2016 m. gegužės 4 d. (
*1)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Teisės aktų derinimas — Direktyva 2014/40/ES — 20 straipsnis — Elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos — Galiojimas — Vienodo požiūrio principas — Propocingumo ir teisinio saugumo principai — Subsidiarumo principas — Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija — 16 ir 17 straipsniai“
Byloje C‑477/14
dėl 2014 m. spalio 9 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2014 m. spalio 27 d., pagal SESV 267 straipsnį High Court of Justice (England & Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Karalienės rūmų skyrius (administracinių bylų kolegija), Jungtinė Karalystė) pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Pillbox 38 (UK) Ltd
prieš
Secretary of State for Health
TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro antrosios kolegijos pirmininko pareigas einanti pirmosios kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta, teisėjai J. L. da Cruz Vilaça, A. Arabadjiev (pranešėjas), C. Lycourgos ir J.-C. Bonichot,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorius V. Tourrès, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2015 m. spalio 1 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
susipažinęs su 2015 m. gruodžio 23 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
1Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB ( OL L 127, p. 1), 20 straipsnio galiojimo.
2Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Pillbox 38 (UK) Ltd, veikiančios komerciniu pavadinimu „Totally Wicked“ (toliau – Pillbox), ir Secretary of State for Health (Valstybės sekretorius sveikatos klausimais) dėl Jungtinės Karalystės „ketinimo ir (arba) pareigos“ perkelti Direktyvą 2014/40 teisėtumo.
32004 m. birželio 2 d. Tarybos sprendimu 2004/513/EB ( OL L 213, p. 8) Europos bendrijos vardu buvo patvirtinta 2003 m. gegužės 21 d. Ženevoje pasirašyta Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija (toliau – TKPK).
4Direktyvos 2014/40 7, 33, 36, 38–41, 43–45, 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(7)
teisėkūros veiksmai Sąjungos lygmeniu būtini ir siekiant įgyvendinti [TKPK], kurios nuostatos Sąjungai ir jos valstybėms narėms yra privalomos. <...>
<...>
<...>
<...>
<...>
<...>
5Direktyvos 2014/40 1 straipsnyje „Dalykas“ nurodyta:
„Šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius:
<...>
siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, pagrindu laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį, ir laikytis Sąjungos įsipareigojimų pagal [TKPK].“
6Šios direktyvos 2 straipsnio 4, 16 ir 17 punktuose pateiktos tokios terminų apibrėžtys:
„4)
tabako gaminiai – gaminiai, kuriuos galima vartoti ir kurie pagaminti, net jei tik iš dalies, iš genetiškai modifikuoto ar nemodifikuoto tabako;
<...>
7Minėtos direktyvos 7 straipsnio „Sudedamųjų dalių reglamentavimas“ 6 dalyje nurodyta:
„Valstybės narės draudžia pateikti rinkai tabako gaminius, kuriuose yra šių priedų:
8Šios direktyvos 20 straipsnis „Elektroninės cigaretės“ suformuluotas taip:
„1. Valstybės narės užtikrina, kad elektroninės cigaretės ir pildomosios talpyklos būtų pateikiamos rinkai tik tada, jei jos atitinka šią direktyvą ir visus kitus susijusius Sąjungos teisės aktus.
Ši direktyva netaikoma toms elektroninėms cigaretėms ir pildomosioms talpykloms, kurioms taikomas reikalavimas gauti leidimą pagal Direktyvą [2001/83] arba Direktyvoje [93/42] nustatyti reikalavimai.
2Elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojai ir importuotojai valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia pranešimą apie atitinkamus gaminius, kuriuos ketinama pateikti rinkai. Pranešimas pateikiamas elektronine forma prieš šešis mėnesius iki numatyto pateikimo rinkai. Pranešimas apie elektronines cigaretes ir pildomąsias talpyklas, jau pateiktus rinkai 2016 m. gegužės 20 d., pateikiamas per šešis mėnesius nuo tos dienos. Naujas pranešimas pateikiamas kiekvienąkart, kai gaminys iš esmės pakeičiamas.
Pranešime, atsižvelgiant į tai, ar gaminys yra elektroninė cigaretė, ar pildomoji talpykla, pateikiama ši informacija:
Tuo atveju, kai valstybės narės mano, kad pateikta informacija nėra išsami, jos turi teisę prašyti papildyti atitinkamą informaciją.
Valstybės narės gali imti iš gamintojų ir importuotojų proporcingus mokesčius už joms pateikiamos informacijos gavimą, saugojimą, tvarkymą ir analizę.
3Valstybės narės užtikrina, kad:
4Valstybės narės užtikrina, kad:
„Šiame gaminyje yra nikotino, kuris yra itin didelę priklausomybę sukelianti medžiaga. Jo nerekomenduojama vartoti nerūkantiesiems.“
arba
„Šiame gaminyje yra nikotino, kuris yra itin didelę priklausomybę sukelianti medžiaga.“
Valstybės narės nusprendžia, kurį iš tų įspėjimų apie galimą žalą sveikatai naudoti;
5Valstybės narės užtikrina, kad:
6Šios direktyvos 18 straipsnis taikomas tarpvalstybinei nuotolinei prekybai elektroninėmis cigaretėmis ir pildomosiomis talpyklomis.
7Valstybės narės reikalauja, kad elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojai ir importuotojai kompetentingoms valdžios institucijoms kasmet pateiktų:
Valstybės narės stebi elektroninių cigarečių bei pildomųjų talpyklų rinkos pokyčius, įskaitant bet kokius įrodymus apie tai, kad jų naudojimas jaunimą ir nerūkančiuosius pripratina prie nikotino ir galiausiai prie tradicinio tabako vartojimo.
<...>
13Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato bendrą 2 dalyje numatyto pranešimo formatą ir 3 dalies g punkte numatyto pildymo mechanizmo techninius standartus.
<...>“
9Pagal Direktyvos 2014/40 29 straipsnį direktyvos nuostatos turi būti perkeltos į valstybių narių teisines sistemas ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 20 d. ir įsigalioti nuo tos dienos.
10Pillbox prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui padavė skundą, juo siekiama, kad būtų atlikta Jungtinės Karalystės vyriausybės „ketinimo ir (arba) pareigos“ į nacionalinę teisinę sistemą perkelti Direktyvą 2014/40 teisėtumo kontrolė („judicial review“).
11Ji teigia, kad šios direktyvos 20 straipsnis negalioja, nes ja pažeidžiami proporcingumo, teisinio saugumo, vienodo požiūrio, laisvos konkurencijos ir subsidiarumo principai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 16 ir 17 straipsniai.
12Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Pillbox argumentai, pateikti skundui pagrįsti, „kelia pagrįstų abejonių“.
13Tokiomis aplinkybėmis High Court of Justice (England and Wales), Queen’s Bench Division (Administrative Court) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos 2014/40/ES visas 20 straipsnis arba atitinkama jo dalis negalioja dėl vienos ar daugiau iš šių priežasčių:
14Europos Parlamentas, Komisija ir Prancūzijos vyriausybė tvirtina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas, nes, pirma, tarp šalių nėra kilę realaus ginčo, antra, skundas, kuriuo siekiama, kad būtų atlikta Jungtinės Karalystės vyriausybės „ketinimo ir (arba) pareigos“ į nacionalinę teisę perkelti direktyvą teisėtumo kontrolė („judicial review“), yra būdas apeiti ESV sutartyje įtvirtintą teisių gynimo priemonių sistemą ir, trečia, pateiktas klausimas yra hipotetinis dėl to, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė nei reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių, nei priežasčių, dėl kurių kelia klausimą dėl Direktyvos 2014/40 20 straipsnio galiojimo.
15Šiuo klausimu reikia priminti, jog tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar reikia pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą, ir kokia Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarba. Todėl, kai pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės nuostatos aiškinimu arba galiojimu, Teisingumo Teismas iš principo privalo priimti sprendimą (Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 24 punktas).
16Iš to matyti, kad klausimams, susijusiems su Sąjungos teise, taikoma reikšmingumo prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atmesti nacionalinio teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą tik tuomet, kai akivaizdu, jog prašomas Europos Sąjungos teisės išaiškinimas nesusijęs su pagrindinės bylos aplinkybėmis arba dalyku, kai problema hipotetinė arba kai Teisingumo Teismas neturi faktinės arba teisinės informacijos, būtinos naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 25 punktas).
