas, teisinis reguliavimas turi sudaryti galimybę reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio įstatyminiu pagrindu. Taigi mokesčio reikalavimo pagrindas pagal direktyvą gali būti dviejų rūšių – sutartinis arba įstatyminis. Priklausomai nuo to, kurį modelį kelionių organizatorius pasirenka, direktyva nustato skirtingus kriterijus, nuo kurių turi priklausyti reikalaujamo mokesčio dydis. Tuo tarpu analizuojama keičiamo kodekso nuostata tokio reguliavimo nenumato ir abu sutarties mokesčio reikalavimo atvejus „suplaka“ į vieną, tarp jų nedarydama jokių skirtumų. Vertintina, jog toks direktyvos perkėlimo būdas yra netinkamas, pažeidžiantis ir ribojantis kelionių organizatorių teises. Siekiant, kad direktyvos nuostatos būtų perkeltos tiksliai ir nepažeistų kelionių organizatorių teisių, analizuojamą kodekso nuostatą būtina taisyti, nustatant, jog tais atvejais, kai sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas sutartyje, jo dydis turi priklausytis nuo aplinkybių, nurodytų keičiamo kodekso 6.750 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose. Tais atvejais, kai sutarties nutraukimo mokestis sutartyje nenumatytas, jis turi būti apskaičiuojamas pagal taisyklę, numatytą keičiamo kodekso 6.750 straipsnio 2 dalies 4 punkte. 5. Pažymėtina, jog projekto 2 straipsniu siūlant pakeisti kodekso 6.755 straipsnio turinį, turi būti pakeistas ir šio straipsnio pavadinimas, kad jis atitiktų naują straipsnio reguliavimo sritį, nes straipsnio turinyje nelieka jokių nuostatų susijusių su draudimu panaikinti ar riboti civilinę atsakomybę. 6. Keičiamo kodekso 6.752 straipsnio 5 dalyje, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.

1R-298 (2017 m. liepos

11 d. redakcija), 6.1 punkte nustatytą taisyklę, prieš žodžius „turizmo

įstatymo“ išbrauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 7. Projekto 6 straipsnyje turėtų būti pateikiamas sutrumpintas direktyvos pavadinimas - „direktyva (ES) 2015/2302“, nes pilnas direktyvos pavadinimas bei jos paskelbimo šaltinis yra nurodomas kodekso priede. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-01-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.228³ STRAIPSNIO, ŠEŠTOSIOS KNYGOS XXXV SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-01-29 Nr. XIIIP-1140(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-06-22 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.228³ STRAIPSNIO, ŠEŠTOSIOS KNYGOS XXXV SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-06-28 Nr. XIIIP-1140(3)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekto straipsnių numeracija turėtų būti patikslinta atsižvelgiant į tai, jog straipsnių numeracijoje yra praleistas 5 straipsnio numeris. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2018-01-16 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.228³ STRAIPSNIO,

ŠEŠTOSIOS KNYGOS XXXV SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1140(2) 2018-06-20

Nr. 108-P-22

Vilnius

Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministras Gediminas Miškinis, Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus patarėja Neringa Ulbaitė, Turizmo rinkodaros asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė, Turizmo rinkodaros asociacijos atstovas Gintautas Indriūnas, Turizmo rinkodaros asociacijos narys, kelionių organizatoriaus „Superkeliones“ direktorius Udrius Armalis, Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė, Lietuvos turizmo asociacijos nario UAB

"Tez Tour" atstovas advokatas Edmundas Rusinas, Lietuvos turizmo

asociacijos atstovė Milda Plepytė, AB „Novaturas“ generalinis direktorius Linas Aldonis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: - 5.

Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

  • 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir

teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Ekonomikos komitetas, 2018-05-204 Argumentai. Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą siūlome patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnį, įsigalioja 2018 m. liepos

1 17 deną. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam

įstatymui.“

Pritarti

2. Ekonomikos

komitetas, 2018-05-205 Argumentai. Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą siūlome patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnį. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 5 straipsnį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018 m. liepos 1 16 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto

paskirtas pranešėjas: Virginijus Sinkevičius Komiteto pirmininko pavaduotojas (Parašas) Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė

Komiteto išvada

2018-06-22 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINIO

KODEKSO 6.228³ STRAIPSNIO, ŠEŠTOSIOS KNYGOS XXXV SKYRIAUS TREČIOJO

SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1140(2)

2018 m. birželio 22 d. Nr. 102-P-23

Vilnius

Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Ūkio ministerijos

Turizmo politikos skyriaus vedėjas Renaldas Čiužas, patarėja Neringa Ulbaitė

specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau

  • pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų

suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Ekonomikos komitetas 2018-06-20 * pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstaymo projektą atsižvelgiant į Ekonomikos komiteto pasiūlymus. Pritarti

2. Ekonomikos

komitetas 2018-06-204 Argumentai.

Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą siūlome patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnį. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 4 straipsnį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

liepos 117 dieną. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms įsigaliojus šiam įstatymui.“

Pritarti

3. Ekonomikos

komitetas 2018-06-205 Argumentai. Atsižvelgiant į užsitęsusią įstatymo projekto svarstymo procedūrą siūlome patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnį. Pasiūlymas. Siūlome įstatymo projekto 5 straipsnį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo 2018 m. liepos 116 dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

Pritarti Komiteto patobulintam projektui Nr. XIIIP-1140(3) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė