2024 m. sausio 9 d. (
*1)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – SESV 267 straipsnis – Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo galimybė atsižvelgti į Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą – Būtinybė pateikti prašomą išaiškinimą, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų priimti savo sprendimą – Teisėjų nepriklausomumas – Bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo sąlygos – Galimybė apskųsti galutinę nutartį dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Galimybė pašalinti teisėją iš bylą nagrinėjančio teismo sudėties – Prašymų priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumas“
Sujungtose bylose C‑181/21 ir C‑269/21
dėl Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas, Lenkija) ir Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas, Lenkija) 2021 m. kovo 18 d. ir 2021 m. kovo 31 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo atitinkamai 2021 m. kovo 23 d. ir 2021 m. balandžio 27 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose
M. S. (C‑181/21),
dalyvaujant:
Rzecznik Praw Obywatelskich,
Prokuratura Okręgowa w Katowicach,
ir
BC,
DC
prieš
X (C‑269/21),
dalyvaujant:
Rzecznik Praw Obywatelskich,
Prokuratura Okręgowa w Krakowie,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas L. Bay Larsen, kolegijų pirmininkai A. Arabadjiev, A. Prechal, E. Regan, N. Piçarra, Z. Csehi ir O. Spineanu‑Matei, teisėjai M. Ilešič, L. S. Rossi, I. Jarukaitis (pranešėjas), A. Kumin, N. Jääskinen, I. Ziemele ir J. Passer,
generalinis advokatas A. M. Collins,
posėdžio sekretorė M. Siekierzyńska, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2022 m. birželio 29 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
susipažinęs su 2022 m. gruodžio 15 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
1Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl ESS 2 straipsnio, 6 straipsnio 1–3 dalių ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamų su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, išaiškinimo.
2Šie prašymai pateikti nagrinėjant privačios bendrovės ir vartotojo ginčą dėl skolinio reikalavimo, kylančio iš kredito sutarties (byla C‑181/21), taip pat vartotojų ir banko ginčą dėl skolinio reikalavimo ir prašymo pripažinti kredito užsienio valiuta sutartį negaliojančia (byla C‑269/21).
3Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos Konstitucija; toliau – Konstitucija) 179 straipsnyje numatyta:
„Teisėjus Krajowa Rada Sądownictwa [(Nacionalinė teismų taryba, Lenkija; toliau – NTT)] siūlymu neterminuotam laikotarpiui skiria Respublikos Prezidentas.“
4Konstitucijos 186 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„[NTT] yra teismų ir teisėjų nepriklausomumo garantas.“
5Konstitucijos 187 straipsnyje nustatyta:
„1. [NTT] sudaro:
3Išrinktų [NTT] narių kadencija yra ketveri metai.
4[NTT] organizacinę struktūrą, veiklos sritis, darbo tvarką ir narių rinkimo tvarką nustato įstatymas.“
62001 m. liepos 27 d. Ustawa Prawo o ustroju sądów powszechnych (Bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymas; Dz. U., Nr. 98, 1070 pozicija), iš dalies pakeisto 2019 m. gruodžio 20 d. Ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych, ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų sistemos įstatymas, Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai; Dz. U., 2020, 190 pozicija), įsigaliojusiu 2020 m. vasario 14 d. (toliau – Bendrosios kompetencijos teismų įstatymas), 3 straipsnyje nustatyta:
„1. Teismų savivaldą formuoja teisėjai.
2Teismų savivaldos institucijos yra:
7Pagal Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį teisingumo ministras iš sądy apelacyjne (apeliaciniai teismai), sądy okręgowy (apygardos teismai) arba sądy rejonowe (apylinkės teismai) teisėjų tarpo skiria sądy okręgowe (apygardos teismai) pirmininkus šešerių metų laikotarpiui, kaip numatyta šio įstatymo 26 straipsnyje. Paskyręs sąd okręgowy (apygardos teismas) pirmininką, teisingumo ministras pristato jį kompetentingam atitinkamo sąd okręgowy (apygardos teismas) visuotiniam teisėjų susirinkimui.