17Pirma, kalbant apie ginčo pagrindinėje byloje realumą, pažymėtina, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Pillbox jam pateiktą skundą, kuriuo siekiama, kad būtų atlikta Jungtinės Karalystės vyriausybės „ketinimo ir (arba) pareigos“ į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 2014/40 teisėtumo kontrolė, pripažino priimtinu, nors šio skundo pateikimo dieną dieną dar nebuvo pasibaigęs šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas ir nebuvo imtasi jokios šią direktyvą perkeliančios nacionalinės priemonės. Be to, Pillbox ir Secretary of State for Health nesutaria, ar minėtas skundas yra pagrįstas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo buvo paprašyta išspręsti šį nesutarimą, todėl neatrodo, kad ginčas pagrindinėje byloje akivaizdžiai nėra realus (pagal analogiją žr. Sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, EU:C:2002:741, 36 ir 38 punktus).
18Antra, kalbant apie argumentą, jog skundas, kuriuo siekiama, kad būtų atlikta Jungtinės Karalystės vyriausybės „ketinimo ir (arba) pareigos“ į nacionalinę teisę perkelti direktyvą teisėtumo kontrolė („judicial review“), yra būdas apeiti ESV sutartyje įtvirtintą teisių gynimo priemonių sistemą, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs priimtinais kelis prašymus priimti prejudicinį sprendimą, pateiktus dėl antrinės teisės aktų galiojimo nagrinėjant tokius skundus ar ieškinius, visų pirma bylose, kuriose priimti sprendimai British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco ( C‑491/01, EU:C:2002:741), Intertanko ir kt. ( C‑308/06, EU:C:2008:312) ir Afton Chemical ( C‑343/09, EU:C:2010:419).
19Be to, privačių asmenų galimybė ginčyti visuotinai taikomo Sąjungos akto galiojimą nacionaliniuose teismuose nesiejama su sąlyga, kad minėtas aktas būtų iš tikrųjų įgyvendintas pagal nacionalinę teisę nustatytomis taikymo priemonėmis. Šiuo atžvilgiu pakanka, kad nacionalinis teismas nagrinėtų realų ginčą, kuriame netiesiogiai kyla tokio akto galiojimo klausimas. Taigi, kaip matyti iš šio sprendimo 17 punkto, ši sąlyga yra tinkamai įvykdyta ginčo pagrindinėje byloje atveju (pagal analogiją žr. Sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, EU:C:2002:741, 40 punktą ir Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 29 punktą).
20Tokiomis aplinkybėmis neatrodo, kad skundu, kaip antai nagrinėjamu pagrindinėje byloje, siekiama apeiti ESV sutartyje įtvirtintas teisių gynimo priemones.
21Trečia, kalbant apie tai, jog pateiktas klausimas tariamai yra hipotetinis dėl to, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo nei reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių, nei priežasčių, dėl kurių jis kelia klausimą dėl Direktyvos 2014/40 20 straipsnio galiojimo, pažymėtina, viena vertus, kad klausimas netampa hipotetinis vien dėl aplinkybės, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, ar elektroninės cigaretės, kuriomis prekiauja Pillbox, patenka į šios direktyvos 20 straipsnio taikymo sritį.
22Iš tiesų iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Pillbox gamina ir vidaus rinkoje platina elektronines cigaretes naudodama prekių ženklą „Totally Wicked“, taip pat pildomosiomis talpyklomis ir susijusiais gaminiais. Remiantis Direktyvos 2014/40 1 straipsnio f punktu, šios direktyvos tikslas – suderinti valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pateikimą rinkai ir ženklinimą. Be to, tam tikrų atitikties taisyklių, nustatytų šiems gaminiams pagal šios direktyvos 20 straipsnį, įskaitant taisyklę dėl didžiausio leistino nikotino kiekio, kuris gali būti šių gaminių skystyje, galiojimas būtent yra pateikto klausimo dalykas.
23Tokiomis aplinkybėmis pateiktas klausimas nėra akivaizdžiai hipotetinis.
24Kita vertus, kalbant apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pareigą nurodyti priežastis, dėl kurių kelia klausimą dėl Direktyvos 2014/40 20 straipsnio galiojimo, pažymėtina, jog vadovaujantis bendradarbiavimo dvasia, kuri turi vyrauti procese dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, iš tikrųjų būtina, kad nacionalinis teismas savo prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytų aiškias priežastis, dėl kurių mano, kad atsakymas į jo klausimus dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ir galiojimo yra reikalingas sprendžiant ginčą (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Sprendimo Bertini ir kt., 98/85, 162/85 ir 258/85, EU:C:1986:246, 6 punktą; Sprendimo ABNA ir kt., C‑453/03, C‑11/04, C‑12/04 ir C‑194/04, EU:C:2005:741, 46 punktą ir Sprendimo IATA ir ELFAA, C‑344/04, EU:C:2006:10, 31 punktą).
25Todėl svarbu, kad nacionalinis teismas visų pirma nurodytų konkrečias priežastis, paskatinusias jį iškelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų galiojimo, ir pateiktų negaliojimo motyvus, į kuriuos, jo manymu, būtų galima atitinkamai atsižvelgti (šiuo klausimu, be kita ko, žr. Sprendimo Greenpeace France ir kt., C‑6/99, EU:C:2000:148, 55 punktą ir Nutarties Adiamix, C‑368/12, EU:C:2013:257, 22 punktą). Toks reikalavimas taip pat kyla iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio c punkto.
26Be to, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką sprendimuose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija turi ne tik leisti Teisingumo Teismui pateikti naudingus atsakymus, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms ir kitiems suinteresuotiesiems asmenims galimybę pateikti pastabas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnį. Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad ši galimybė būtų išsaugota, nes pagal šį straipsnį suinteresuotosioms šalims pateikiami tik sprendimai dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą kartu su vertimu į kiekvienos valstybės narės oficialiąją kalbą, tačiau nepateikiami nacionalinės bylos dokumentai, kuriuos prašymą priimti prejudicinį sprendimą teikiantis teismas prireikus perduoda Teisingumo Teismui (žr., be kita ko, Sprendimo Holdijk ir kt., 141/81–143/81, EU:C:1982:122, 6 punktą; Sprendimo Lehtonen ir Castors Braine, C‑176/96, EU:C:2000:201, 23 punktą ir Nutarties Adiamix, C‑368/12, EU:C:2013:257, 24 punktą).
27Remiantis tuo darytina išvada, kad gavęs prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas nagrinėja Sąjungos akto ar tam tikrų jo nuostatų galiojimą atsižvelgdamas tik į sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktus negaliojimo motyvus.
28Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pakartojo dalį Pillbox pateiktų argumentų ir nurodė, kad šie argumentai „gali būti pagrįsti“.
29Iš to matyti, pirma, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Pillbox nurodyti ir nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pakartoti negaliojimo motyvai gali būti pripažinti pagrįstais.
30Antra, šie duomenys leido Parlamentui, Komisijai ir Prancūzijos vyriausybei naudingai pareikšti poziciją dėl Teisingumo Teismui pateikto klausimo.
31Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pateiktas klausimas yra priimtinas.
32Prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmes siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/40 20 straipsnis negalioja dėl to, kad juo pažeidžiami proporcingumo, teisinio saugumo, vienodo požiūrio, laisvos konkurencijos ir subsidiarumo principai, taip pat Chartijos 16 ir 17 straipsniai.
Dėl Direktyvos 2014/40 20 straipsnio galiojimo atsižvelgiant į vienodo požiūrio ir laisvos konkurencijos principus
33Pirma, reikia išnagrinėti pateiktą klausimą, kiek jis susijęs su Direktyvos 2014/40 20 straipsnio galiojimu atsižvelgiant į vienodo požiūrio ir laisvos konkurencijos principus.
34Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog šie principai iš esmės pažeisti dėl to, kad pagal šį 20 straipsnį elektroninėms cigaretėms taikomos mažiau palankios sąlygos negu tabako gaminiams, nors elektroninės cigaretės yra mažiau kenksmingos negu tabako gaminiai.
35Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, laikantis vienodo požiūrio principo, reikalaujama panašių situacijų nevertinti skirtingai, o skirtingų – vienodai, nebent toks požiūris būtų objektyviai pagrįstas (žr., be kita ko, Sprendimo P ir S, T‑579/13, EU:T:2015:369, 41 punktą).
36Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad elektroninės cigaretės pasižymi kitokiomis objektyviomis savybėmis negu tabako gaminiai.
37Iš tiesų, pirma, į jų atitinkamą sudėtį įeinančios medžiagos labai skiriasi įvairiais aspektais. Taigi iš Direktyvos 2014/40 2 straipsnio 4 punkto matyti, kad gaminiai yra tokie, kuriuos galima vartoti ir kurie pagaminti, net jei tik iš dalies, iš genetiškai modifikuoto ar nemodifikuoto tabako.
38Elektroninėje cigaretėje, priešingai, nėra tabako, bet pagal šios direktyvos 2 straipsnio 16 punktą tai yra gaminys, kuris gali būti naudojamas garams su nikotinu vartoti per kandiklį, arba bet kuri tokio gaminio sudedamoji dalis, įskaitant kapsulę, rezervuarą ir įtaisą be kapsulės ar rezervuaro. Be to, elektroninės cigaretės gali būti vienkartinės arba užpildomos iš pildomosios talpyklos ir rezervuaro, arba daugkartinės su keičiamomis vienkartinėmis kapsulėmis.
