11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai 1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.
21. Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms. 11 straipsnio 21 dalies nuostatos taikomos įsigaliojus (2022-11-01) įstatymui Nr. XIV-1141 pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki įsigaliojant (2022-11-01) įstatymui Nr. XIV-1141.
22. Keleiviams geležinkeliais vežti naudojami geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300 / 2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019 / 772, nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms.
3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016 / 679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95 / 46 / EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų srityje tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.
4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
5. Žala, atsiradusi dėl netinkamų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
11 straipsnis. Aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai 1. Transporto veiklos subjektai privalo vykdyti aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių gabenimo, saugos darbe, darbo ir poilsio režimo, higienos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą pažeidėjai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Viešojo transporto objektai, skirti keleiviams aptarnauti, turi būti nuosekliai pritaikomi patogiai ir saugiai jais naudotis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.
21. Viešojo transporto priemonės, vežančios keleivius automobilių ir vidaus vandenų keliais, turi būti pritaikytos neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims – jose turi būti įrengtos šių asmenų informavimo, mobilumo užtikrinimo ir saugaus vykimo viešuoju transportu priemonės pagal susisiekimo ministro tvirtinamus viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tarptautiniam susisiekimui naudojamoms viešojo transporto priemonėms. 11 straipsnio 21 dalies nuostatos taikomos įsigaliojus (2022-11-01) įstatymui Nr. XIV-1141 pirmą kartą Lietuvos Respublikoje registruojamoms viešojo transporto priemonėms, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais reglamentuojamos transporto priemonių pirkimo procedūros buvo pradėtos iki įsigaliojant (2022-11-01) įstatymui Nr. XIV-1141.
22. Keleiviams geležinkeliais vežti naudojami geležinkelių riedmenys, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme, turi būti pritaikyti neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vadovaujantis 2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1300 / 2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019 / 772, nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Reikalavimas pritaikyti geležinkelių riedmenis neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims vežti netaikomas siaurųjų geležinkelių (600 mm ir 750 mm pločio vėžių) tinkluose ir tarptautiniam susisiekimui geležinkeliais su trečiosiomis šalimis naudojamoms transporto priemonėms.
3. Asmens duomenys intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų srityse tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016 / 679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95 / 46 / EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatomis. Tais atvejais, kai nėra būtini asmens tapatybę nustatantys duomenys, intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų srityse tvarkomi tokie duomenys, iš kurių negalima nustatyti asmens tapatybės.
4. Atsakomybę už intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų saugos ir kokybės pažeidimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas.
5. Žala, atsiradusi dėl netinkamų intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų prietaikų ir paslaugų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą 1. Proceso šalims ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.
2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo.
3. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotu paštu jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu.
23 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą 1. Proceso šalims ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki bylos nagrinėjimo raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo 191 straipsnio 1 dalyje arba 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.
2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems proceso dalyviams raštu pranešama ne vėliau kaip prieš 8 darbo dienas iki bylos nagrinėjimo.
3. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registro informacinės sistemos nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas, pasirašytinai įteiktas proceso šaliai ar kitam proceso dalyviui, arba pranešimas, proceso šalims ar kitiems proceso dalyviams išsiųstas registruotąja pašto siunta jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu jų raštu nurodytu adresu.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus.
2. Šis Įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.
3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos transporto viešojo administravimo, vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos, valstybės pagalbos plėtojant transporto infrastruktūrą ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus.
2. Šis Įstatymas nereglamentuoja karinio, bevariklio ir vamzdynų transporto veiklos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita.
3. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede. Nr. X-747, 2006-07-04, Žin., 2006, Nr. 82-3250 (2006-07-27) Nr. XI-1744, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 150-7049 (2011-12-08) Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
6 straipsnis. Transporto objektų nuosavybė 1. Transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims.
2. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, viešoji geležinkelių infrastruktūra, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, valstybinės reikšmės keliai ir šiems objektams priskirta žemė.
3. Viešosios transporto infrastruktūros objektai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (toliau – valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė), ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei. Kai viešosios transporto infrastruktūros objektai nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, šių bendrovių visos akcijos gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei, savivaldybei ar valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei.
4. Viešosios transporto infrastruktūros objektai, žemė, akvatorija (vandens plotai), kitas priskirtas ar sukurtas turtas yra valdomi nuosavybės teise arba valdomi, naudojami ir disponuojama jais turto patikėjimo teise vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais.
5. Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinamas kitų nei juos nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolių įvykdymas. Viešosios transporto infrastruktūros objektus, kurie pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą pripažįstami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu, nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolės šiais objektais gali būti užtikrinamos tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą. Į viešosios transporto infrastruktūros objektus negali būti nukreipti išieškojimai pagal kreditorių reikalavimus.
6. Privačios transporto infrastruktūros savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo.
6 straipsnis. Transporto objektų nuosavybė 1. Transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims.
2. Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai, viešoji geležinkelių infrastruktūra, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys geležinkelių paslaugų įrenginiai, valstybinės reikšmės keliai ir šiems objektams priskirta žemė.