8Kaip numatyta šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, sąd apelacyjny (apeliacinis teismas) taryba vykdo tame įstatyme numatytas užduotis ir:
„<…>
9Pagal Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 31 straipsnį sąd okręgowy (apygardos teismas) taryba pateikia, be kita ko, nuomonę dėl kandidatų į šio sąd okręgowy (apygardos teismas) ir sądy rejonowe (apylinkės teismai) teisėjus. Remiantis šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, į tos tarybos sudėtį pagal šios nuostatos 1 punktą įeina atitinkamo sąd okręgowy (apygardos teismas) pirmininkas, o pagal 2 punktą, įsigaliojusį 2020 m. vasario 14 d., – sądy rejonowe (apylinkės teismai), esančių šio sąd okręgowy (apygardos teismas) veiklos teritorijoje, pirmininkai. Kaip numatyta to įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje, įsigaliojusioje taip pat 2020 m. vasario 14 d., sąd okręgowy (apygardos teismas) visuotinio teisėjų susirinkimo atstovai gali dalyvauti posėdžiuose, kuriuose minėta taryba turi pateikti nuomonę dėl kandidatų į šio sąd okręgowy (apygardos teismas) teisėjus, ir turi teisę balsuoti tik šiuo klausimu.
10Iki 2020 m. vasario 13 d. galiojusios redakcijos Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 33 straipsnis buvo suformuluotas taip:
„1. Sąd apelacyjny [(apeliacinis teismas)] veiklos teritorijoje esančių teismų visuotinį teisėjų susirinkimą sudaro šio sąd apelacyjny [(apeliacinis teismas)] teisėjai, sądy okręgowe [(apygardos teismai)], esančių šio sąd apelacyjny [(apeliacinis teismas)] veiklos teritorijoje, teisėjų atstovai <…>, ir sądy rejonowe [(apylinkės teismai)], esančių minėto sąd apelacyjny [(apeliacinis teismas)] veiklos teritorijoje, teisėjų atstovai <…>
<…>“
11Pagal Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 35 straipsnio 1 dalį sąd okręgowy (apygardos teismas) visuotinį teisėjų susirinkimą sudaro visi to teismo teisėjai. Į šį teismą deleguoti teisėjai gali dalyvauti tokiame susirinkime, tačiau neturi balsavimo teisės.
12Nuo 2020 m. vasario 14 d. minėtas susirinkimas, remdamasis šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gali rinkti atstovus, dalyvaujančius posėdžiuose, kuriuose atitinkamo sąd okręgowy (apygardos teismas) taryba turi pateikti nuomonę dėl kandidatų į šio sąd okręgowy (apygardos teismas) arba sąd rejonowy (apylinkės teismas) teisėjus. Pagal to įstatymo 36 straipsnio 2 dalį šie atstovai renkami slaptu balsavimu ir jų renkama tiek, kiek yra minėto sąd okręgowy (apygardos teismas) tarybos narių.
13Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 42a straipsnyje numatyta:
„1. Teismams ar jų organams vykdant veiklą neleidžiama kelti abejonių dėl [teismų], valstybės konstitucinių organų ar institucijų, atsakingų už teisės kontrolę ir apsaugą, legitimumo.
2Bendrosios kompetencijos teismas ar kitas valdžios organas negali nustatyti ar vertinti teisėjo paskyrimo ar iš jo kylančių įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumo.“
14Iki 2020 m. vasario 13 d. galiojusios redakcijos šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:
„Bendrosios kompetencijos teismų teisėjus [NTT] siūlymu skiria Lenkijos Respublikos Prezidentas per vieną mėnesį nuo šio pasiūlymo pateikimo dienos.“
15Šiuo metu galiojančioje minėto įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Bendrosios kompetencijos teismo teisėją į pareigas skiria ir priesaiką priima Lenkijos Respublikos Prezidentas.“
16Iki 2020 m. vasario 13 d. galiojusios redakcijos Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 58 straipsnis buvo suformuluotas taip:
„1. Jei į laisvą teisėjo vietą pateikiama daugiau nei viena kandidatūra, visos kandidatūros nagrinėjamos tame pačiame susirinkimo posėdyje.
2Apeliacinio teismo visuotinis teisėjų susirinkimas ar apygardos teismo visuotinis teisėjų susirinkimas sprendžia dėl kandidatų balsuodamas ir visas pateiktas kandidatūras, nurodydamas gautų balsų skaičių, perduoda, priklausomai nuo konkretaus atvejo, sąd apelacyjny [(apeliacinis teismas)] ar sąd okręgowy [(apygardos teismas)] pirmininkui.“
172020 m. vasario 14 d. šio 58 straipsnio 2 dalis buvo panaikinta. Tada minėto 58 straipsnio 1 dalis buvo suformuluota taip:
„Jei į laisvą teisėjo vietą pateikiama daugiau nei viena kandidatūra, visos kandidatūros nagrinėjamos tame pačiame tarybos posėdyje.
<…>“
182017 m. gruodžio 8 d. priėmus Ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas; Dz. U., 2018, 5 pozicija) buvo įsteigta, be kita ko, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Izba Kontroli Nadzwyczajnej i Spraw Publicznych (Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija, Lenkija).