39Pildomosios talpyklos apibrėžtos minėtos direktyvos 2 straipsnio 17 punkte kaip indas, kuriame yra nikotino turinčio skysčio, kuris gali būti naudojamas elektroninei cigaretei pripildyti.
40Antra, neginčijama, kad elektroninių cigarečių vartojimo būdas taip pat labai skiriasi nuo tabako gaminių vartojimo būdo. Tabako gaminiai vartojami rūkant tabaką, o elektroninės cigaretės veikia elektra arba elektromechaniškai garinant jų pildomosiose talpyklose esantį skystį.
41Trečia, skirtingai nuo tabako gaminių, elektroninės cigaretės yra palyginti nauji gaminiai, kurių keliamą pavojų žmonių sveikatai dar reikia patikslinti.
42Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad elektroninių cigarečių situacija nėra tokia pati kaip tabako gaminių, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 35 punkte nurodytą teismo praktiką.
43Taigi Sąjungos teisės aktų leidėjo negalima kaltinti pažeidus vienodo požiūrio principą dėl to, kad jis šioms cigaretėms nustatė atskirą teisinę tvarką, kuri taip pat nėra tokia griežta, kaip taikoma tabako gaminiams.
44Kadangi nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikti argumentai dėl laisvos konkurencijos principo pažeidimo nėra išdėstyti atskirai nuo su vienodo požiūrio principu susijusių argumentų, šiuo klausimu reikia daryti nuorodą į šio sprendimo pirmesniuose punktuose pateiktus svarstymus.
45Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus prejudicinį klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio galiojimą atsižvelgiant į vienodo požiūrio ir laisvos konkurencijos principus.
46Antra, reikia išnagrinėti prejudicinį klausimą, kiek jis susijęs su Direktyvos 2014/40 20 straipsnio ar kai kurių jo nuostatų galiojimu atsižvelgiant į proporcingumo ir teisinio saugumo principus.
47Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog Pillbox ginčija Direktyvos 2014/40 20 straipsnio galiojimą remdamasi tuo, kad elektroninėms cigaretėms, atsižvelgiant į jų mažiau kenksmingą ar net naudingą visuomenės sveikatai pobūdį, neturėtų būti nustatytas specialus ar juo labiau panašus reguliavimas, kuris yra net griežtesnis už tabako gaminiams taikomą reguliavimą. Be to, nebuvo atliktas pagal šį straipsnį pasirinktų priemonių proporcingumo poveikio vertinimas.
48Visų pirma reikia priminti, jog, remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai būtų tinkami atitinkamais teisės aktais siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti ir neviršytų to, kas būtina jiems pasiekti, todėl kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia pasirinkti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (šiuo klausimu žr. Sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, EU:C:2002:741, 122 punktą; Sprendimo ERG ir kt., C‑379/08 ir C‑380/08, EU:C:2010:127, 86 punktą ir Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 67 ir 91 punktus).
49Dėl šio sprendimo pirmesniame punkte minėtų sąlygų teisminės kontrolės reikia pripažinti, kad srityje, kaip antai nagrinėjamoje pagrindinėje byloje, kurioje būtina priimti politinius, ekonominius ir socialinius sprendimus ir privaloma atlikti sudėtingus vertinimus, Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikiama plati diskrecija. Todėl tik akivaizdžiai netinkamas šioje srityje nustatytos priemonės pobūdis atsižvelgiant į kompetentingų institucijų siekiamą tikslą gali turėti įtakos tokios priemonės teisėtumui (šiuo klausimu žr. Sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, EU:C:2002:741, 123 punktą).
50Be to, reikia pažymėti, kad šios bylos šalys aktyviai ginčijasi dėl su elektroninių cigarečių vartojimu susijusio pavojaus sveikatai klausimo ir, grįsdamos savo atitinkamus teiginius, nurodo įvairius mokslo tyrimus ir ataskaitas. Taigi, nors Pillbox teigia, jog elektroninės cigaretės iš esmės nekenkia sveikatai ir turi daug privalumų kaip tabako gaminių pakaitalas ar padeda mesti rūkyti, Sąjungos institucijos ir į šią bylą įstojusios vyriausybės mano, kad elektroninės cigaretės gali sukelti priklausomybę nikotinui ir lemti apsinuodijimą šia medžiaga dėl pernelyg ilgo ir intensyvaus ar netinkamo gaminio vartojimo. Be to, dėl šių cigarečių nerūkantieji gali pradėti rūkyti, nes jomis imituojamas ir įtvirtinamas rūkymo veiksmas ir taip padidinamas jo patrauklumas. Be to, ginčytinas elektroninėms cigaretėms priskiriamas vaidmuo kaip pagalbos metant rūkyti, nes rūkantieji gali nuspręsti vartoti ir tabako gaminius, ir elektronines cigaretes, taigi šios cigaretės iš tikrųjų taptų priemone išlaikyti priklausomybę nikotinui.
51Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad dėl elektroninių cigarečių poveikio žmonių sveikatai kyla daug ginčų tarptautiniu lygmeniu, kaip 2014 m. rugsėjo 1 d. Ataskaitoje „Elektriniai nikotino inhaliatoriai“ pažymi PPO (toliau – ENI ataskaita). Šioje ataskaitoje nurodyta, kad kai kurie ekspertai palankiai vertina šiuos gaminius ir mano, kad jie yra priemonė tabako vartojimui sumažinti, o kiti laikosi nuomonės, kad jie gali „sužlugdyti pastangas siekiant „denormalizuoti“ rūkymą“. Toje ataskaitoje nustatyta, kad elektroniniai nikotino inhaliatoriai yra ties „kintančia riba tarp pažadų ir grėsmės kovai su tabako vartojimu“.
52Vis dėlto ENI ataskaitoje konstatuota, kad yra tam tikras pavojus, susijęs su nikotino ir toksinių medžiagų aerozolio pavidalu įsisavinimu ir su patiriamu nikotino poveikiu ne inhaliaciniu būdu, ypač vaikams, paaugliams, nėščioms moterims ir vaisingo amžiaus moterims.
53Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad mokslo duomenys apie elektroninių nikotino inhaliatorių, kaip metodo mesti rūkyti, veiksmingumą yra riboti ir remiantis jais negalima daryti išvadų. Be to, remiantis turimais duomenimis negalima nei patvirtinti, nei atmesti su šių inhaliatorių naudojimu susijusio „pradėjimo“ ar „vėl tapimo įprastu reiškiniu“ poveikio.
54Rašytinėse pastabose Pillbox pripažino, kad elektroninių cigarečių skystyje ir garuose yra toksiškų ir kancerogeninių komponentų, tačiau mažiau negu tabako gaminiuose, ir kad reikia atlikti papildomus mokslo tyrimus.
55Tokiomis aplinkybėmis Sąjungos teisės aktų leidėjas turėjo atsižvelgti į atsargumo principą, pagal kurį, jei kyla abejonių dėl pavojaus žmonių sveikatai buvimo ar jo masto, apsaugos priemonių galima imtis nelaukiant, kol bus visiškai įrodyta, jog šis pavojus realus ir rimtas. Jeigu paaiškėja, kad dėl atliktų tyrimų rezultatų neįtikinamumo neįmanoma neabejotinai nustatyti nurodomo pavojaus buvimo arba apimties, tačiau realaus pavojaus visuomenės sveikatai tikimybė išlieka tuo atveju, jeigu pavojus pasitvirtintų, atsargumo principas pateisina ribojamųjų priemonių ėmimąsi (Sprendimo Neptune Distribution, C‑157/14 P, EU:C:2015:823, 82 punktas).
56Atsižvelgiant į šiuos svarstymus reikia išnagrinėti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio galiojimą proporcingumo ir teisinio saugumo principų požiūriu.
57Visų pirma, kalbant apie teiginį, kad elektroninėms cigaretėms, atsižvelgiant į jų mažiau kenksmingą negu tabako gaminių ar net naudingą visuomenės sveikatai pobūdį, neturi būti nustatytas specialus reguliavimas, pažymėtina, kad labai skiriasi valstybių narių teisės aktai šioje srityje, kaip matyti iš Direktyvos 2014/40 36 konstatuojamosios dalies. Iš 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos parengto poveikio vertinimo, pridėto prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo (SWD(2012) 452 final, 1 dalis, p. 26 ir paskesni ir 4 dalis, p.), matyti, kad elektroninėms cigaretėms taikomiems įvairiems nacionaliniams teisiniams režimams būdingas neapibrėžtumas. Iš šio poveikio vertinimo konkrečiai matyti, kad kai kurios valstybės narės tam tikrais atvejais linkusios jas prilyginti medicinos gaminiams, kitos jas draudžia, o dar kitos jų visiškai nereglamentuoja.