3. Viešosios transporto infrastruktūros objektai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei (toliau – valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė), ir uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei. Kai viešosios transporto infrastruktūros objektai nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei, šių bendrovių visos akcijos gali nuosavybės teise priklausyti tik valstybei, savivaldybei ar valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei.
4. Viešosios transporto infrastruktūros objektai, žemė, akvatorija (vandens plotai), kitas priskirtas ar sukurtas turtas yra valdomi nuosavybės teise arba valdomi, naudojami ir disponuojama jais turto patikėjimo teise vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais.
5. Viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinamas kitų nei juos nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolių įvykdymas. Viešosios transporto infrastruktūros objektus, kurie pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą pripažįstami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu, nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolės šiais objektais gali būti užtikrinamos tik gavus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą. Į viešosios transporto infrastruktūros objektus negali būti nukreipti išieškojimai pagal kreditorių reikalavimus.
6. Privačios transporto infrastruktūros savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo. Nr. IX-2196, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2530 (2004-04-30) Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
13 straipsnis. Viešųjų keleivinio transporto paslaugų teikimas 1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybių.
2. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjo (operatoriaus) nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensavimo tvarką nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370 / 2007 ir Reglamentas (EB) Nr. 1008 / 2008.
3. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės institucija, priėmusi sprendimą nutraukti viešųjų paslaugų sutartį, privalo sudaryti galimybę visuomenei naudotis alternatyvia transporto paslauga.
13 straipsnis. Viešųjų keleivinio transporto paslaugų teikimas 1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybių institucijos užtikrina socialiai būtinų transporto paslaugų teikimą visuomenei. Patiriami dėl šių paslaugų teikimo nuostoliai vežėjams yra kompensuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybių.
2. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjo (operatoriaus) nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensavimo tvarką nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370 / 2007 ir Reglamentas (EB) Nr. 1008 / 2008.
3. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimą, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir (ar) savivaldybės institucija, priėmusi sprendimą nutraukti viešųjų paslaugų sutartį, privalo sudaryti galimybę visuomenei naudotis alternatyvia transporto paslauga. Nr. XI-1832, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 163-7746 (2011-12-31)
12 straipsnis. Kombinuotieji krovinių ir keleivių vežimai 1. Kombinuotasis vežimas – krovinių vežimas iš vienos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos į kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją ne mažiau kaip dviejų rūšių – geležinkelių vidaus vandenų arba jūrų transporto priemonėmis, o pradinę ir ( arba) galutinę maršruto dalį – kelių transporto priemonėmis, kai tas pats krovinys, esantis sunkvežimyje, priekaboje ar puspriekabėje su vilkiku ar be jo), keičiamoje talpykloje 20 ar daugiau pėdų konteineryje yra vežamas didesniu kaip 100 km atstumu, matuojant tiesia linija arba kai krovinys yra vežamas iš krovinio pakrovimo vietos iki artimiausios geležinkelio pakrovimo stoties ir (arba) iš artimiausios geležinkelio iškrovimo stoties iki krovinio iškrovimo vietos arba iš vidaus vandenų ar jūrų uosto ne didesniu kaip 150 km spindulio, matuojant tiesia linija atstumu
2. Kombinuotasis keleivių vežimas – keleivių vežimas ne mažiau kaip dviejų transporto rūšių transporto priemonėmis, kai toks vežimas vykdomas vienos keleivių vežimo sutarties pagrindu.
12 straipsnis. Kombinuotieji krovinių ir keleivių vežimai 1. Kombinuotasis vežimas – krovinių vežimas tarp Europos Sąjungos valstybių narių tuo pačiu sunkvežimiu priekaba ar puspriekabe ( su vilkiku ar be jo), taip pat ta pačia keičiama talpykla arba konteineriu, kurių ilgis 6, 096 m ( 20 pėdų) ar didesnis kai pradinė ir (arba) paskutinė maršruto dalis vyksta keliu, o kita maršruto dalis turi vykti geležinkelio linija (‑ omis), vidaus vandenų keliu (‑ iais) arba jūrų keliu ir kai geležinkelio linija, vidaus vandenų keliu arba jūrų keliu nuvažiuojamas didesnis nei 100 km atstumas matuojant tiesia linija Kroviniai keliu (‑ iais) turi būti vežami:
1) pradinėje maršruto dalyje iš pakrovimo vietos iki artimiausios tinkamos geležinkelio pakrovimo stoties ir (arba) iš artimiausios tinkamos geležinkelio iškrovimo stoties iki iškrovimo vietos paskutinėje maršruto dalyje; 2) ne didesniu kaip 150 km atstumu matuojant tiesia linija iš pakrovimo ar iškrovimo vidaus vandenų uosto arba jūrų uosto
2. Kombinuotasis keleivių vežimas – keleivių vežimas ne mažiau kaip dviejų transporto rūšių transporto priemonėmis, kai toks vežimas vykdomas vienos keleivių vežimo sutarties pagrindu.