19Aukščiausiojo Teismo įstatymo 26 straipsnyje, iš dalies pakeistame 2019 m. gruodžio 20 d. Įstatymu, kuriuo iš dalies keičiamas Bendrosios kompetencijos teismų įstatymas, Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai, nustatyta:
„1. [Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos] jurisdikcijai priklauso ypatingieji skundai, rinkimų ginčai ir ginčai dėl nacionalinio ar konstitucinio referendumo teisėtumo, rinkimų ir referendumų teisėtumo nustatymas, kitos viešosios teisės bylos, įskaitant bylas dėl konkurencijos apsaugos, energetikos, telekomunikacijų ir geležinkelio transporto reguliavimo, taip pat skundai dėl Przewodniczy Krajowej Rady Radiofonii i Telewizji [(Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos pirmininkas, Lenkija)] sprendimų ir skundai dėl pernelyg ilgos proceso bendrosios kompetencijos, karo teismuose ir [ Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] trukmės.
2[Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija] turi jurisdikciją nagrinėti prašymus ar pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo ir teismo, kuriame turi būti nagrinėjama byla, skyrimo, įskaitant skundus dėl teismo ar teisėjo nepriklausomumo stokos. Bylą nagrinėjantis teismas [Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos] pirmininkui nedelsdamas teikia prašymą, kad jis būtų išnagrinėtas pagal atskirose nuostatose nustatytas taisykles. Pateikus prašymą [Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos] pirmininkui, bylos nagrinėjimas nesustabdomas.
32 dalyje nurodytas prašymas nenagrinėjamas, jeigu jis pateiktas siekiant, kad būtų nustatytas ar įvertintas teisėjo paskyrimo teisėtumas ar jo legitimumas vykdyti teismines funkcijas.
<…>“
20Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnyje numatyta, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjus NTT siūlymu skiria Respublikos Prezidentas.
212011 m. gegužės 12 d. Ustawa o Krajowej Radzie Sądownictwa (Nacionalinės teismų tarybos įstatymas; Dz. U., 2011, Nr. 126, 714 pozicija), iš dalies pakeisto 2017 m. gruodžio 8 d. Ustawa o zmianie ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teismų tarybos įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai; Dz. U., 2018, 3 pozicija), 9bis straipsnyje nustatyta:
„1. [Seimas] iš [ Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)], bendrosios kompetencijos teismų, administracinių teismų ir karo teismų teisėjų tarpo išrenka penkiolika [NTT] narių bendrai ketverių metų kadencijai.
2Rinkdamas 1 dalyje nurodytus narius [Seimas] pagal galimybes atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad [NTT] būtų atstovaujama skirtingų rūšių ir lygių teismams.
3Bendra naujų [NTT] narių, išrinktų iš teisėjų tarpo, kadencija prasideda kitą dieną po jų išrinkimo. Ankstesnės kadencijos [NTT] nariai eina pareigas iki bendros naujų [NTT] narių kadencijos pradžios.“
22Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teismų tarybos įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai, įsigaliojusio 2018 m. sausio 17 d., 6 straipsnyje įtvirtintoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje numatyta:
„[Konstitucijos] 187 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų [NTT] narių, išrinktų pagal iki šiol galiojusias nuostatas, kadencija trunka iki dienos, einančios prieš pirmąją naujų [NTT] narių kadencijos dieną, tačiau neturi būti ilgesnė nei 90 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nebent dėl kadencijos pabaigos šis terminas pasibaigė anksčiau.“
23Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1964 m. lapkričio 17 d. Ustawa – Kodeks postępowania cywilnego (Įstatymas dėl Civilinio proceso kodekso patvirtinimo; toliau – Civilinio proceso kodeksas) 48 straipsnyje nustatyta:
„1. Teisėjas pagal įstatymą nušalinamas:
<…>
<…>“
24Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Nepaisant 48 straipsnyje išdėstytų pagrindų, teismas nušalina teisėją jo paties arba šalies prašymu, jeigu yra aplinkybių, dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių šio teisėjo nešališkumu atitinkamoje byloje.“
25Šio kodekso 50 straipsnyje numatyta:
„1. Šalys atitinkamą bylą nagrinėjančiame teisme raštu arba žodžiu pateikia prašymą nušalinti teisėją, nurodydamos jame įtikinamus nušalinimo motyvus.
2Teismo posėdyje dalyvavusi šalis taip pat turi įrodyti, kad nušalinimą pateisinanti aplinkybė atsirado arba apie ją buvo sužinota tik vėliau.