58Atsižvelgiant į Direktyvos 2014/40 43 konstatuojamoje dalyje ir ENI ataskaitoje konstatuotą elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų rinkos augimą, nacionalinės taisyklės, susijusios su sąlygomis, kurias turi atitikti šie gaminiai, savaime, nesant suderinimo Sąjungos lygiu, gali sudaryti laisvo prekių judėjimo kliūčių (pagal analogiją žr. Sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, EU:C:2002:741, 64 punktą).
59Antra, per 2014 m. spalio 13–18 d. Maskvoje vykusį šeštąjį posėdį TKPK šalių konferencija 2014 m. spalio 18 d. sprendimu dėl elektroninių nikotino inhaliatorių ir elektroninių inhaliatorių be nikotino (FCTC / COP/6(9)) paragino šias šalis, be kita ko, apsvarstyti galimybę uždrausti arba reglamentuoti elektroninius inhaliatorius, kuriuose yra nikotino ar jo nėra, uždrausti arba apriboti elektroninių nikotino inhaliatorių reklamą, jų skatinimą ir rėmimą ir visapusiškai stebėti elektroninių inhaliatorių, kuriuose yra nikotino ar jo nėra, naudojimą.
60Trečia, dėl šio sprendimo 52 ir 53 punktuose minėto ir ENI ataskaitoje nurodyto tikro ar galimo pavojaus, susijusio su elektroninių cigarečių vartojimu, Sąjungos teisės aktų leidėjas turėjo imtis veiksmų, laikydamasis iš atsargumo principo kylančių reikalavimų.
61Tokiomis aplinkybėmis nusprendęs nustatyti specialių elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pateikimo rinkai reguliavimą Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė, viena vertus, užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su šiais gaminiais, kaip pagrindą laikydamas aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį, ir, kita vertus, laikytis iš TKPK kylančių Sąjungos įsipareigojimų. Taip veikdamas šis teisės aktų leidėjas akivaizdžiai neviršijo savo diskrecijos šioje srityje, remiantis šio sprendimo 49 punkte nurodyta teismo praktika.
62Antra, kalbant apie argumentą, kad Direktyvos 2014/40 20 straipsnis prieštarauja proporcingumo principui, nes pagal jį elektroninėms cigaretėms ir pildomosioms talpykloms taikomas panašus ar net griežtesnis reguliavimas, negu nustatytasis tabako gaminiams, pažymėtina, kaip matyti iš šio sprendimo 36 ir 43 punktų, kad pirmieji gaminiai nuo antrųjų skiriasi objektyviomis savybėmis ir tuo, kad jie yra nauji atitinkamoje rinkoje, o tai pateisina specialaus reguliavimo jiems taikymą.
63Tokiomis aplinkybėmis tabako gaminiams taikomų taisyklių ir elektroninėms cigaretėms bei pildomosioms talpykloms skirtų taisyklių palyginimas yra nereikšmingas.
64Trečia, tiesa, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinktos priemonės pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnį nėra vienos iš priemonių, kurias iš pradžių numatė Komisija savo pasiūlyme dėl Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo (COM(2012) 788 final), taigi dėl jų nebuvo atliktas prie šio pasiūlymo pridėtas poveikio vertinimas, nurodytas šio sprendimo 58 punkte.
65Tačiau Teisingumo Teismas šiuo klausimu yra nusprendęs, kad toks poveikio vertinimas nėra privalomas nei Parlamentui, nei Tarybai (Sprendimo Afton Chemical, C‑343/09, EU:C:2010:419, 57 punktas). Todėl Sąjungos teisės aktų leidėjas gali laisvai imtis nustatyti kitas priemones negu tas, dėl kurių buvo atliktas poveikio vertinimas. Taip pat vien aplinkybė, jog jis pasirinko kitą ir tam tikrais atvejais griežtesnę priemonę negu tos, kurias numatė Komisija šio sprendimo 58 punkte minėtame poveikio vertinime, negali įrodyti, kad jis akivaizdžiai viršijo tai, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti.
66Be to, reikia konstatuoti, kad vykstant teisėkūros procesui Parlamentas, Taryba ir Komisija atsižvelgė į turimus mokslo duomenis ir suinteresuotųjų asmenų nuomones. Neginčijama, kad to proceso vėlesniame etape buvo surengta įvairių konsultacijų ir susitikimų būtent siekiant surinkti reikalingą informaciją apie galimybes, kurias gali pasirinkti Sąjungos teisės aktų leidėjas. Taigi Komisija visų pirma 2013 m. lapkričio 25 d. surengė papildomus pokalbius su tabako pramonės atstovais, visų pirma Tobacco Vapor Electronic Cigarette Association (TVECA) ir Electronic Cigarette Industry Trade Association (ECITA). Be to, Parlamento aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas 2013 m. kovo 19 d. surengė atvirą susirinkimą su atitinkamos pramonės atstovais, o 2013 m. gegužės 7 d. – elektroninėms cigaretėms skirtą praktinį seminarą, kuriame dalyvavo PPO ir nacionalinių institucijų ekspertai, mokslininkai ir vartotojų asociacijų atstovai.
67Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą atsižvelgiant į proporcingumo ir teisinio saugumo principus nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio, kiek jis skirtas elektroninėms cigaretėms taikomam specialiam reguliavimui, galiojimą.
68Vis dėlto paeiliui reikia išnagrinėti nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodytus negaliojimo motyvus, konkrečiai susijusius su Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies a punktu ir 5–7 dalimis.
69Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 2 dalies galiojimas ginčijamas remiantis tuo, kad, pirma, pagal šią nuostatą elektroninėms cigaretėms nustatoma griežtesnė leidimų suteikimo tvarka, nei taikytina tabako gaminiams, antra, bet kuriuo atveju ši tvarka neproporcinga, nes yra kitų mažiau varžančių priemonių, tinkamų minėta nuostata siekiamam tikslui įgyvendinti, trečia, šioje direktyvoje numatytas šešių mėnesių terminas yra pernelyg ilgas, nes trukdo inovacijoms, ir, ketvirta, tam tikra informacija, kurią reikia pateikti, kaip antai nurodyta Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkte, suformuluota pernelyg neaiškiai, o tai prieštarauja teisinio saugumo principui.
70Pirma, kalbant apie argumentą, kad pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 2 dalį elektroninėms cigaretėms nustatoma griežtesnė leidimų suteikimo tvarka, nei taikytina tabako gaminiams, reikia konstatuoti, kad šis argumentas grindžiamas akivaizdžiai klaidingu šios nuostatos supratimu. Iš tiesų pagal šią nuostatą elektroninėms cigaretėms nustatoma ne leidimų suteikimo, bet pranešimo tvarka. Skirtingai nuo leidimų suteikimo tvarkos, pagal kurią paprastai reikalaujama, kad gamintojai ir importuotojai, prieš pateikdami rinkai atitinkamą produktą, gautų išankstinį kompetentingos institucijos patvirtinimą, Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka yra gerokai mažiau varžanti, nes pagal ją tik reikalaujama, kad elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojai ir importuotojai prieš šešis mėnesius iki tokios rūšies gaminio pateikimo rinkai pateiktų pranešimą.
71Antra, kalbant apie tariamą šios pareigos neproporcingumą, visų pirma reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2014/40 36 konstatuojamąją dalį ta pareiga siekiama sudaryti sąlygas valstybėms narėms vykdyti savo priežiūros ir kontrolės funkcijas. Be to, toks požiūris pateisinamas su atsargumo principu susijusiais reikalavimais, nurodytais šio sprendimo 55 punkte, ir raginimu TKPK šalims „visapusiškai stebėti“ šio gaminio naudojimą, nurodytu šio sprendimo 59 punkte. Taigi jis atrodo tinkamas šia nuostata siekiamam tikslui įgyvendinti.
72Dėl klausimo, ar minėta pareiga neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti, reikia konstatuoti, viena vertus, kad Pillbox siūloma alternatyvi priemonė, t. y. Sąjungos mastu nustatyti elektroninėms cigaretėms ir pildomosioms talpykloms taikomus bendrus standartus, šiuo etapu neatrodo kaip galima priemonė, kaip teigia Parlamentas, Taryba ir Komisija, nes tokių standartų rengimas paprastai suponuoja, kad yra pakankamai išsamių duomenų apie atitinkamą gaminį, o Sąjungos teisės aktų leidėjas neturėjo tokių duomenų priimdamas Direktyvą 2014/40.