3Kol bus priimtas sprendimas dėl prašymo nušalinti teisėją:
26Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Galutinis sprendimas yra privalomas ne tik šalims ir jį priėmusiam teismui, bet ir kitiems teismams, kitoms valdžios institucijoms ir viešojo administravimo įstaigoms, taip pat kitiems asmenims įstatyme numatytais atvejais.“
27Šio kodekso 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta:
„Antrojoje instancijoje bylą nagrinėja trijų teisėjų sudėties teismas. Uždarame posėdyje bylą nagrinėja vieno teisėjo sudėties teismas, išskyrus atvejus, kai jis priima sprendimą.“
28Pagal minėto kodekso 379 straipsnio 4 punktą procesas yra negaliojantis, „jeigu atitinkamą bylą nagrinėjančio teismo sudėtis buvo neteisėta arba nagrinėjant bylą dalyvavo pagal įstatymą nušalintas teisėjas“.
29To paties kodekso 401 straipsnyje numatyta:
„Galima prašyti atnaujinti procesą dėl negaliojimo:
<…>“
30Pagrindinėje byloje nagrinėjamas privačios bendrovės ir vartotojo ginčas dėl skolinio reikalavimo, kylančio iš kredito sutarties.
31Ši privati bendrovė pareiškė ieškinį tam vartotojui, prašydama priteisti 16000 Lenkijos zlotų (PLN) (apie 3450 EUR) sumą su palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis. Sąd Rejonowy w Dąbrowie Górniczej (Dombrovos Gurničos apylinkės teismas, Lenkija) išnagrinėjo bylą iš esmės, priimdamas mokėjimo įsakymą. Minėtas vartotojas pateikė prieštaravimą dėl tokio sprendimo. Šis prieštaravimas buvo atmestas šio apylinkės teismo nutartimi.
32Vartotojas pateikė skundą dėl šios nutarties Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas, Lenkija). Skundui nagrinėti buvo paskirtas trijų teisėjų sudėties, į kurią įėjo teisėja A. Z., teismas.
33Dėl aplinkybių, kuriomis teisėja A. Z. buvo paskirta į Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas), pažymėtina, kad iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ši teisėja, nuo 1996 m. ėjusi Sąd Rejonowy w Jaworznie (Javožno apylinkės teismas, Lenkija) teisėjo pareigas, pateikė kandidatūrą į laisvą Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas) teisėjo vietą.
34Sąd Apelacyjny w Katowicach (Katovicų apeliacinis teismas, Lenkija) tarybai pateikus išankstinę nuomonę dėl teisėjos A. Z. kandidatūros, to teismo veiklos teritorijoje esančių teismų atstovų susirinkimas susilaikė nuo nuomonės dėl šios kandidatūros pateikimo. Iš tiesų 2019 m. sausio 14 d. šis susirinkimas priėmė nutarimą, nurodydamas, kad susilaiko nuo dalyvavimo teisėjų skyrimo į laisvas to teismo ir jo veiklos teritorijoje esančių sądy okręgowe (apygardos teismai) teisėjų vietas procedūroje, atsižvelgdamas į problemas, susijusias su tokioje skyrimo procedūroje turinčios dalyvauti NTT statusu ir veiklos pobūdžiu.
35Be to, tą pačią dieną priimtu nutarimu Sąd Apelacyjny w Katowicach (Katovicų apeliacinis teismas) veiklos teritorijoje esančių teismų atstovų susirinkimas įpareigojo šio teismo pirmininką, pirma, neperduoti kandidatūrų į laisvas to teismo ir Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas) teisėjų vietas, kol šis susirinkimas pateiks nuomonę dėl kandidatūrų, ir, antra, perkelti darbotvarkę į vėlesnę datą, siekiant pasirengti skyrimo procedūroms, kol bus pašalintos abejonės dėl NTT.
36Nepaisant nurodytų nutarimų, teisingumo ministro paskirtasis Sąd Apelacyjny w Katowicach (Katovicų apeliacinis teismas) pirmininkas, kuris kartu yra ir to teismo visuotinio teisėjų susirinkimo pirmininkas, pateikė teisėjos A. Z. kandidatūrą. A. Z. į Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas) teisėjo pareigas paskyrė Lenkijos Respublikos Prezidentas.
37Per 2021 m. kovo 18 d. uždarą teismo posėdį šio sprendimo 32 punkte nurodytos sudėties teismo teisėjas pranešėjas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kuriomis teisėja A. Z. buvo paskirta į Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas), išreiškė abejonių dėl to, ar bylą nagrinėjantis šios sudėties teismas laikytinas „teismu“. Šiomis aplinkybėmis, remdamasis Civilinio proceso kodekso 367 straipsnio 3 dalimi, tik jis kreipėsi į Teisingumo Teismą.
38Pagrindinėje byloje nagrinėjamas vartotojų ir banko ginčas dėl skolinio reikalavimo ir prašymo pripažinti kredito užsienio valiuta sutartį negaliojančia.
39Vartotojai kreipėsi į Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas), prašydami priteisti iš šio banko, be kita ko, 104537 PLN (apie 22540 EUR) sumą ir, remdamiesi 2019 m. spalio 3 d. Sprendimu Dziubak ( C‑260/18, EU:C:2019:819), atgaline data pripažinti kredito sutartį negaliojančia. Be to, jie prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti sustabdyti pagal šią kredito sutartį mokėtinų mėnesinių įmokų mokėjimą, kol pagrindinėje byloje bus priimtas galutinis sprendimas.
40Nagrinėti šį ginčą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pavesta vieno teisėjo sudėties Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas), kuris šioje byloje yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
412020 m. spalio 9 d. nutartimi tas teismas patenkino minėtą prašymą.
42Bankas pateikė skundą dėl šios nutarties. Jam nagrinėti buvo paskirtas trijų teisėjų sudėties Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas). Vienas iš šio bylą nagrinėjančio teismo narių yra teisėja A. T., ji taip pat buvo paskirta teisėja pranešėja ir pirmininkavo tos sudėties teismui. Šios sudėties teismas pakeitė minėtą nutartį ir atmetė visą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi toks sprendimas nebegali būti skundžiamas, byla buvo grąžinta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kad šis priimtų sprendimą pagrindinėje byloje.
43Dėl aplinkybių, kuriomis teisėja A. T. buvo paskirta į Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas), pažymėtina, kad iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ši teisėja, nuo 2009 m. ėjusi Sąd Rejonowy dla Krakowa-Krowodrzy w Krakowie (Krokuvos Krowodrza apylinkės teismas, Krokuva, Lenkija) teisėjos pareigas, pateikė kandidatūrą į laisvą Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) teisėjo vietą. Ji buvo vienintelė kandidatė į šią vietą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad daugelis sądy rejonowe (apylinkės teismai) teisėjų, nepaisant jų didelės patirties, nedalyvauja šiose atrankose, nes bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo procedūra nebeatitinka Konstitucijos, visų pirma dėl to, kad NTT, tapusios labai politizuota, sprendimai nėra grindžiami objektyviais kriterijais ir sudaro palankesnes sąlygas teisingumo ministro paskirtų teismų pirmininkų remiamiems kandidatams.
442020 m. birželio 1 d. posėdyje Kolegium Sądu Okręgowego w Krakowie (Krokuvos apygardos teismo taryba, Lenkija) pateikė nuomonę dėl teisėjos A. T. kandidatūros.
45Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad dauguma šios tarybos narių yra Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) ir sądy rejonowe (apylinkės teismai) pirmininkai, kuriuos skiriant tiesioginę įtaką daro teisingumo ministras. Jis priduria, kad dėl teisėjos A. T. kandidatūros Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) visuotinio teisėjų susirinkimo nebuvo prašoma pateikti nuomonę, nes Lenkijos įstatymų leidėjas panaikino realią teismų savivaldos įtaką Lenkijos teisėjų skyrimo procedūrai. Iš tiesų nuo 2020 m. vasario 14 d., visų pirma įsigaliojus iš dalies pakeistam Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 58 straipsniui, šio susirinkimo nuomonės nebereikalaujama.
462020 m. liepos 7 d. priimtu nutarimu NTT rekomendavo skirti teisėją A. T. į Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas). 2021 m. vasario 4 d. Lenkijos Respublikos Prezidentas paskyrė ją į šias pareigas.
47Atsižvelgiant į šias paskyrimo aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar Sąjungos teisę atitinka šio sprendimo 42 punkte nurodyta trijų teisėjų teismo, išnagrinėjusio banko skundą dėl 2020 m. spalio 9 d. nutarties, sudėtis, taigi ir abejonių dėl šios sudėties teismo priimto sprendimo galiojimo. Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar jis saistomas tos sudėties teismo nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o gal šiam skundui nagrinėti iš naujo atsitiktinio bylų paskirstymo tvarka turėtų būti paskirtas naujos sudėties, į kurią neįeitų teisėja A. T., teismas.
Prašymų priimti prejudicinį sprendimą motyvai ir bylose C‑181/21 ir C‑269/21 pateikti klausimai
48Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai iš esmės pažymi, kad, skirtingai nei kitos iki šiol Teisingumo Teismo nagrinėtos bylos, bylos C‑181/21 ir C‑269/21 susijusios su skyrimu į bendrosios kompetencijos teismų, o ne Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų pareigas.