73Kita vertus, šios direktyvos 20 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytu šešių mėnesių terminu siekiama suteikti pakankamai laiko kompetentingoms institucijoms išnagrinėti visus gamintojų ir importuotojų joms pateiktus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kiek informacijos turi būti pateikta, ir į su elektroninių cigarečių vartojimu susijusį neapibrėžtumą, neatrodo, kad šis terminas yra akivaizdžiai pernelyg ilgas.
74Dėl teiginio, jog dėl minėto termino gali būti kenkiama inovacijoms atitinkamame sektoriuje, pažymėtina, kad šis teiginys nėra pakankamai pagrįstas, kad Teisingumo Teismas galėtų įvertinti jo reikšmingumą. Bet kuriuo atveju analogiška ar net griežtesnė tvarka, taikoma kitiems gaminiams, kaip antai nustatyta direktyvose 2001/83 ir 93/42, visiškai nesutrukdė inovacijoms srityse, kurioms taikomos šios direktyvos.
75Taigi neatrodo, kad Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga pranešti yra akivaizdžiai netinkama ar ja akivaizdžiai viršijama tai, kas būtina šia nuostata siekiamam tikslui įgyvendinti.
76Trečia, kalbant apie tariamą teisinio saugumo principo pažeidimą, tvirtinama, kad pareiga pateikti informaciją apie nikotino dozavimą ir įsisavinimą „vartojant jį įprastu ar pagrįstai nuspėjamu būdu“, kaip numatyta direktyvos 20 straipsnio 2 dalies antros pastraipos d punkte, nėra pakankamai tiksli, nes šios vertės skiriasi pagal kiekvieno vartotojo vartojimo būdą.
77Kaip savo išvados 92 punkte pabrėžė generalinė advokatė, pagal minėtą nuostatą teiktina informacija akivaizdžiai susijusi ne su individualiu atskiriems vartotojams tenkančiu nikotino kiekiu ir jų pasisavinamu nikotinu, bet su minimaliais, vidutiniais ir didžiausiais kiekiais, įprastai tikėtinais surūkius vieną elektroninę cigaretę.
78Be to, Sąjungos teisės aktų leidėjas gali nustatyti bendrą teisinę sistemą, kuri prireikus vėliau patikslinama. Nagrinėjamu atveju būtent Komisija pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 13 dalį turi priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose, be kita ko, nustatomas bendras šio straipsnio 2 dalyje numatyto pranešimo formatas.
79Tokiomis aplinkybėmis negali būti pripažinta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas pažeidė teisinio saugumo principą.
80Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 2 dalies galiojimą atsižvelgiant į proporcingumo ir teisinio saugumo principus.
81Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad grindžiant Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalį nurodyti motyvai iš tikrųjų susiję tik su pagal šios dalies a, b ir f punktus nustatytais reikalavimais.
82Visų pirma, kalbant apie Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalies a punktą, reikia pažymėti, kad pagal šią nuostatą skystis, kuriame yra nikotino, gali būti pateikiamas rinkai tik tam skirtose pildomosiose talpyklose, kurių tūris yra ne didesnis kaip 10 ml, vienkartinėse elektroninėse cigaretėse arba vienkartinėse kapsulėse, o kapsulių ar rezervuarų tūris būtų ne didesnis kaip 2 ml.
83Pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalies b punktą reikalaujama, kad nikotino turinčiame skystyje būtų ne daugiau kaip 20 mg / ml nikotino.
84Šiais reikalavimais prisidedama siekiant šios direktyvos tikslo, numatyto jos 1 straipsnyje – sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam tabako ir susijusių gaminių vidaus rinkos veikimui, kaip pagrindą laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį.
85Pirma, dėl minėtų reikalavimų tinkamumo šiam tikslui pasiekti reikia konstatuoti, kad, remiantis šio sprendimo 58 punkte nurodyta Teisingumo Teismo praktika, taisyklėmis, kuriomis suderinama elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų sudėtis, dėl jų pobūdžio gali būti pašalintos laisvo šių prekių judėjimo kliūtys.
86Be to, Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose numatyti reikalavimai sudaro sąlygas sumažinti su nikotino poveikiu susijusį pavojų. Todėl jie taip pat yra tinkami užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.
87Antra, kalbant apie klausimą, ar tokie suvaržymai neviršija to, kas būtina Direktyva 2014/40 siekiamam tikslui įgyvendinti, reikia, viena vertus, dėl šio sprendimo 36–43 jau nurodytų priežasčių atmesti argumentą, kad šios direktyvos 20 straipsnio 3 dalies a punkte numatytas reikalavimas yra griežtesnis už tabako gaminiams taikomas taisykles.
88Kita vertus, dėl Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalies b punkto Pillbox tvirtina, kad nustatydamas maksimalų 20 mg / ml kiekį, kuris gali būti elektroninių cigarečių skystyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas rėmėsi moksliškai klaidinga prielaida. Šis teisės aktų leidėjas pateisino šią vertę aplinkybe, kad iš jos gaunamas kiekis gali būti panašus į leistiną nikotino kiekį, gaunamą iš standartinės tabako cigaretės per laiką, reikalingą tokiai cigaretei surūkyti. Pillbox teigimu, tokia prielaida neatsižvelgiama į konkretų elektroninių cigarečių veikimo būdą, nes, nors ant tabako cigarečių pakelių nurodytas nikotino kiekis atitinka įsisavinamo nikotino kiekį, patenkantį į rūkančiojo kraujotakos sistemą, Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalies b punkte kaip pasirinktas maksimalus nikotino kiekis nurodomas „fizinis“ nikotino kiekis, esantis elektroninių cigarečių skystyje. Taip veikdamas Sąjungos teisės aktų leidėjas gerokai sumažino elektroninių cigarečių, kaip tabako gaminių pakaitalo, veiksmingumą, priešingai aukšto žmonių sveikatos apsaugos lygio tikslui.
89Parlamentas, Taryba ir Komisija ginčija šį teiginį ir remiasi kitais mokslo tyrimais.
90Nesant reikalo pareikšti nuomonės šiuo klausimu, svarbu pažymėti, kad iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad siekdamas nustatyti maksimalų nikotino kiekį, kuris gali būti elektroninių cigarečių skystyje, Sąjungos teisės aktų leidėjas taip pat rėmėsi kitais objektyviais veiksniais.
91Iš tiesų, pirma, būtinumas nustatyti maksimalų nikotino kiekį, kuris gali būti elektroninių cigarečių skystyje, yra pateisinamas atsižvelgiant į ENI ataskaitoje nurodytą perdozavimo ar apsinuodijimo pavojų.
92Antra, kaip nurodo Parlamentas, Taryba, Komisija ir Prancūzijos bei Ispanijos vyriausybės, vieni kitiems neprieštaraudami šiuo aspektu, iš priimant Direktyvą 2014/40 turėtos informacijos matyti, kad daugumoje vidaus rinkoje parduodamų elektroninių cigarečių nikotino kiekis buvo mažesnis negu 30 mg / ml.
93Be to, kaip pažymi Parlamentas ir Komisija, pati Pillbox 2013 m. liepos 8 d. atvirame Parlamentui adresuotame laiške pripažino, jog rūkančiajam, kuris per dieną vidutiniškai surūko dvidešimt tabako cigarečių, reikia 18–24 mg / ml nikotino, kad elektroninė cigaretė būtų patikima alternatyva, pakeičianti „tradicinius“ tabako gaminius.
94Trečia, svarbu pažymėti, kad Sąjungos teisėje nėra draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes, kurių skystyje yra daugiau kaip 20 mg / ml nikotino. Kaip matyti iš Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su jos 36 konstatuojamąja dalimi, prireikus tokiais gaminiais gali būti prekiaujama Sąjungoje direktyvose 2001/83 ir 93/42 nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
95Numatydamas tokią galimybę Sąjungos teisės aktų leidėjas atsižvelgė į kai kurių vartotojų poreikį dėl jų priklausomybės ar įpročių kaip pagalbą metant rūkyti vartoti elektronines cigaretes, kuriose nikotino koncentracija yra didesnė už leistiną pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalies b punktą.
96Iš visų šių aplinkybių matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas suderino skirtingus interesus atsižvelgdamas į įvairius veiksnius ir neviršydamas savo diskrecijos.
97Taigi neatrodo, kad priimdamas Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalies a ir b punktus Sąjungos teisės aktų leidėjas veikė savavališkai ar akivaizdžiai viršijo tai, kas tinkama ir būtina jo siekiamam tikslui įgyvendinti – sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų vidaus rinkos veikimui, kaip pagrindą laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį.
98Toliau kalbant apie Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalies f punktą, pažymėtina, kad iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jo galiojimas ginčijamas atsižvelgiant į teisinio saugumo principą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad iš elektroninių cigarečių gaunama nikotino dozė skiriasi, nelygu vartotojo pasirinktas šių gaminių vartojimo būdas, reikalavimas, kad šiomis cigaretėmis nikotino kiekis „normaliomis vartojimo sąlygomis būtų nuosekliai“ dozuojamas, nėra aiškus.