49Šiuo klausimu jie nurodo tam tikrus pokyčius, susijusius su neseniai Lenkijoje vykusiomis teismų reformomis dėl NTT ir teismų savivaldos institucijų sudėties ir jų atitinkamo vaidmens skyrimo į tokias pareigas procedūroje, taip pat šio skyrimo teisėtumo teisminės kontrolės. Atsižvelgiant į šias įvairias aplinkybes, jiems kyla abejonių, ar konkrečios sudėties teismas, į kurį įeina per tokią procedūrą paskirti teisėjai, laikytinas „teismu“, kaip jis suprantamas visų pirma pagal Sąjungos teisę.
50Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas) ir Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius (beveik vienodai suformuluotus bylose C‑181/21 ir C‑269/21) prejudicinius klausimus:
„1.
Ar ESS 2 straipsnį, 19 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 1–3 dalis, siejamus su [Chartijos] 47 straipsniu, reikia aiškinti taip:
teismo taryba privalo pateikti nuomonę apie kandidatus į teisėjus, tačiau ši institucija buvo suformuota taip, kad dauguma į jos sudėtį įtrauktų asmenų buvo paskirti vykdomosios valdžios atstovo, t. y. teisingumo ministro, kuris taip pat yra Prokurator Generalny [(generalinis prokuroras, Lenkija)] [(byla C‑269/21)],
512021 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimais bylos C‑181/21 ir C‑269/21 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas teismo sprendimas.
52Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai prašė, kad šie prašymai būtų išnagrinėti taikant pagreitintą procedūrą pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnį. Grįsdami prašymus taikyti pagreitintą procedūrą jie nurodė, kad šios procedūros taikymas pateisinamas atsižvelgiant į tai, kad bent keli šimtai asmenų įeina į bendrosios kompetencijos teismų sudėtį ir priima vis daugiau sprendimų, nors, jų teigimu, šie asmenys buvo paskirti į tokių teismų teisėjo pareigas „akivaizdžiai pažeidžiant Lenkijos teisės normas dėl teisėjų skyrimo“. Jie mano, kad šiomis aplinkybėmis reikia kuo greičiau atsakyti į pateiktus klausimus, kad dėl teisės subjektų interesų, gero teisingumo vykdymo ir teisinio saugumo būtų išsklaidytos abejonės dėl bendrosios kompetencijos teismų – į jų sudėtį įeina du teisėjai, kurių skyrimo klausimas nagrinėjamas šiose bylose, – veikimo, kurių kyla atsižvelgiant į pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimus.
53Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu arba išimties tvarka savo iniciatyva Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, gali nuspręsti nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą, jeigu dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta.
54Primintina, kad tokia pagreitinta procedūra yra procesinė priemonė, taikytina ypatingos skubos atvejais (2021 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Randstad Italia, C‑497/20, EU:C:2021:1037, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
55Šioje byloje 2021 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, nusprendė netenkinti šio sprendimo 52 punkte nurodytų prašymų taikyti pagreitintą procedūrą. Iš tiesų tai, kad pateikti klausimai susiję su bendrosios kompetencijos teismų, kuriuose pareigas eina daug teisėjų, kaip antai tų, kurių skyrimo klausimas nagrinėjamas šiose bylose, veikimu, nėra ypatingos skubos priežastis, o ji vis dėlto būtina siekiant pateisinti nagrinėjimą pagreitinta tvarka. Tas pats pasakytina apie aplinkybę, kad teisėjų, dėl kurių skyrimo kyla abejonių šiose bylose, kasdien priimami sprendimai gali būti susiję su daugybe teisės subjektų. Galiausiai šių klausimų jautrumas savaime nereiškia, kad juos būtina greitai išnagrinėti, kaip to reikalaujama pagal Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalį.
56Lenkijos vyriausybė, per teismo posėdį palaikoma Prokuratura Okręgowa w Katowicach (Katovicų apygardos prokuratūra, Lenkija) ir Prokuratura Okręgowa w Krakowie (Krokuvos apygardos prokuratūra, Lenkija), iš esmės teigia, kad valstybių narių teismų sistemos organizavimo problematika, kaip antai nurodyta pateiktuose klausimuose, priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai ir nepatenka į materialinę Sąjungos teisės taikymo sritį.
57Šiuo klausimu iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas priklauso šių valstybių narių kompetencijai, ją įgyvendindamos valstybės narės turi laikytis iš Sąjungos teisės joms kylančių įpareigojimų, ir tai pasakytina, be kita ko, apie nacionalinės teisės nuostatas, susijusias su sprendimų dėl teisėjų skyrimo priėmimu, o tam tikrais atvejais – nuostatas, susijusias su teismine kontrole, taikytina vykdant tokias skyrimo procedūras (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Prokurator Generalny (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas), C‑508/19, EU:C:2022:201, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
58Be to, iš pateiktų klausimų formuluotės aiškiai matyti, kad jie susiję ne su Lenkijos, o su Sąjungos teisės nuostatų aiškinimu.
59Vadinasi, Teisingumo Teismas turi jurisdikciją spręsti dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą.
60Byloje C‑181/21 Lenkijos vyriausybė ginčija prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumą ir iš esmės teigia, kad tik trijų teisėjų sudėties pagrindinę bylą nagrinėjantis teismas, o ne vienas šios sudėties teisėjas, turi jurisdikciją kreiptis į Teisingumo Teismą su šioje byloje pateiktais klausimais.
61Byloje C‑269/21 ši vyriausybė nurodo, kad pagal Lenkijos proceso teisės normas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šioje byloje neturi jurisdikcijos tikrinti, ar trijų teisėjų teismo, priėmusio galutinę nutartį dėl ieškovų pagrindinėje byloje pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudėtis buvo teisėta, o būtent, ar į šią sudėtį įeinanti teisėja A. T. buvo teisėtai paskirta. Lenkijos vyriausybė, per posėdį Teisingumo Teisme palaikoma Komisijos, teigė, kad tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismo atsakymas į šio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus nebūtinas siekiant priimti sprendimą pagrindinėje byloje.
62Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra yra Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo priemonė, suteikianti Teisingumo Teismui galimybę pateikti nacionaliniams teismams Sąjungos teisės išaiškinimą, būtiną priimti sprendimams jų nagrinėjamose bylose, ir kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateikiamas ne dėl to, kad būtų suformuluotos patariamosios nuomonės bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, o dėl to, kad reikia veiksmingai išspręsti ginčą (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Prokurator Generalny (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas), C‑508/19, EU:C:2022:201, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
63Kaip matyti iš pačios SESV 267 straipsnio formuluotės, prašymas priimti prejudicinį sprendimą turi būti „būtinas“, kad jį pateikęs teismas galėtų „priimti sprendimą“ savo nagrinėjamoje byloje (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Prokurator Generalny (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas), C‑508/19, EU:C:2022:201, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
64Teisingumo Teismas priminė, kad iš SESV 267 straipsnio formuluotės ir jo sistemos matyti, jog prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra, be kita ko, grindžiama prielaida, kad nacionaliniuose teismuose iš tiesų nagrinėjama byla, kurioje jie turi priimti sprendimą, galimai atsižvelgdami į prejudicinį sprendimą (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Prokurator Generalny (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas), C‑508/19, EU:C:2022:201, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
65Taigi pagal šią procedūrą minėtos bylos ir Sąjungos teisės nuostatų, kurias prašoma išaiškinti, ryšys turi būti toks, kad šis išaiškinimas atitiktų objektyvų sprendimo, kurį turi priimti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, priėmimo poreikį (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
66Nagrinėjamu atveju dėl bylos C‑181/21 pirmiausia pažymėtina, kad, kaip matyti iš joje pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą, į Teisingumo Teismą su šiuo prašymu kreipėsi pagrindinę bylą nagrinėjančio trijų teisėjų sudėties teismo teisėjas pranešėjas. Jam kyla abejonių dėl šios sudėties atitikties visų pirma ESS 19 straipsnio 1 daliai ir Chartijos 47 straipsniui, nes į tą sudėtį įeina teisėja A. Z., paskirta pagal procedūrą, galiojančią po Lenkijos teismų sistemos reformų.
67Taigi savo prejudiciniais klausimais šis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas siekia išsiaiškinti, ar į tą pačią teismo sudėtį, kaip ir jis, įeinantis teisėjas pagrindinėje byloje, paskirtas tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis, atitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, reikalavimus.
68Šiuo klausimu pažymėtina, kad kiekvienas teismas privalo patikrinti, ar jo sudėtis atitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo, kaip tai suprantama visų pirma pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, apibrėžtį, kai dėl to kyla didelių abejonių, nes tokį patikrinimą būtina atlikti, kad teisės subjektai demokratinėje visuomenėje pasitikėtų teismais (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo PeržiūraSimpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 57 punktas ir 2023 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas), C‑204/21, EU:C:2023:442, 129 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
69Vis dėlto būtinybė, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį, prejudicine tvarka gauti prašomą Teisingumo Teismo išaiškinimą reiškia, kad tik nacionalinis teismas, kuris, kaip ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas byloje C‑181/21, nusprendžia pateikti Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, gali remtis šiuo išaiškinimu ir atsižvelgdamas į jį įvertinti, ar kitas tos pačios sudėties teismo teisėjas buvo teisėtai paskirtas, ir prireikus šį teisėją nušalinti.