99Iš Direktyvos 2014/40 39 konstatuojamosios dalies matyti, kad šiuo reikalavimu, be kita ko, siekiama išvengti atsitiktinio didelių kiekių nikotino suvartojimo rizikos.
100Reikia konstatuoti, kad šios direktyvos 20 straipsnio 3 dalies f punkte, aiškinamame atsižvelgiant į šį tikslą, pakankamai aiškiai apibrėžtas siektinas rezultatas, t. y. kad kiekvienu įkvėpimu išsiskirtų toks pats nikotino kiekis tokiomis pačiomis vartojimo sąlygomis, įskaitant įkvėpimo stiprumą.
101Tačiau aplinkybė, jog šioje nuostatoje nenurodytas konkretus metodas ar konkretus procesas siekiant įvykdyti šį reikalavimą, nereiškia, kad ja pažeidžiamas teisinio saugumo principas. Iš tiesų, nesant reguliavimo Sąjungos lygmeniu šioje srityje, valstybės narės ar prireikus patys gamintojai turi pasirinkti patikimą metodą, kuriuo būtų galima užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi.
102Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 3 dalies galiojimą atsižvelgiant į proporcingumo ir teisinio saugumo principus.
103Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 4 dalies a punkto galiojimas ginčijamas remiantis tuo, kad neproporcinga reikalauti, kad elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų vienetiniuose pakeliuose būtų pateikiamas atskiras lapelis, nes reikalaujama informacija taip pat galėtų būti nurodyta gaminio pakuotėje ir joks analogiškas reikalavimas nėra numatytas dėl tabako cigarečių.
104Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, pirma, jog dėl tam tikros informacijos, kuri turi būti nurodyta atskirame lapelyje, kaip antai informacijos, susijusios su kontraindikacijomis, įspėjimais konkrečioms rizikos grupėms ir galimu nepageidaujamu poveikiu, kiekio ir pobūdžio atrodo mažai tikėtina, kad šią informaciją galima pateikti taip, kad ji būtų pakankamai matoma ir įskaitoma tik ant atitinkamo gaminio pakuotės, juo labiau kad pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 4 dalies b punktą šioje pakuotėje turi būti pateikiamas visų šio gaminio sudedamųjų dalių sąrašas ir reikalaujami įspėjimai apie galimą žalą sveikatai.
105Antra, gaminio pakuotėje pateikiant atskirą lapelį su šio sprendimo pirmesniame punkte nurodyta informacija vartotojui sudaromos sąlygos turėti tą informaciją net išmetus pakuotę.
106Trečia, argumentui, susijusiam su analogiško tabako cigaretėms taikomo reikalavimo nebuvimu, negalima pritarti dėl šio sprendimo 36–43 punktuose išdėstytų priežasčių.
107Tokiomis aplinkybėmis neatrodo, kad priimdamas Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 4 dalies a punktą Sąjungos teisės aktų leidėjas akivaizdžiai viršijo tai, kas tinkama ir būtina šia direktyva siekiamam tikslui įgyvendinti.
108Taigi reikia konstatuoti, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 4 dalies a punkto galiojimą atsižvelgiant į proporcingumo ir teisinio saugumo principus.
109Pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 5 dalį iš esmės draudžiami su elektroninių cigarečių ir jų pildomosiomis talpyklomis susiję komerciniai pranešimai ir jų rėmimas, jeigu šių veiksmų tikslas arba tiesioginis ar netiesioginis poveikis yra skatinti šių gaminių pardavimą.
110Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog šios nuostatos galiojimas ginčijamas remiantis tuo, kad jos poveikis besivystančiai rinkai yra neproporcingas, nors tabako gaminiai buvo reklamuojami daugelį metų ir tai jiems leido ilgam įsitvirtinti rinkoje. Be to, šis draudimas suformuluotas plačiai siekiant apimti elektroninių cigarečių prekybą internetu, nors joks tokios rūšies draudimas netaikomas tabako gaminiams.
111Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 5 dalyje nustatytu draudimu siekiama užtikrinti, kad prekybai eletroninėmis cigaretėmis vidaus rinkoje būtų taikoma vienoda tvarka, kartu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį, atsižvelgiant į šiam gaminiui būdingą neapibrėžtumą ir iš atsargumo principo kylančius reikalavimus.
112Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, pirma, kad šis draudimas yra tinkamas šiam tikslui pasiekti. Iš tiesų, viena vertus, iš direktyvos 43 konstatuojamosios dalies matyti, kad nacionalinės teisės aktų ir praktikos, reglamentuojančių elektroninių cigarečių reklamą ir rėmimą, skirtumai trukdo laisvam prekių judėjimui bei laisvei teikti paslaugas ir kelia didelę konkurencijos iškraipymų riziką. Jei nebus imtasi tolesnių veiksmų Sąjungos lygiu, tie skirtumai ateinančiais metais gali didėti, atsižvelgiant į greitai augančią elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų rinką.
113Kita vertus, pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 5 dalį sudaromos sąlygos, jog vartotojus, ypač jaunimą, kuris ypač jautriai reaguoja į reklamą, mažiau veiktų komercinės paskatos pirkti ar vartoti elektronines cigaretes siekiant, kad jie patirtų mažesnį tikrą ar galimą pavojų žmonių sveikatai, kurį gali sukelti šie gaminiai.
114Antra, dėl šio draudimo būtinumo reikia pažymėti, kad šio sprendimo 59 punkte nurodytu sprendimu TKPK šalių konferencija „primygtinai [paragino] šalis apsvarstyti galimybę uždrausti arba apriboti elektroninių nikotino inhaliatorių reklamą, jų skatinimą ir rėmimą“.
115Tokiomis aplinkybėmis neatrodo, kad priimdamas Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 5 dalį Sąjungos teisės aktų leidėjas akivaizdžiai viršijo tai, kas būtina šia direktyva siekiamam tikslui įgyvendinti.
116Aplinkybė, kad daugelį metų galėjo būti vykdomos tabako gaminių reklamos kampanijos, jokiu būdu negali būti motyvas, dėl kurio Sąjungos teisės aktų leidėjas turėtų leisti tokias kampanijas ir dėl elektroninių cigarečių. Priešingai, tik gavęs patikimos mokslo informacijos apie galimą pavojų žmonių sveikatai, kurį gali kelti palyginti naujas gaminys rinkoje, Sąjungos teisės aktų leidėjas turėjo imtis veiksmų remdamasis atsargumo principu, Chartijos 35 straipsnio antru sakiniu, SESV 9 straipsniu, 114 straipsnio 3 dalimi ir 168 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriuos jo reikalaujama užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą.
117Dėl prieštaravimo, kad pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 5 dalį taip pat draudžiama prekiauti elektroninėmis cigaretėmis internetu, reikia konstatuoti, kad šis prieštaravimas grindžiamas akivaizdžiai klaidingu šios nuostatos supratimu. Šios nuostatos tekste nenumatyta nieko, kuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kad ja siekiama kažkaip uždrausti šį prekybos būdą. Priešingai, iš Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 6 dalies, kurioje daroma nuoroda į jos 18 straipsnį, matyti, kad pagal šią direktyvą ne nustatomas toks draudimas, bet valstybėms narėms paliekama galimybė pasirinkti uždrausti ar tam tikromis sąlygomis leisti tarpvalstybinę nuotolinę prekybą, įskaitant elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų prekybą internetu.
118Taigi reikia daryti išvadą, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 5 dalies galiojimą atsižvelgiant į proporcingumo ir teisinio saugumo principus.
119Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šios direktyvos 18 straipsnis taikomas tarpvalstybinei nuotolinei prekybai elektroninėmis cigaretėmis ir pildomosiomis talpyklomis. Šiame 18 straipsnyje, viena vertus, numatyta, kad valstybės narės gali uždrausti tarpvalstybinį nuotolinį tabako gaminių pardavimą vartotojams ir, kita vertus, nustatytos įvairios bendros taisyklės to neuždraudusioms valstybėms narėms.
120Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 6 dalies galiojimas ginčijamas remiantis tuo, kad, pirma, ja pažeidžiamas proporcingumo principas, nes yra mažiau varžančių, bet taip pat tinkamų priemonių šioje direktyvoje nurodytam tikslui pasiekti, kaip antai amžiaus ribų, taikomų konkrečiai elektroninių cigarečių vartojimui, nustatymas, ir, antra, Sąjungos teisės aktų leidėjas nemotyvavo minėtos direktyvos 18 straipsnio taikymo srities išplėtimo prekybai elektroninėmis cigaretėmis.