70Nei iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, nei iš byloje C‑181/21 Teisingumo Teismo turimos medžiagos nematyti, kad pagal nacionalinės teisės normas vien teisėjas, pateikęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje, galėtų imtis tokių veiksmų.
71Taigi vien šis teisėjas, pateikęs prejudicinius klausimus, negalėtų atsižvelgti į galimus Teisingumo Teismo atsakymus į šiuos klausimus.
72Vadinasi, byloje C‑181/21 prašomas Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimas neatitinka sprendimo, kurį pagrindinėje byloje galėtų priimti vien teisėjas, pateikęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą, priėmimo objektyvaus poreikio.
73Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑181/21 laikytinas pateiktu siekiant gauti patariamąsias nuomones bendro pobūdžio arba hipotetiniais klausimais, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 62 punktą, todėl yra nepriimtinas.
74Dėl bylos C‑269/21 pažymėtina, kad joje pateiktame prašyme priimti prejudicinį sprendimą pats jį pateikęs teismas nurodo, kad trijų teisėjų sudėties Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas) priimta nutartis, kuria pakeistas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimas ir atmestas atitinkamų vartotojų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebegali būti skundžiama. Jis vis dėlto nurodo dėl šios nutarties atsiradusį teisinį nesaugumą, nes kyla abejonių, ar ją priėmusio teismo sudėtis yra teisėta dėl į šią sudėtį įeinančios teisėjos A. T. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo jokių Lenkijos proceso teisės nuostatų, suteikiančių jam jurisdikciją – dar ir įgyvendinamą vieno teisėjo sudėties teismo – nagrinėti, ar visų pirma Sąjungos teisę atitinka trijų teisėjų sudėties teismo priimta galutinė nutartis dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
75Be to, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindinėje byloje buvo išnagrinėtas priėmus galutinę nutartį, pagal Civilinio proceso kodekso 365 straipsnį saistančią prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teisėją, o šis teisėjas neturi įgaliojimų „nušalinti“ teisėjo, įeinančio į šią nutartį priėmusio teismo sudėtį, arba kelti abejonių dėl tos nutarties.
76Atsižvelgiant į šio sprendimo 74 ir 75 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑269/21, remdamasis nacionalinės teisės normomis, neturi jurisdikcijos vertinti, ar trijų teisėjų teismo, priėmusio galutinę nutartį dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sudėtis, konkrečiai – teisėjos A. T. skyrimo sąlygos, yra teisėtos visų pirma pagal Sąjungos teisę, ir prireikus kelti abejonių dėl šios nutarties.
77Iš pateiktos informacijos matyti, kad trijų teisėjų sudėties, į kurią įeina teisėja A. T., teismas, pakeitęs pirmojoje instancijoje priimtą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nutartį, atmetė visą ieškovų pagrindinėje byloje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadinasi, šis prašymas, kurį ieškovai pateikė kartu su ieškiniu dėl esmės, buvo galutinai išnagrinėtas.
78Byloje C‑269/21 pateikti klausimai glaudžiai susiję su proceso pagrindinėje byloje etapu, galutinai pasibaigusiu ir atskirtu nuo bylos nagrinėjimo iš esmės klausimo, kurį vienintelį turi spręsti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (pagal analogiją žr. 2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Prokurator Generalny (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas), C‑508/19, EU:C:2022:201, 71 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi šie prejudiciniai klausimai neatitinka objektyvaus poreikio priimti sprendimą byloje iš esmės, o jais siekiama, kad Teisingumo Teismas bendrai įvertintų, nors to nereikia toje byloje, Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų teisėjų skyrimo procedūrą.
79Vadinasi, minėti klausimai išeina už Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį suteiktos jurisdikcijos ribų (pagal analogiją žr. 2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Prokurator Generalny (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas), C‑508/19, EU:C:2022:201, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
80Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑269/21 taip pat yra nepriimtinas.
81Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, abu nurodyti prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini.
82Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusių teismų nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šie teismai. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia:
Sąd Okręgowy w Katowicach (Katovicų apygardos teismas, Lenkija) 2021 m. kovo 18 d. nutartimi ir Sąd Okręgowy w Krakowie (Krokuvos apygardos teismas, Lenkija) 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pateikti prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini.
Parašai.
(
*1) Proceso kalba: lenkų.
Tekstas iš mūsų archyvo (Europos Sąjungos leidinių biuro „Cellar“ duomenys). Commission Decision 2011/833/EU — free reuse incl. commercial; attribution to EUR-Lex / Court of Justice of the European Union required; EUR-Lex is not the authentic record of the Court.