121Pirma, kalbant apie tariamą Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 6 dalyje nustatytos taisyklės neproporcingumą, reikia pažymėti, jog šios nuostatos tikslas išsamiau paaiškintas šios direktyvos 33 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nustatyta, kad, pirma, tarpvalstybinė nuotolinė prekyba tabako gaminiais galėtų sudaryti palankesnes sąlygas įsigyti tabako gaminių, kurie neatitinka minėtos direktyvos, ir, antra, dėl tokios prekybos kyla didesnė rizika, kad šių gaminių įsigys jaunimas. Šios nuostatos mutatis mutandis taikomos elektroninėms cigaretėms ir pildomosioms talpykloms, kaip patvirtina tos pačios direktyvos 20 straipsnio 6 dalyje esanti nuoroda į jos 18 straipsnį.
122Taigi pagal Direktyvos 2014/40 18 straipsnį siekiama sudaryti sąlygas valstybėms narėms užkirsti kelią šioje direktyvoje nustatytų atitikties taisyklių apėjimui, kiek tai susiję su elektroninėmis cigaretėmis ir pildomosiomis talpyklomis, kaip pagrindą laikant aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį.
123Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad į remiantis SESV 114 straipsniu priimtą aktą gali būti įtraukta nuostatų, skirtų reikalavimų, kuriais siekiama pagerinti vidaus rinkos veikimo sąlygas, apėjimui išvengti (šiuo klausimu žr. Sprendimo Vokietija / Parlamentas ir Taryba, C‑376/98, EU:C:2000:544, 100 punktą ir Sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, EU:C:2002:741, 82 punktą).
124Kadangi pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 6 dalyje nustatytas priemones valstybėms narėms leidžiama uždrausti tarpvalstybinę nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir pildomosiomis talpyklomis ir įtvirtintos tam tikros bendros taisyklės jos neuždraudusioms valstybėms narėms, šios priemonės yra tinkamos šio sprendimo 122 punkte nurodytam tikslui pasiekti.
125Dėl to, ar šios priemonės yra tikrai būtinos, reikia konstatuoti, kad šioje nuostatoje nenustatytas tarpvalstybinės prekybos elektroninėmis cigaretėmis ir pildomosiomis talpyklomis draudimas, bet valstybėms narėms paliekama galimybė pasirinkti uždrausti ar tam tikromis sąlygomis leisti tokią prekybą.
126Taigi pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 6 dalį valstybėms narėms suteikiama galimybė pritaikyti savo veiksmus remiantis mokslo pažanga nagrinėjamoje srityje ir atitinkamos rinkos raida.
127Dėl amžiaus ribų, konkrečiai taikomų elektroninių cigarečių vartojimui, nustatymo, kurį siūlo Pillbox kaip mažiau varžančią priemonę, pažymėtina, jog nebuvo įrodyta, kad tokių ribų nustatymas yra veiksmingas būdas, leidžiantis užtikrinti aukštą žmonių, ypač jaunimo, sveikatos apsaugos lygį, visų pirma atsižvelgiant į aplinkybę, kad tokia priemonė gali būti lengvai apeita vykdant tarpvalstybinę prekybą.
128Tokiomis aplinkybėmis neatrodo, kad Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 6 dalyje nustatyta taisykle akivaizdžiai viršijama tai, kas tinkama ir būtina šia direktyva siekiamam tikslui įgyvendinti.
129Antra, dėl argumento, jog ši nuostata tariamai yra nemotyvuota, pažymėtina, kad iš tiesų Direktyvos 2014/40 33 konstatuojamojoje dalyje nurodyti tik tabako gaminiai. Tačiau tai, kad Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 6 dalyje, kiek tai susiję su elektroninėmis cigaretėmis ir pildomosiomis talpyklomis, tik pateikiama nuoroda į šios direktyvos 18 straipsnyje nustatytas taisykles, įrodo, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas laikėsi nuomonės, kad minėtoje konstatuojamojoje dalyje išdėstyti motyvai mutatis mutandis taikomi tarpvalstybinei prekybai elektroninėmis cigaretėmis ir pildomosiomis talpyklomis.
130Šiuo atžvilgiu iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad visuotinai taikomo teisės akto motyvuose gali būti nurodyta tik, pirma, bendra situacija, lėmusi jo priėmimą, ir, antra, bendri tikslai, kurių juo siekiama (žr., be kita ko, Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Komisija, C‑398/13 P, EU:C:2015:535, 29 punktą).
131Todėl reikia konstatuoti, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 6 dalies galiojimą atsižvelgiant į proporcingumo ir teisinio saugumo principus.
132Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta pareiga elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojams ir importuotojams kasmet kompetentingoms valstybių narių institucijoms teikti tam tikrus duomenis, kad šios institucijos galėtų stebėti rinkos raidą.
133Šios nuostatos galiojimas ginčijamas remiantis, pirma, tuo, kad pagal ją elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojams ir importuotojams tenka neproporcinga našta, nors analogiška pareiga nenustatyta tabako gaminių gamintojams ir importuotojams, ir mažiau varžančios priemonės, kaip antai rinkos tyrimai, leistų stebėti jos raidą. Antra, pareiga teikti informaciją apie „įvairių vartotojų grupių <...> [teikiamą pirmenybę]“ nėra aiški, todėl ja pažeidžiamas teisinio saugumo principas.
134Iš Direktyvos 2014/40 44 konstatuojamosios dalies matyti, kad pagal jos 20 straipsnio 7 dalį siekiama sudaryti sąlygas Komisijai ir valstybėms narėms, joms vykdant savo reguliavimo funkcijas, surinkti išsamią informaciją apie elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų rinkos raidą.
135Kadangi nėra ginčijamas šios priemonės tinkamumas, reikia patikrinti, pirma, ar ja akivaizdžiai neviršijama tai, kas būtina šiam tikslui pasiekti.
136Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikia atmesti prieštaravimą, jog ši pareiga neproporcinga vien dėl to, kad jokia analogiška pareiga nėra nustatyta tabako gaminių gamintojams ir importuotojams. Skirtingai nuo tabako gaminių, apie kurios kompetentingos institucijos jau turi išsamių duomenų, nes jie ilgą laiką yra rinkoje ir dėl jų buvo atlikti mokslo tyrimai, elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų pateikimas rinkai galėjo ar net turėjo būti atidžiau stebimas dėl šių gaminių naujumo ir neapibrėžtumo, susijusio su jų vartotojų sveikatai kylančiu pavojumi.
137Taip pat reikia pažymėti, kad duomenys, kuriuos pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 7 dalį turi pateikti elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojai ir importuotojai, t. y. pardavimo apimtis ir būdas, įvairių vartotojų grupių teikiama pirmenybė, pagrindinė dabartinių vartotojų grupė, visų rinkos tyrimų atitinkamoje srityje santraukos, tiesiogiai susiję su jų komercine veikla, todėl jie turi daugiausiai galimybių teikti šiuos duomenis. Be to, kadangi šie duomenys yra akivaizdžiai svarbūs rengiant šių gaminių gamintojų ir importuotojų verslo strategijas, tikėtina, kad jie patys dažnai rinks tokius duomenis. Taigi neatrodo, kad dėl šios pareigos šiems gamintojams ir importuotojams tenka akivaizdžiai per didelė našta.
138Galiausiai dėl galimybės numatyti atitinkamos rinkos tyrimus kaip mažiau varžančią priemonę pakanka pažymėti, jog niekas nedraudžia kompetentingoms institucijoms arba elektroninių cigarečių ir pildomųjų talpyklų gamintojams ir importuotojams atlikti tokius tyrimus vykdant rinkos stebėseną ar renkant tam tikrą informaciją, numatytą Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 7 dalyje. Tačiau atliekant tokius tyrimus gali būti gauta tik dalis rinkai stebėti svarbių duomenų ir šie tyrimai negali pakeisti tikslesnės, patikimesnės ir išsamesnės informacijos, kurią tiesiogiai pateikia gamintojas ar importuotojas.
139Antra, kalbant apie tariamą Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 7 dalies ii punkte nurodytos pareigos pateikti informaciją apie „įvairių vartotojų grupių <...> [teikiamą pirmenybę]“ ribų neaiškumą, pažymėtina, kad jau iš šio sprendimo 78 ir 101 punktų matyti, viena vertus, jog nėra būtina, kad pačiame pagal teisėkūros procedūrą priimtame akte būtų pateikti techninio pobūdžio paaiškinimai, kaip antai metodo, kurį reikia taikyti renkant vienus ar kitus duomenis, apibrėžimas, ir, kita vertus, jog, šiuo aspektu nesant reguliavimo Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turi pasirinkti patikimą metodą įsipareigojimams šioje srityje įvykdyti.
140Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 7 dalies galiojimą atsižvelgiant į proporcingumo ir teisinio saugumo principus.
141Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta šio sprendimo 47–140 punktuose, reikia konstatuoti, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą nenustatyta nieko, kas galėtų paveikti viso Direktyvos 2014/40 20 straipsnio ar jo dalies galiojimą šių principų požiūriu.
142Savo klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ketvirta, prašo Teisingumo Teismo išnagrinėti viso Direktyvos 2014/40 20 straipsnio ar jo dalies galiojimą atsižvelgiant į subsidiarumo principą.
143Šiuo atžvilgiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo aplinkybę, pirma, kad keli nacionaliniai parlamentai manė, jog direktyvos projektas neatitinka subsidiarumo principo, dėl to pateikė pagrįstas nuomones pagal prie ES sutarties ir ESV sutarties pridėtą Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo (toliau – Protokolas Nr. 2), ir, antra, kad nebuvo pakankamai įrodyta, jog nėra skirtumų nacionaliniu lygmeniu, kiek tai susiję su elektroninėms cigaretėms ir pildomosioms talpykloms taikomomis taisyklėmis.
144Subsidiarumo principas įtvirtintas ESS 5 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią Sąjunga imasi veiksmų srityse, kurios nepriklauso jos išimtinei kompetencijai, tik tuomet, kai norimų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o Sąjunga dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiektų geriau. Be to, Protokolo Nr. 2 5 straipsnyje išdėstytos gairės, kaip nustatyti, ar įvykdytos minėtos sąlygos (Sprendimo Estija / Parlamentas ir Taryba, C‑508/13, EU:C:2015:403, 44 punktas).
145Subsidiarumo principo laikymosi kontrolę visų pirma politiniu lygmeniu atlieka nacionaliniai parlamentai pagal Protokole Nr. 2 šiuo tikslu nustatytą tvarką.
146Paskui šio principo laikymosi kontrolę atlieka Sąjungos teismas, kuris turi patikrinti, ar laikytasi ESS 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų esminių reikalavimų ir Protokole Nr. 2 numatytų procedūrinių garantijų.
147Pirma, kalbant apie Protokole Nr. 2 numatytų procedūrinių garantijų paisymo teisminę kontrolę, reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju nacionalinių parlamentų pagal šį protokolą pateiktos pagrįstos nuomonės yra šio minėtame protokole įtvirtinto principo laikymosi politinės kontrolės sistemos dalis. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas turi patikrinti tik tai, kaip paisyta minėtame protokole numatytų procedūrinių garantijų. Tačiau šioje byloje Teisingumo Teismas negavo jokio prašymo šiuo klausimu.
148Antra, kalbant apie ESS 5 straipsnio 3 dalyje numatytus esminius reikalavimus, pažymėtina, jog Teisingumo Teismas turi išnagrinėti, ar remdamasis konkrečiomis aplinkybėmis pagrįsta informacija Sąjungos teisės aktų leidėjas galėjo nuspręsti, kad numatomo veiksmo tikslas gali būti geriau pasiektas Sąjungos lygmeniu.
149Nagrinėjamu atveju, kalbant apie sritį, kaip antai vidaus rinkos veikimo pagerinimą, kurios nėra tarp sričių, kur Sąjunga turi išimtinę kompetenciją, reikia patikrinti, ar Direktyvos 2014/40 tikslas galėjo būti pasiektas geriau Sąjungos lygmeniu (šiuo klausimu žr. Sprendimo British American Tobacco (Investments) ir Imperial Tobacco, C‑491/01, EU:C:2002:741, 179 ir 180 punktus).
150Dėl nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikto svarstymo, jog nebuvo pakankamai teisiškai įrodyta, kad yra skirtumų nacionaliniu lygmeniu, kiek tai susiję su elektroninėms cigaretėms ir pildomosioms talpykloms taikomomis taisyklėmis, pakanka pažymėti, jog šio sprendimo 57 ir 112 punktuose jau buvo pažymėta, kad yra tokių skirtumų.
151Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus prejudicinį klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti viso Direktyvos 2014/40 20 straipsnio ar jo dalies galiojimą atsižvelgiant į subsidiarumo principą.
Dėl Direktyvos 2014/40 20 straipsnio galiojimo atsižvelgiant į Chartijos 16 ir 17 straipsnius
152Savo klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ketvirta, prašo Teisingumo Teismo išnagrinėti Direktyvos 2014/40 20 straipsnio, ypač jo 5 dalies, galiojimą atsižvelgiant į Chartijos 16 ir 17 straipsnius.
153Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, dėl Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto komercinių pranešimų draudimo gali būti trukdoma Pillbox komercinei veiklai pažeidžiant Chartijos 16 ir 17 straipsnius.
154Pirma, kalbant apie Chartijos 16 straipsnį, reikia priminti, jog jame nustatyta, kad „[l]aisvė užsiimti verslu pripažįstama pagal Sąjungos teisę ir nacionalin[ė]s teisės aktus bei praktiką“.
155Pagal minėtą 16 straipsnį suteikiama apsauga apima laisvę užsiimti ekonomine ar komercine veikla, laisvę sudaryti sutartis ir laisvą konkurenciją, kaip matyti iš su šiuo straipsniu susijusių paaiškinimų, į kuriuos, remiantis ESS 6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa ir Chartijos 52 straipsnio 7 dalimi, reikia atsižvelgti aiškinant šią Chartiją (Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 42 punktas).
156Nagrinėjamu atveju, kadangi dėl Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto komercinių pranešimų draudimo ūkio subjektai negali skatinti savo gaminių pardavimo, šis draudimas yra kišimasis į šių subjektų laisvę užsiimti verslu.
157Tačiau pagal Teisingumo Teismo praktiką laisvė užsiimti verslu nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinę funkciją (šiuo klausimu žr. Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 45 punktą).
158Laisvei užsiimti verslu gali būti taikomos įvairios viešosios valdžios priemonės, kuriomis dėl bendrojo intereso gali būti ribojamas ekonominės veiklos vykdymas (Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 46 punktas).
159Ši aplinkybė irgi turi įtakos sprendžiant, kaip įgyvendinti proporcingumo principą pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį (Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 47 punktas).
160Pagal šią nuostatą bet koks Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo, nekeisti jų esmės ir, remiantis proporcingumo principu, turi būti būtinas ir tikrai atitikti Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba būti reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti (Sprendimo Sky Österreich, C‑283/11, EU:C:2013:28, 48 punktas).
161Šiuo atžvilgiu konstatuotina, kad nagrinėjamas apribojimas buvo nustatytas Direktyvos 2014/40 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. įstatyme, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį, ir jis neturi įtakos laisvės užsiimti verslu esmei. Nei pagal šią, nei pagal jokią kitą direktyvos nuostatą nedraudžiama ūkio subjektams gaminti elektroninių cigarečių bei pildomųjų talpyklų ir jomis prekiauti laikantis direktyvoje šiuo tikslu numatytų sąlygų.
162Konstatuotu kišimusi dėl šio sprendimo 109–118 punktuose nurodytų priežasčių taip pat nėra viršijama tai, kas tinkama ir būtina Direktyva 2014/40 siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti.
163Antra, kalbant apie Chartijos 17 straipsnį, skirtą teisei į nuosavybę, reikia pažymėti, kad pagal šio straipsnio antrą pastraipą ši teisė taip pat susijusi su intelektine nuosavybe.
164Kiek Pillbox nurodo trukdymą naudotis savo komercine nuosavybe, įskaitant jos prekių ženklą, pakanka konstatuoti, pirma, kad pagal Direktyvos 2014/40 20 straipsnį visiškai netrukdoma naudotis jos intelektine nuosavybe prekiaujant savo gaminiais, todėl jos teisės į nuosavybę esmė iš tikrųjų lieka nepakitusi. Antra, dėl tų pačių priežasčių, kokios išdėstytos šio sprendimo 109–118 punktuose, šiuo trukdymu naudotis nuosavybe taip pat neviršijama tai, kas tinkama ir būtina Direktyva 2014/40 siekiamiems teisėtiems tikslams įgyvendinti.
165Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad išnagrinėjus pateiktą klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti viso Direktyvos 2014/40 20 straipsnio ar jo dalies galiojimą atsižvelgiant į Chartijos 16 ir 17 straipsnius.
166Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip, kad jį išnagrinėjus nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti viso Direktyvos 2014/40 20 straipsnio ar jo dalies galiojimą.
167Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
Išnagrinėjus pateiktą klausimą nepaaiškėjo nieko, kas galėtų paveikti 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/40/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB, 20 straipsnio galiojimą.
Parašai
(
*1) Proceso kalba: anglų.
Tekstas iš mūsų archyvo (Europos Sąjungos leidinių biuro „Cellar“ duomenys). Commission Decision 2011/833/EU — free reuse incl. commercial; attribution to EUR-Lex / Court of Justice of the European Union required; EUR-Lex is not the authentic record of the Court.